Ir al contenido

Ir al índice

KʼUTUNEM 4

¿Jachin laʼ ri Jesucristo?

¿Jachin laʼ ri Jesucristo?
  • ¿Jasche xaq xiw ri Jesús kkunik kubʼano?

  • ¿Jachiʼ kʼo wi ojer?

  • ¿Jas ri ubʼantajik?

1, 2. a) ¿Jasche junam taj che xaq kqata chrij jun winaq nim ubʼantajik rukʼ chiʼ qas qetaʼm uwach? b) ¿Jas jalajoj taq nojibʼal kʼo chrij Jesús?

CHO ri uwach Ulew kʼo kʼi winaq e nim kibʼantajik. E kʼo nikʼaj che kchʼobʼ kiwach pa ri kitinamit, xuqujeʼ nikʼaj chik kchʼobʼ kiwach cho ronojel uwach Ulew. Tekʼuriʼ chiʼ at awetaʼm ri ubʼiʼ jun winaq nim ubʼantajik are ta kraj kubʼij che awetaʼm uwach ri jun winaq riʼ, o awetaʼm ri e ubʼanom ojer o jas qas ubʼantajik.

2 Weneʼ qʼaxinaq chi kebʼ mil junabʼ che ri Jesucristo xpe cho ri uwach Ulew, konojel ri winaq cho ri uwach Ulew kechʼaw chrij. Tekʼuriʼ, kʼo kʼi taq nojibʼal chrij qas jachin laʼ. E kʼo nikʼaj kkibʼij che xaq xiw jun utzalaj achi. Nikʼaj chik kkichomaj che xa jun ajqʼaxal tzij. Xuqujeʼ nikʼaj chik kkichomaj che Jesús are ri Dios xuqujeʼ rajawaxik che kqaya uqʼij. ¿La qastzij wariʼ?

3. ¿Jasche rajawaxik kawetaʼmaj uwach ri Jehová Dios xuqujeʼ ri Jesucristo?

3 Rajawaxik che kawetaʼmaj ri qastzij chrij ri Jesús. ¿Jasche? Rumal che ri Biblia kubʼij wariʼ: «Are kʼu waʼ ri junalik kʼaslemal: chi kakichʼobʼ wach la, xuwi ri lal qas Dios, xuqujeʼ e ri taqom la uloq» (Juan 17:3). Rumal laʼ, retaʼmaxik uwach ri Dios Jehová xuqujeʼ ri Jesucristo kkunik kuya jun akʼaslemal che kʼot ukʼisik pa ri kotzʼiʼjalaj uwach Ulew (Juan 14:6). Xuqujeʼ, Jesús xuya jun qas utzalaj kʼutbʼal chrij ri rajawaxik kqabʼan pa qakʼaslemal xuqujeʼ ri kilik ri e winaq (Juan 13:34, 35). Pa ri nabʼe kʼutunem rech wajun wuj riʼ xqilo ri qastzij chrij ri Dios. Chqilaʼ kimik ri kukʼut ri Biblia chrij ri Jesucristo.

RI MESÍAS TZUJUM

4. ¿Jas kraj kubʼij ri tzij Mesías xuqujeʼ Cristo?

4 Chiʼ majaʼ kkʼojiʼ ri Jesús, ri Biblia xuya ubʼixik che kpe ri utaqom lo ri Dios, ri kbʼix Mesías o Cristo che. Ri tzij Mesías (elinaq che jun tzij hebrea) xuqujeʼ Cristo (elinaq che jun tzij griega) wariʼ kraj kubʼij che kyaʼ aceite pa ujolom. Ojer chiʼ kchaʼ jun winaq rech jun loqʼalaj chak kbʼan wariʼ che. Rumal laʼ ri taqom loq are xchaʼik, wariʼ kraj kubʼij che ri Dios xuya jun loqʼalaj uchak. Pa nikʼaj chik kʼutunem rech wajun wuj riʼ kqil na jujun taq bʼantajik che ri Mesías kʼo jun nimalaj upatan chrij ubʼanik ri utzujum ri Dios. Xuqujeʼ kqil na che ri Jesús kkunik kuya taq tewchibʼal chqe kimik. Qastzij che, chiʼ majaʼ kkʼojiʼ ri Jesús, kʼi winaq xkitaʼ wariʼ: «¿Jachin laʼ ri Mesías?».

5. ¿Jas ketaʼm ri rajtijoxelabʼ ri Jesús?

5 Ojer ri rajtijoxelabʼ ri Jesús ketaʼm che ri Jesús are ri Mesías bʼim kanoq (Juan 1:41). Jun chke, Simón Pedro, xubʼij wariʼ che: «Lal riʼ ri Cristo» (Mateo 16:16). ¿Jasche ketaʼm ri rajtijoxelabʼ ri Jesús che qastzij are ri Mesías tzujum? Tekʼuriʼ, ¿jasche qetaʼm oj che qastzij?

6. ¿Jas jun kʼutbʼal re xqilo che ri Jehová e utoʼm ri sukʼ taq winaq che rilik jachin laʼ ri Mesías?

6 Ri ajqʼaxal taq utzij ri Dios che xekʼojiʼ nabʼe chuwach ri Jesús xkibʼij kʼi taq ubʼantajik che ktobʼan che uchʼobʼik jachin laʼ ri Mesías. Jun kʼutbʼal re are wariʼ: chachomaj che we at katbʼe che utzukuxik jun winaq che kachʼobʼ ta uwach chkixoʼl kʼi winaq pa jun kʼaybʼal. Rajawaxik che utz we kawetaʼmaj nikʼaj ubʼantajik wajun winaq rech kariqo. Kumal ri ajqʼaxal taq tzij ojer, ri Jehová xuya ubʼixik ri kubʼan na ri Mesías xuqujeʼ ri xuriqo. Rumal laʼ, ri sukʼ taq winaq xekunik xkichʼobʼ uwach chanim chiʼ xkil ubʼanik ri etal che yaʼom kanoq.

7. Chabʼij kebʼ kʼutbʼal re che ri e bʼim kan ojer che xebʼantaj rukʼ ri Jesús.

7 Chqilampeʼ nikʼaj kʼutbʼal re. Ri nabʼe are wariʼ: más che setecientos junabʼ nabʼe chuwach kbʼantaj wariʼ, ri ajqʼaxal tzij Miqueas xubʼij che ri tzujum che ktaq lo ri Jesús kkʼojiʼ pa Belén, jun alaj tinamit rech ri tinamit Judá (Miqueas 5:2). Rumal laʼ, ¿jachiʼ xkʼojiʼ wi ri Jesús? Chilaʼ pa ri Belén (Mateo 2:1, 3-9). Ri ukabʼ kʼutbʼal re are: qʼaxinaq chi 500 junabʼ che bʼim kan wariʼ che Daniel, kriqtaj pa ri Daniel 9:25, kukʼut ri junabʼ che kpe ri Mesías, pa ri junabʼ 29. * Chiʼ xebʼantaj ri e bʼim kan ojer xuqujeʼ nikʼaj chik, kukʼutu che Jesús are ri Mesías tzujum.

Chiʼ Jesús xubʼan uqasanjaʼ xubʼan Mesías, o Cristo

8, 9. ¿Jas xbʼan pa ri uqasanjaʼ ri Jesús che xukʼutu che are ri Mesías?

8 Pa taq kʼisbʼal re ri junabʼ 29 qas xkʼutik che ri Jesús are ri Mesías. Je wariʼ chiʼ ri Jesús xuta che ri Juan Bautista che kubʼan uqasanjaʼ pa ri nimalaj jaʼ ubʼiʼ Jordán. Jehová xutzujuj che Juan che kuya jun etal che, rech kkunik kuchʼobʼo jachin laʼ ri Mesías, rumal laʼ xuya wajun etal che pa ri uqasanjaʼ ri Jesús. Ri Biblia kubʼij wariʼ: «Are taq kʼu katajin kachʼaw rukʼ Dios, ri kaj xjaqtajik. Xqaj uloq, ri Ruxlabʼal ri Dios puwiʼ ri Jesús, ri kajunamataj rukʼ jun palomax. Xtataj jun chʼabʼal chikaj ri xubʼij: ‹¡At riʼ ri loqʼalaj nukʼojol, ri kinkitok awumal!›» (Lucas 3:21, 22). Chiʼ Juan xrilo xuqujeʼ xuta wariʼ, xretaʼmaj che ri Jesús are ri taqom lo rumal ri Dios (Juan 1:32-34). Ri uxlabʼixel, are kraj kubʼij, ri kʼaslik uchuqʼabʼ ri Dios, are xyaʼ lo puwiʼ ri Jesús, rukʼ wariʼ xubʼan Mesías, o Cristo, ri winaq che xchaʼ che ubʼanik ri Ajkʼamal bʼe xuqujeʼ Ajawinel (Isaías 55:4).

9 Ri e bʼim kan ojer pa ri Biblia che e bʼanom chik xuqujeʼ ri xuya ubʼixik ri Jehová, qas xukʼutu che Jesús are ri Mesías tzujum. Tekʼuriʼ ri Biblia kuya ubʼixik ri kraj kubʼij kebʼ preguntas nim ubʼantajik chrij ri Jesucristo: jachiʼ kʼo wi ojer xuqujeʼ jas ri ubʼantajik.

¿JACHIʼ KʼO WI RI JESÚS OJER?

10. ¿Jas kukʼut ri Biblia chrij ri ukʼaslemal ri Jesús chiʼ majaʼ kpe cho ruwach Ulew?

10 Ri Biblia kukʼutu che ri Jesús kʼo pa ri kaj ojer chiʼ majaʼ kpe cho ruwach Ulew. Chiʼ xbʼixik che ri Mesías kkʼojiʼ pa Belén, ri ajqʼaxal tzij Miqueas xubʼij che «ojer alaxik [o xbʼanik]» (Miqueas 5:2). Ri Jesús xubʼij kʼi mul, che chiʼ majaʼ kpe cho ruwach Ulew che kʼo pa ri kaj ojer (chasikʼij uwach Juan 3:13; 6:38, 62; 17:4, 5). Chiʼ kʼo pa ri kaj, ri Jesús kʼo jun nimalaj rachilanik rukʼ ri Jehová.

11. ¿Jas ukʼutik kubʼan ri Biblia che ri Jesús are ri Ukʼojol ri Jehová che qas kraj?

11 Rumal kʼi bʼantajik, ri Jesús are ri Ukʼojol ri Jehová che qas kraj. Pa ri Biblia kbʼix «ri nabʼe chuwach ronojel ri bʼanom» che, rumal che areʼ xubʼan nabʼe ri Dios (Colosenses 1:15). * Jun chik rumal che nim ubʼantajik are rumal che are «ri ukʼojol ri xaʼ jun kʼolik» (Juan 3:16). Wariʼ kraj kubʼij che are xaq xiw qas xubʼan ri Dios. Xuqujeʼ xaq xiw areʼ xutoʼ ri Utat che ubʼanik ronojel ri e jastaq (Colosenses 1:16). Xuqujeʼ kbʼix «ri Tzij» che (Juan 1:14). Wajun tzij riʼ kukʼutu che are ajqʼaxal utzij ri Utat. Qastzij che are xuqʼaxej ubʼixik kichak ri nikʼaj chik ralkʼwal ri Dios, chke ri ángeles xuqujeʼ chke ri winaq.

12. ¿Jasche qetaʼm che ri Jesús junam ta rukʼ ri Dios?

12 ¿La xa junam ri Jesús rukʼ ri Dios, junam che kkichomaj nikʼaj winaq? Are ta laʼ kukʼut ri Biblia. Junam che xqil kanoq, ri Kʼojol xa xbʼanik. Rumal laʼ, qastzij che xa xbʼanik, je ta ri Jehová che kʼot jun xbʼanowik xuqujeʼ kʼot ukʼisik (Salmo 90:2). Ri Jesús xuchomaj ta ujunamisaxik ribʼ rukʼ ri Utat. Ri Biblia kukʼutu che ri Tat are nim chuwach ri Ukʼojol (chasikʼij uwach Juan 14:28; 1 Corintios 11:3). Xiw ri Jehová are ri «Dios ri kʼo ronojel ukuʼinem» (Génesis 17:1). Rumal laʼ, kʼot nijun junam rukʼ. *

13. ¿Jas kraj kubʼij ri Biblia chiʼ kubʼij che ri Jesús are «ri uwachbʼal ri Dios, ri man kiltaj taj»?

13 Ri Jehová xuqujeʼ ri nabʼeʼal Ukʼojol xkʼojiʼ jun nimalaj achilanik chkixoʼl pa sibʼalaj kʼi taq junabʼ, nabʼe chuwach ri xebʼan ri e chʼumil xuqujeʼ ri uwach Ulew. ¡Kʼo jun nimalaj loqʼoqʼenik chkixoʼl! (Juan 3:35; 14:31.) Wajun Ukʼojol che sibʼalaj kraj junam kpe rukʼ ri Utat. Rumal laʼ, ri Biblia kubʼij che «areʼ waʼ ri uwachbʼal ri Dios, ri man kiltaj taj» (Colosenses 1:15). Junam rukʼ ri alkʼwalabʼ junam kepe rukʼ ri kitat kinan rumal ri jalajoj taq kibʼantajik, wajun Ukʼojol ri Dios che kʼo pa ri kaj xuqujeʼ kukʼut ri e ubʼantajik xuqujeʼ ri unoʼj ri Utat.

14. ¿Jas ubʼanik che xkʼojiʼ ri Jesús junam che jun winaq?

14 Ri Ukʼojol ri Jehová xraj xuya kan ri kaj rech xpe cho ruwach Ulew tekʼuriʼ xubʼan winaq. Weneʼ at kataʼ wariʼ: «¿Jas ubʼanik che jun uxlabʼal xkʼojiʼ junam che jun winaq?». Ri Jehová xubʼan jun milagro. Xubʼano che ri ukʼaslemal ri nabʼeʼal Ukʼojol, che kʼo pa ri kaj, xqʼaxax rukʼ jun qʼapoj ali judía ubʼiʼ María. Rumal che kʼot utat winaq, ri María xuya jun akʼal tzʼaqat, Jesús xukoj che ubʼiʼ (Lucas 1:30-35).

¿JAS RI UBʼANTAJIK RI JESÚS?

15. ¿Jasche kqabʼij che rumal ri Jesús kojkunik kqetaʼmaj uwach ri Jehová?

15 Ronojel ri xubʼan ri Jesús xuqujeʼ ri xubʼij chiʼ xkʼojiʼ cho ri uwach Ulew kojutoʼ che retaʼmaxik uwach. Xuqujeʼ rumal areʼ kojkunik kqetaʼmaj uwach ri Jehová. ¿Jas ubʼanik? Masach chawe che wajun Kʼojol are ri uwachbʼal ri Utat. Rumal laʼ xubʼij wariʼ che jun chke ri rajtijoxelabʼ: «Jachin ri rilom nuwach in, rilom uwach ri tataxel» (Juan 14:9). Pa ri Biblia kʼo kajibʼ wuj che kchʼaw chrij ukʼaslemal ri Jesús; Mateo, Marcos, Lucas xuqujeʼ Juan, chilaʼ kqariq kʼi jastaq chrij ri ukʼaslemal xuqujeʼ ri e ubʼantajik ri Jesús.

16. ¿Jas ri qas xuya ubʼixik ri Jesús, xuqujeʼ jachiʼ petinaq wi ri e ukʼutunem?

16 Ojer xbʼix «Ajtij» che ri Jesús (Juan 1:38; 13:13). ¿Jas riʼ ri xukʼutu? Are qas xuya ubʼixik chrij «ri utzalaj tzij re ri rajawibʼal ri Dios», are kraj kubʼij ri e utzalaj uyaʼik ubʼixik chrij ri Ajawbʼal rech ri Dios. Wajun Ajawbʼal kʼo pa ri kaj kubʼan na qʼatbʼal tzij puwiʼ ronojel ri uwach Ulew xuqujeʼ kuya lo sibʼalaj kʼi tewchibʼal pa kiwiʼ ri e winaq che e sukʼ chuwach ri Dios (Lucas 8:1). ¿Jachin rukʼ petinaq wi ri e tzij riʼ? Jesús xubʼij wariʼ: «Ri nutijonik man wech taj, xaneʼ rech ri xintaqow uloq», are ri Jehová (Juan 7:16). Ri Jesús retaʼm che ri Utat kraj che ri e winaq kkita ri utzalaj taq tzij rech ri Rajawbʼal ri Dios. Pa ri kʼutunem 8 kqil na nikʼaj chik jastaq chrij wajun qʼatbʼal tzij riʼ xuqujeʼ jas kubʼan na.

17. ¿Jachiʼ xukʼut wi ri Jesús ojer, xuqujeʼ jasche xukoj uchuqʼabʼ che ubʼanik wariʼ?

17 ¿Jachiʼ xukʼut wi Jesús ojer? Pa ronojel lugar jachiʼ e kʼo wi winaq: pa taq ri juyubʼ, pa taq ri tinamit, pa taq kʼaybʼal xuqujeʼ chi taq ja. Jesús xa ta kkubʼeʼ che keyexik rech keʼopan ri e winaq rukʼ, areʼ xa kbʼe che kitzukuxik (Marcos 6:56; Lucas 19:5, 6). ¿Jasche xukoj kʼi qʼij xuqujeʼ uchuqʼabʼ che uyaʼik ubʼixik xuqujeʼ ukʼutik utzij ri Dios? Rumal che are laʼ xraj ri Utat, rumal laʼ Jesús xubʼan wariʼ (Juan 8:28, 29). Tekʼuriʼ kʼo jun chi rumal, are che xpe ranimaʼ chke ri kʼi winaq keʼopan rukʼ (chasikʼij uwach Mateo 9:35, 36). Ri ajkʼamal taq bʼe xkikʼut ta ri qastzij chrij ri Dios chke ri winaq rumal che tajin kkibʼan ta chi ri utzilal. Tekʼuriʼ, ri Jesús retaʼm che ri winaq rajawaxik kkita chrij ri Ajawbʼal.

18. ¿Jas taq ubʼantajik ri Jesús utz kawilo?

18 Jesús are jun sibʼalaj utz winaq xuqujeʼ nim ranimaʼ. Utz xeril ri winaq, xuqujeʼ ri akʼalabʼ utz xkinaʼo chiʼ e kʼo rukʼ (Marcos 10:13-16). Xaq xiw ta kebʼ oxibʼ xeʼuchʼabʼej. Itzel xril ri itzelal xuqujeʼ ri kʼax kbʼan chke ri winaq kʼot kimak (Mateo 21:12, 13). Chiʼ utz ta kbʼan chke ri ixoqibʼ, areʼ xeʼuloqʼoqʼej (Juan 4:9, 27). Jesús xubʼan ta nim che ribʼ. Xuqujeʼ xuchʼaj ri kaqan ri rapóstoles, wajun chak riʼ xaq xiw kkibʼan ri e mos ojer.

Xuya ubʼixik utzij Dios pa ronojel lugar

19. ¿Jas kʼutbʼal re kʼolik che ri Jesús xpe ranimaʼ chke ri e winaq che tajin kkiriq kʼax?

19 Jesús xpe ranimaʼ chke ri winaq che kkiriq kʼax, xukʼut wariʼ chiʼ xubʼan taq kunanik rukʼ taq milagros, xubʼan wariʼ rukʼ ri uchuqʼabʼ ri ruxlabʼixel ri Dios (Mateo 14:14). Jun kʼutbʼal re chrij wariʼ, are chiʼ jun achi kʼo lepra che xutzukuj ri Jesús tekʼuriʼ xubʼij che: «We kaj la, kakuʼin la che nukunaxik rech kinux chʼajchʼoj». Xok pa ranimaʼ ri Jesús ri kʼaxkʼolil tajin kunaʼ wajun achi. Xpe ranimaʼ che, xuchap che ri uqʼabʼ tekʼuriʼ xubʼij: «Kinwaj, chatux chʼajchʼoj». ¡Tekʼuriʼ xkunatajik! (Marcos 1:40-42.) ¿La kachomaj at ri xunaʼ wajun winaq riʼ?

SUKʼ PA RONOJEL UKʼASLEMAL

20, 21. ¿Jasche kojkunik kqabʼij che ri Jesús are qas jun nimalaj kʼutbʼal re che ri nimanik xuqujeʼ che sukʼilal chuwach ri Dios?

20 Jesús are jun utzalaj kʼutbʼal re che nimanik xuqujeʼ che ri sukʼilal chuwach ri Dios. Pa ronojel ukʼaslemal xubʼan sukʼ chuwach ri Utat kʼo pa kaj, xubʼan sukʼ xuqujeʼ chiʼ xuchʼij jalajoj taq kʼax. Xuxutuj rukʼ sukʼilal ri xutzujuj Satanás che (Mateo 4:1-11). Kʼo jun qʼij che nijun chke ri e ufamilia xekojon che. Xuqujeʼ xkibʼij: «Areʼ chʼujirinaq» (Marcos 3:21). Rukʼ ta kʼu wariʼ che xbʼison ri Jesús, xa xuya ta kan ri uchak che uyaʼom ri Dios che. Chiʼ ri e ukʼulel xkiyoqʼo xuqujeʼ xkichʼayo, ri Jesús kʼot xubʼij xuqujeʼ kʼot xubʼan chke (1 Pedro 2:21-23).

21 Jesús xubʼan sukʼ pa ronojel ukʼaslemal, xuriq kʼax chiʼ xkam pa kiqʼabʼ ri ukʼulel (chasikʼij uwach Filipenses 2:8). Chatchoman chrij ri xuchʼij pa ri kʼisbʼal qʼij che ri ukʼaslemal junam che winaq. Rajawaxik xuchʼijo chiʼ ri qʼatbʼal tzij xkichap bʼik, chiʼ ri winaq xkibʼij ta ri qastzij, xa xkibʼan tzij chrij, chiʼ itzel taq ajkʼamal bʼe xkibʼan ajmak che, chiʼ ri e winaq xetzeʼn chrij xuqujeʼ ri ajchʼojabʼ xkichʼayo. Chiʼ xtzeybʼax cho jun cheʼ, xubʼij wariʼ rukʼ kʼisbʼal uchʼabʼal: «¡Xtzʼaqatik!» (Juan 19:30). Qʼaxinaq chi oxibʼ qʼij, tekʼuriʼ ri Utat ri kʼo pa ri kaj xuwalajisaj junam che jun uxlabʼal (1 Pedro 3:18). Rukʼ kebʼ oxibʼ semana xtzalij pa ri kaj, chilaʼ xtʼuyiʼ pa uwikiʼaqʼabʼ, o che uxukut, ri Dios rech kreyej ukʼamik ri chuqʼabʼ rech kubʼan Ajawinel puwiʼ ronojel uwach Ulew (Hebreos 10:12, 13).

22. ¿Jas xuchʼak ri Jesús rumal ri usukʼilal pa ronojel ukʼaslemal?

22 ¿Jas xuchʼak ri Jesús rumal ri usukʼilal pa ronojel ukʼaslemal? Ri ukamikal xujaq ri bʼe rech kojkunik kʼo jun qakʼaslemal che kʼot ukʼisik pa ri kotzʼiʼjalaj Ulew, junam rukʼ xraj ri Jehová nabʼe kanoq. Pa ri jun chik kʼutunem kqil na jas xubʼan che uchʼakik rukʼ ri ukamikal, che ri kubʼsal kʼuʼx kopan na.

^ párr. 7 Chupam ri nikʼaj chik etaʼmanik ubʼiʼ «Ri Daniel xuqʼaxej ubʼixik che kpe ri Mesías», kuya ubʼixik jas ubʼanik ri bʼim kan ojer che ri Daniel chrij ri Jesús

^ párr. 11 Kbʼix Tat che ri Jehová, rumal che are Ajbʼanol re ronojel (Isaías 64:8). Rumal che areʼ xbʼanow ri Jesús, kbʼix Ukʼojol ri Dios che ri Jesús. Xuqujeʼ, xbʼix kalkʼwal ri Dios chke nikʼaj chik uxlabʼal xuqujeʼ che ri Adán (Lucas 3:38).

^ párr. 12 Chupam ri nikʼaj chik etaʼmanik ubʼiʼ «Ri qastzij chrij ri Tat, ri Kʼojol xuqujeʼ ri uxlabʼixel» kariq nikʼaj chik jasche ri Jesús junam ta rukʼ ri Dios.