Ir al contenido

Ir al índice

KʼUTUNEM 5

Ri tojbʼal mak are jun nimalaj usipanik ri Dios

Ri tojbʼal mak are jun nimalaj usipanik ri Dios
  • ¿Jasche rajawaxik chke ri winaq ri tojbʼal mak?

  • ¿Jas uyaʼik xubʼan ri Dios?

  • ¿Jas katutoʼ wi?

  • ¿Jas kabʼan che ukʼutik che kamaltyoxij?

1, 2. a) ¿Jas kubʼan che jun sipanik che sibʼalaj nim ubʼantajik? b) ¿Jasche ri tojbʼal mak are jun sipanik sibʼalaj nim ubʼantajik?

¿JAS JUN nimalaj sipanik yaʼom chawe? Rajawaxik taj che nim rajil jun sipanik rech nim ubʼantajik. Chiʼ qas nim ubʼantajik are ta rumal che nim rajil. Are nim ubʼantajik we kuya kikotemal chawe o weneʼ kajwataj chawe pa ri akʼaslemal.

2 Che ronojel ri e sipanik che kyaʼ chawe, kʼo jun qas nim ubʼanik chuwach nikʼaj chik. Are jun sipanik xuya ri Dios chke ri winaq. Qastzij laʼ che ri Jehová uyaʼom kʼi taq jastaq chqe, tekʼuriʼ ri jun qas nim ubʼantajik are ri tojbʼal mak: ri kʼax xuriq ri Ukʼojol (chasikʼij uwach Mateo 20:28). Kqil na pa wajun kʼutunem riʼ, che ri tojbʼal mak are ri sipanik sibʼalaj nim ubʼantajik che yaʼom chqe, rumal wariʼ kojkunik kqariq kikotemal xuqujeʼ kuya ri kajwataj chqe. Wariʼ, are jun kʼutbʼal re ri nimalaj loqʼoqʼenik uyaʼom ri Jehová chqe.

¿JASCHE RAJAWAXIK CHKE RI WINAQ RI TOJBʼAL MAK?

3. ¿Jasche rajawaxik chke ri winaq ri tojbʼal mak, xuqujeʼ jas rajawaxik kqetaʼmaj rech kqachʼobʼo che nim ubʼantajik ri tojbʼal mak?

3 Rukʼ kebʼ oxibʼ tzij kqabʼij, che ri tojbʼal mak are xukoj ri Jehová che kesaxik ri winaq pa ri mak xuqujeʼ pa ri kamikal (Efesios 1:7). Rech kqetaʼmaj wajun kʼutunik rech ri Biblia rajawaxik kqetaʼmaj chrij ri xbʼantaj pa ri Edén. Xaq xiw we kqetaʼmaj ri xusach ri Adán chiʼ xubʼan ri mak, kqachʼobʼo che qas nim ubʼantajik ri tojbʼal mak.

4. ¿Jas xraj xubʼij chiʼ ri Adán xkʼojiʼ jun tzʼaqat ukʼaslemal?

4 Chiʼ Jehová xubʼan ri Adán, xuya jun nimalaj sipanik che: are ri tzʼaqatalaj kʼaslemal. Chatchoman chrij ri kuya wariʼ che. Kʼo jun tzʼaqat ubʼaqil xuqujeʼ jun tzʼaqat uchomanik, nijun mul kuriq yabʼil, krijobʼ taj xuqujeʼ kkam taj. Xuqujeʼ kʼo jun nim rachilanik rukʼ ri Jehová. Ri Biblia kubʼij che ri «Utat ri Adán are ri Dios» (Lucas 3:38). Rumal laʼ, ojer kʼo jun nim achilanik chkixoʼl ri Dios rukʼ Adán, junam rukʼ ri loqʼoqʼenik kʼo chkixoʼl jun tat rukʼ ri ralkʼwal. Ri Dios kchʼaw rukʼ ri ukʼojol kʼo cho ri uwach Ulew, xuya kʼi uchak che kuya kikotemal che xuqujeʼ xuya ubʼixik che ri kraj kubʼano (Génesis 1:28-30; 2:16, 17).

5. ¿Jas kraj kubʼij ri Biblia chiʼ kubʼij che ri Adán xbʼan junam rukʼ «ri ukayebʼal ri Dios»?

5 Ri Adán xbʼan junam rukʼ «ri ukayebʼal ri Dios» (Génesis 1:27). Wariʼ are ta kraj kubʼij che xa junam kekaʼyik. Junam che xqetaʼmaj pa ri kʼutunem 1 rech wajun wuj riʼ, Jehová are jun Uxlabʼal che kojkun taj kqilo (Juan 4:24). Rumal laʼ ri Dios kʼot ubʼaqil junam qukʼ oj. Rumal laʼ ri Adán xa xbʼan junam rukʼ ri Dios rumal ri e ubʼantajik: kʼo uloqʼoqʼenik, kʼo unojibʼal, sukʼ, kʼo uchuqʼabʼ xuqujeʼ nikʼaj chik. Xuqujeʼ, xa junam rukʼ ri Utat rumal che: kkunik kuchaʼ ri kraj kubʼano. Rumal laʼ ri Adán junam ta rukʼ jun chʼichʼ che xaq xiw kkun che ubʼanik jun chak. Je ta kʼu riʼ, xkunik xuchaʼ ubʼanik ri utz o ri utz taj. Wet xuchaʼ unimaxik ri Dios, xkun tariʼ xkʼojiʼ pa jun kotzʼiʼjalaj uwach Ulew rukʼ jun ukʼaslemal che kʼot ukʼisik.

6. ¿Jas xusach Adán chiʼ xunimaj ta ri Dios, xuqujeʼ jas kʼax xkiriq ri e ralkʼwal rumal wariʼ?

6 Qastzij che ri Adán nim xutoj rumal xniman ta che ri Dios, rumal laʼ xkʼajisax uwach rukʼ kamikal. Rumal laʼ wajun mak xubʼano che xsach ri tzʼaqatalaj kikʼaslemal konojel ri winaq xuqujeʼ ri tewchibʼal chke (Génesis 3:17-19). Rumal wariʼ, ri Adán xaq xiw ta xusach ri ukʼaslemal areʼ, xuqujeʼ xusach ri kikʼaslemal ri e ralkʼwal. Ri Utzij ri Dios kubʼij: «Je kʼu riʼ, xa rumal jun winaq xok ri makaj cho ri uwach Ulew xukʼam kʼu uloq ri kamikal, xqʼax kʼu ri kamikal chke konojel, konojel kʼut e makuninaq» (Romanos 5:12). Jelaʼ qonojel xqakʼam ri umak ri Adán. Rumal laʼ, ri Biblia kubʼij che ri Adán xukʼayij ribʼ xuqujeʼ xojukʼayij oj chupam ri mak xuqujeʼ pa ri kamikal (Romanos 7:14). Che ri Adán xuqujeʼ ri Eva kʼot chi nijun kubʼsal kʼuʼx, rumal che xkibʼan kimak rukʼ kinojibʼal chuwach ri Dios. Tekʼuriʼ, ¿jas xkiriq ri e kalkʼwal?

7, 8. ¿Jas kebʼ kraj kubʼij jun tojbʼal mak?

7 Jehová xuchomaj kitoʼik ri winaq rukʼ ri tojbʼal mak. ¿Jas ubʼanik ri tojbʼal mak? Kʼo kebʼ kraj kubʼij. Nabʼe, are ri rajil ktojik rech ktzoqopix jun winaq che tzʼapim. Ri ukabʼ, pa ri Biblia kubʼij che are rajil che ktoj chrij jun jastaq, junam che ri kʼax xbʼan che jun winaq rumal jun chik. Ojer chiʼ jun chikop rech jun winaq kubʼan kʼax pa rulew jun chik winaq, areʼ rajawaxik che kutoj ri rajil ri kʼax xubʼan ri chikop.

8 Junam che xqilo, ri Adán xojukoj pa jun nimalaj kʼax. ¿Jas kbʼan che utojik ronojel ri xsachik xuqujeʼ ri qesaxik pa ri mak xuqujeʼ pa ri kamikal? Chqilampeʼ ri tojbʼal mak xuya ri Jehová xuqujeʼ ri kojutoʼ wi.

¿JAS XUBʼAN RI JEHOVÁ CHE UYAʼIK RI TOJBʼAL MAK?

9. ¿Jas ubʼanik ri tojbʼal mak che rajawaxik chqe?

9 Xsach jun tzʼaqatalaj kʼaslemal. Rumal laʼ rech utojik wariʼ xaq xiw ta xraj xyaʼ jun ukʼaslemal jun winaq che ajmak (Salmo 49:7, 8). Rajawaxik jun tojbʼal mak junam rukʼ ri xsach uwach. Jelaʼ xukʼut ri sukʼalaj pixabʼ che kʼo pa ri Utzij ri Dios. Junam rukʼ kubʼij wariʼ che, rajawaxik kyaʼ «kʼaslemal che ukʼexwach kʼaslemal» (Deuteronomio 19:21). Rumal laʼ, ¿jachin kkun che utojik ri rajil ri tzʼaqatalaj kʼaslemal che xusach ri Adán? Ri rajawaxik che kyaʼ che utojik ri mak are jun chik tzʼaqat ukʼaslemal jun winaq (1 Timoteo 2:6).

10. ¿Jas xubʼan ri Jehová che uyaʼik ri tojbʼal mak?

10 ¿Jas xubʼan ri Jehová che uyaʼik ri tojbʼal mak? Xutaq lo jun tzʼaqatalaj winaq cho ri uwach Ulew, jun chke ri e ukʼojol e kʼo pa ri kaj. Xaq xiw ta jun chke, are xuchaʼ ri qas kuloqʼoqʼej: ri xaq xiw jun Ukʼojol (chasikʼij uwach 1 Juan 4:9, 10). Jesús xraj xuya kan ri rachoch pa ri kaj (Filipenses 2:7). Junam che xqil pa ri kʼutunem 4, Jehová xubʼan jun milagro chiʼ xuqʼaxej ri ukʼaslemal ri Ukʼojol rukʼ María. Rumal ri uxlabʼixel re ri Dios, Jesús jun tzʼaqatalaj winaq xkʼojiʼik, kʼot umak (Lucas 1:35).

Jehová xuya ri xa jun Ukʼojol kʼolik rech tojbʼal qamak

11. ¿Jas ubʼanik che xa rumal jun achi xtoj kimak sibʼalaj e kʼi winaq?

11 ¿Jas ubʼanik che xa rumal jun achi xtoj kimak sibʼalaj e kʼi winaq? Tekʼuriʼ, ¿jas ubʼanik che xkibʼan ajmak konojel ri winaq? Masach chawe che rumal umak ri Adán xsach uwach jun jasach nim ubʼantajik: ri tzʼaqatalaj kʼaslemal, che xkun ta chik xuqʼaxej chke ri e ralkʼwal. Are xaq xiw xuqʼaxej ri mak xuqujeʼ ri kamikal. Jesús ri kbʼix «ri kʼisbʼal Adán» che pa ri Biblia, kʼo jun tzʼaqat ukʼaslemal xuqujeʼ nijun mul xubʼan umak (1 Corintios 15:45). Pachaʼ ri Jesús xukʼam ri ukʼolbʼal ri Adán rech kojutoʼ. Qas xunimaj ri Utat xuqujeʼ xuya ri tzʼaqat ukʼaslemal chqe. Rukʼ wariʼ xutoj ri rajil che rajawaxik rech kesax ri mak xukoj Adán, tekʼuriʼ xuya jun kubʼsal kʼuʼx chke ri e ralkʼwal ri Adán (Romanos 5:19; 1 Corintios 15:21, 22).

12. ¿Jas xukʼut Jesús rukʼ ronojel ri kʼax xuriqo?

12 Ri Biblia kuya ubʼixik ri kʼaxkʼolil xuchʼij ri Jesús chiʼ majaʼ kkamik. Xchʼayik xuqujeʼ xtzaybʼax cho jun cheʼ, xkibʼano che sibʼalaj xuriq kʼax chiʼ xkamik (Juan 19:1, 16-18, 30; chasikʼij ri nikʼaj chik etaʼmanik ubʼiʼ «¿Jasche ri e qastzij cristianos kkikoj ta ri cruz che uyaʼik uqʼij ri Dios?»). ¿Jasche sibʼalaj xuriq kʼax? Junam che kqil na pa ri jun chik kʼutunem, Satanás xubʼij che kʼot nijun winaq kkunik kubʼan sukʼ chuwach ri Jehová we kkoj pa kʼax. Chiʼ Jesús xuchʼij rukʼ sukʼilal ri kʼaxkʼolil, xukʼutu che qastzij ta ri itzel taq tzij xubʼij ri Satanás. Xukʼutu che jun tzʼaqatalaj achi, che kkunik kuchaʼ ri kubʼano, kkunik kubʼan sukʼ chuwach ri Jehová chiʼ ri Itzel kukoj pa kʼax. ¡Sibʼalaj xkikot ri Dios chiʼ xril ri usukʼilal ri loqʼalaj Ukʼojol! (Proverbios 27:11.)

13. ¿Jas xbʼan che utojik ri mak?

13 ¿Jas xbʼan che utojik ri mak? Pa ri qʼij 14 rech ri ikʼ judío rech nisán pa ri junabʼ 33, ri Dios xuyaʼo che xkamisax ri tzʼaqatalaj Ukʼojol che kʼot umak. Rukʼ wariʼ xuya ri tzʼaqat ukʼaslemal «xa jumul chbʼe qʼij saq» (Hebreos 10:10). Pa urox qʼij che ri ukamikal, Jehová xuwalajisaj junam che jun uxlabʼal. Pa ri kaj, ri Jesús xujach che ri Dios ri tzʼaqatalaj ukʼaslemal che xuya che tojbʼal mak kumal ri e ralkʼwal ri Adán (Hebreos 9:24). Jehová xukʼam ri xubʼan ri Jesús rech ri tojbʼal mak, wariʼ rajawaxik rech kesax ri e winaq chupam ri mak xuqujeʼ ri kamikal (chasikʼij uwach Romanos 3:23, 24).

¿JAS KATUTOʼ WI RI TOJBʼAL MAK?

14, 15. ¿Jas rajawaxik kqabʼano rech ‹kusach ri qamak›?

14 Oj ajmak, tekʼuriʼ rumal ri tojbʼal mak kojkunik kqariq sibʼalaj utz taq tewchibʼal. Chqilampeʼ nikʼaj kojutoʼ wi kimik xuqujeʼ pa ri petinaq, ri nimalaj sipanik che ri Dios uyaʼom chqe.

15 Ri sachbʼal mak. Rumal che xqechbʼej ri mak, sibʼalaj kqariq kʼax che ubʼanik ri utzilal. Qonojel kqabʼan ri mak, weneʼ rukʼ ri kqabʼij o rukʼ ri kqabʼano. Tekʼuriʼ rumal ri kʼax xuriq ri Jesús xkunik «xusach ri qamak» ri Dios (Colosenses 1:13, 14). Tekʼuriʼ, rech kyaʼ wariʼ chqe rajawaxik kqaya kan ri qamak. Xuqujeʼ rajawaxik kqabʼan ta nim che qibʼ chiʼ kqataʼ che ri Jehová che kusach qamak, rukʼ qakojonik chrij ri kʼax xuriq ri Ukʼojol (chasikʼij uwach 1 Juan 1:8, 9).

16. ¿Jasche kojkunik kqaya uqʼij ri Dios rukʼ jun chʼajchʼoj retaʼmabʼal qakʼuʼx, xuqujeʼ jas kojutoʼ wi wariʼ?

16 Ri chʼajchʼoj retaʼmabʼal qakʼuʼx. Chiʼ chʼajchʼoj ta ri retaʼmabʼal qakʼuʼx kʼot chi kubʼsal kʼuʼx chqe xuqujeʼ kqanaʼo che kʼot chi qapatan chuwach ri Dios. Tekʼuriʼ rumal ri tojbʼal mak, ri Jehová kusach ri qamak xuqujeʼ rumal rutzilal kuyaʼo, che patneʼ oj ajmak, kojkunik kqaya uqʼij rukʼ chʼajchʼoj retaʼmabʼal qakʼuʼx (Hebreos 9:13, 14). Rumal wariʼ, kqaxibʼij ta qibʼ chiʼ kojchʼaw rukʼ (Hebreos 4:14-16). Xuqujeʼ, chiʼ chʼajchʼoj ri retaʼmabʼal qakʼuʼx, kʼo jun jororibʼal pa qanimaʼ, kʼo jun utzilal pa qakʼaslemal xuqujeʼ kʼo kikotemal qukʼ.

17. ¿Jas tewchibʼal kyaʼ chqe rumal che ri Jesús xkam rumal qech?

17 Ri kubʼsal kʼuʼx che kʼo jun qakʼaslemal che kʼot ukʼisik pa ri kotzʼiʼjalaj uwach Ulew. «Ri tojbʼal ri kuya ri makaj, are ri kamikal» kchaʼ Romanos 6:23. Xuqujeʼ wajun versículo kuya ubʼixik che ri sipanik kuya ri Dios are ri kʼaslemal che kʼot ukʼisik rumal ri Jesús. Pa ri kʼutunem 3 rech wajun wuj xqil ri e tewchibʼal rech ri Kotzʼiʼjalaj Ulew che petinaq na (Apocalipsis 21:3, 4). Ronojel ri e tewchibʼal, xuqujeʼ ri kʼaslemal che kʼot ukʼisik, kopan na rumal che Jesús xkam rumal qech. Rech kqakʼam wariʼ, rajawaxik kqakʼutu che kqamaltyoxij ri sipanik rech ri tojbʼal mak.

¿JAS KABʼAN CHE UKʼUTIK CHE KATMALTYOXINIK?

18. ¿Jasche rajawaxik kqamaltyoxij che Jehová ri tojbʼal mak xusipaj chqe?

18 ¿Jasche rajawaxik che sibʼalaj kqamaltyoxij che Jehová ri tojbʼal mak? Jun sipanik sibʼalaj nim ubʼantajik chiʼ ri winaq ri ksipanik uriqom kʼax che ubʼanik, o ukojom pwaq rech kuya chqe. Xuqujeʼ, kopan pa qanimaʼ rumal che wariʼ are jun kʼutbʼal che kojuloqʼoqʼej. Rumal laʼ, ri tojbʼal mak are jun sipanik nim ubʼantajik chuwach ronojel, rumal che ri Dios xuchʼij ri kʼax. «Ri Dios sibʼalaj keʼuloqʼoqʼej ri winaq cho ri uwach Ulew, xuya kʼut ri Ukʼojol ri xa jun kʼolik», kchaʼ Juan 3:16. Ri tojbʼal mak are jun kʼutbʼal che ri loqʼoqʼenik kuya Jehová chqe. Xuqujeʼ jun kʼutbʼal che ri Jesús sibʼalaj kojuloqʼoqʼej, che xraj xuya ri ukʼaslemal rumal qech (chasikʼij uwach Juan 15:13). Jelaʼ, ri sipanik rech tojbʼal mak rajawaxik kubʼan chqe che kqakojo che ri Jehová xuqujeʼ ri Ukʼojol kojkaj qonojel (Gálatas 2:20).

Rech kakʼutu che kamaltyoxij ri tojbʼal mak are kakoj achuqʼabʼ che retaʼmaxik chrij ri Jehová

19, 20. ¿Jas kabʼan che ukʼutik che kamaltyoxij ri tojbʼal mak xusipaj ri Dios?

19 Rumal laʼ, ¿jas ubʼanik kabʼan che ukʼutik che kamaltyoxij ri usipanik ri Dios rech ri tojbʼal mak? Nabʼe, chakojoʼ achuqʼabʼ che retaʼmaxik uwach ri Jehová ri xyaʼow ri tojbʼal mak (Juan 17:3). Katkunik kabʼan wariʼ we kasikʼij uwach ri Biblia rukʼ wajun wuj riʼ. Chiʼ kawetaʼmaj chrij ri Jehová, knimar más ri aloqʼoqʼenik. Xuqujeʼ chiʼ sibʼalaj kaloqʼoqʼej, sibʼalaj kawaj kabʼan ri kraj ri Dios (1 Juan 5:3).

20 Chatkojon chrij ri tojbʼal mak. Kbʼix wariʼ chrij ri Jesús: «Ri kekojon che ri Kʼojolaxel kʼo junalik ukʼaslemal» (Juan 3:36). ¿Jas ubʼanik kqabʼan che ukʼutik che kojkojon chrij ri Jesús? Xaq xiw ta rukʼ ri kqabʼij. Junam che kubʼij Santiago 2:26, «jeriʼ xuqujeʼ kaminaq ri kojonik ri man e rachilam ta chak». Qastzij laʼ, ri qastzij kojonik kkʼut rukʼ ri kbʼanik. Jun ukʼutik che kojkojon chrij ri Jesús are chiʼ kqabʼan qe junam rukʼ areʼ, rukʼ ronojel ri kqabʼano xuqujeʼ rukʼ ri kqabʼij (Juan 13:15).

21, 22. a) ¿Jasche rajawaxik kojopan pa ri nimaqʼij kbʼan ronojel junabʼ rech ri Waʼim rech ri Jesús? b) ¿Jas kqil na pa ri kʼutunem 6 xuqujeʼ 7?

21 Chatopan pa ri nimaqʼij kbʼan ronojel junabʼ pa ri Waʼim rech Jesús. Chiʼ okinaq chi ri qʼequʼm rech ri 14 rech ri ikʼ nisán che ri Junabʼ 33, ri Jesús xukoj kan jun nimaqʼij nim ubʼanik che kbʼix Waʼim rech ri Jesús che pa ri Biblia (Mateo 26:26-28). Xuqujeʼ kbʼix Unaʼtabʼalil ukamikal ri Cristo che. Xuya kan wariʼ ri Jesús rech keʼutoʼ ri e rajtijoxel xuqujeʼ konojel ri e qastzij cristianos rech kkinaʼtasaj jun qʼij nim ubʼantajik: chiʼ xkamik, ri Jesús xuya ri tzʼaqat ukʼaslemal. Jesús xuya ubʼixik wajun nimaqʼij chiʼ xuya wajun taqonik riʼ: «Chitijaʼ waʼ che natbʼal wech» (Lucas 22:19). Ri Unaʼtabʼalil ukamikal ri Jesús kunaʼtasaj chqe ri nimalaj uloqʼoqʼenik ri Jehová xuqujeʼ ri Jesús kikʼutum chqe chiʼ xkiya ri tojbʼal mak. Chiʼ kojopan pa wajun nimaqʼij riʼ che kbʼan ronojel junabʼ, xuqujeʼ kqakʼutu che kqamaltyoxij ri tojbʼal mak. *

22 Ri tojbʼal mak are jun sipanik che sibʼalaj nim rajil che kuya Jehová chqe (2 Corintios 9:14, 15). Xuqujeʼ, keʼutoʼ ri winaq che e kaminaq, junam che kqil na pa ri kʼutunem 6 xuqujeʼ 7.

^ párr. 21 Pa ri nikʼaj chik etaʼmanik ubʼiʼ «Uwaʼim ri Jesús: jun naʼtabʼal che kuya uqʼij ri Dios» kariq chi nikʼaj chrij jas kraj kubʼij ri Waʼim rech ri Jesús.