Kosomar nuejaas toma

Skip to table of contents

ESULA LOIKANYETAPE

Aibo Ejaasi Lukatwak?

Aibo Ejaasi Lukatwak?
  • Nuinyoika etakanikinete oni neitwania?

  • Kanukinyo itwakia oni?

  • Konye erai kereka nuitalakarete ajenun abeit naikamunit atwanare?

1-3. Anyoika aingiseta nu etapit itunga aingit nuikamunitos atwanare, ido anyoika abongonokineta nu ijaanakinete idiinin luegelegela?

ER AASI nu aingiseta nu aomoomata itunga adaun ikar ilukumin luipu. Epolok aingiseta nu noi. Ikamunitos oni kere abongokineta kec.

2 Kosula kalo atubor, apotu oni ketetemoto epone loabu alucet naka Yesu kopukoria erot lo oni adumun aijar naka ikar kere. Isisiat bobo oni ebe, edwarit Ebaibuli apak na ‘mam bobo ejaunor atwanare.’ (Apukokinio 21:4) Konye ber kwana, itwaki oni kere. Abala Ekabaka lokacoan ebe: “Ejenete lukajarak ebe etwakete.” (Ekalimonokinan 9:5) Itami oni aijar aojau kwape ti ipedoria. Konye, eroko oni ibuonokin, anyoika nuepote atakanikin oni neitwania?

3 Netwakiata luminan wok, kibworo oni. Aticepak ipedori oni aingitakin ebe: ‘Anyoika atakanikis kesi? Ejaas kesi aiticanitoi? Ejaas kesi asesen oni? Ipedori kereka oni aingarakin kesi? Ipedori oni aanyun kesi bobo?’ Idiinin lukaisab einakinitos abongonokineta nuegelegela nejaas aingiseta nu. Isisianakinete ice ebe, arai ijok ijo, ilosi kuju, konye arai irono ijo, ebunio aicwe ijo kaiboisit naicwere itunga. Icediinin isisianakinete ebe, neatwakatar itunga, elosete kesi aiboisit naka imoyon ajaun kede luka papaakec. Icediinin isisianakinete bobo ebe, elosete lukatwak akwap nakokwap atubokinio kosodete bobo aurunio kede acekuan.

4. Anyoin aomisioit naemoritos idiinin luipu naikamunit atwanare?

4 Aisisianakineta nuka idiinin ngun kere, emoritos aomisioit adiopet​—ebe ejaatar oni ibore yen ekui atwanare naka akuan. Ayapikin idiinin kere, lukolo ka luakwana, isisianakinete ebe, kijari oni ikar kere kapedoritos asesen, aipup ka aomoom. Konye epone ani epedorotor ngun? Aijen ka aomoom wok imorikikina kede aswam naka adama. Neitwania, epalari adama aswam. Aituneta wok, aipup, ka aijen, mam iyatakinete aswam bon kediopone kere. Mam ekuete amudiaro naka adama wok.

ANYOIKA CUT ETAKANUNETE KOTOMA ATWANARE?

5, 6. Anyoika nuisisianakini Ebaibuli nuikamunitos ejautene loka lukatwak?

5 Yawe Loasuban adama, ejeni nuatakanunete kotoma atwanare. Ejeni ngesi abeit, ido kotoma Akirot ke, Obaibuli, itetemit ngesi ejautene loka ikatwak. Akeisisianakin naidelelei nges na ebe: Netwania itungana​emameun. Atwanare ngesi ailokonyet naka aijar. Mam ikatwak esesenete, epupete, karaida aomoom. Emamei adiotutubet kane ijai oni naekui atwanare naka akuan. Mam oni kijaar ibore yen mam etakani ido komam etwani. *

Aibo abu akim nakutaro kolot?

6 Akaulo Solomon amisikin ebe ejenete lukajarak ebe etwakete, abu kiwadik: ‘Konye mam ikatwak ejenete ibore.’ Abu kiyatak abeit ngin kobala ebe, aolio kwana aminakec, ka elaitikec, ido da “emamei aswam, karaida ainerun, karaida aijen, karaida acoa, kokatwak kama ilosi.” (Ekalimonokinan 9:5, 6, 10) Kwapekwangin ineratar Isabulin 146:4 ebe, netwania etunganan, “Eoliorete aomisioke.” Etwaket itunga ido komamei ibore yen ikui atwanare naka akuan. Aijar naijaar oni eputos kede aica naka atabaasa. Ekutar akim ngin, emamei nelosi. Edunyori nges.

NUENERIT YESU NUIKAMUNITOS ATWANARE

7. Eipone ani abu Yesu kituputoro atwanare?

7 Inerit Yesu nuikanunitos ejautene loka lukatwak. Enera ngesi nuekamunitos Lasaro, etunganan loajeni ngesi ejok loabu otwana. Abu Yesu kolimok ikesisiak ebe: “Opaperowok Lasaro ejotoi.” Koomitos esisiak ke ebe keomit Yesu ebe ejai Lasaro aiyengun kotoma ajo, kanunarai edeka. Mam kesi adolitos. Abu Yesu kiticau ejok ebe: “Atwana Lasaro.” (Yokana 11:11-14) Koany ebe, abu Yesu kitirian atwanare kede aiyengun araibo ajo. Mam Lasaro ajai kuju araibo neicweere. Mam ngesi ajai ariamum kede imalaikan araibo kaluka papaa. Mam Lasaro ajai aurunio kwape ecetunganan. Ajai ngesi aiyengun kotoma atwanare, kosubite bala ajai ajotoi noi. Itirianitos icekokoron da atwanare kede ajo. Kwape aanyunet, ne ebiribirere ekesisianakinan Sitepan kede amor kiton atwanare, ebala Ebaibuli ebe abu “kojotoor.” (Aswamisio 7:60) Kwapekwangin, ekiyakia Paul da iwadikat nuikamunitos ice luaparasiake luapotu ‘kojotooros’ kotoma atwanare.​—1 Ikorinton 15:6.

Esubit Yawe itunga aijar kotoma akwap ikar kere

8. Epone ani ijenunia oni ebe mam arai alosikinet naka Edeke itunga atwakare?

8 Konye arai kereka alosikinet naka Edeke kotoma ageunet itunga atwanare? Mam cut! Asubit Yawe itunga aiboi ikar kere kotoma akwap. Kwape idaunitor oni aisisia kotoma ageunet naka eitabo kalo, abu Edeke kibwaik itunga iarei lusodit toma aparadais naebus noi. Abu kisirereng kesi kede aijar naedolit. Akotor Yawe kesi nuajokak bon. Konye ejai kereka ekaurian edio loemina ikedwe, loekotor kesi aitor toma aiticanitoi naka amojongu ka atwanare? Kabeit, emamei cut! Amina Yawe ikedwe noi ido akotor kesi aiyalama namam edaun kotoma akwap. Ebala Ebaibuli nuikamunitos itunga ebe: abu Yawe “kibwaik akwapisinei otauonokec.” (Ekalimonokinan 3:11) Esubit Edeke oni kede eipud loaijar ikar kere. Ido adau ngesi atemokin erot lo aitodoloikin eipud ngol.

KANUKINYO ETWAKITA ITUNGA?

9. Inyo ekisil loabu Yawe koinak Adam, ido kanukinyo mam ationor airic ekisil lo?

9 Kanukinyo etwakatar itunga? Kanu adumun abongokinet, ibusakinit oni aanyun nuapotu kotakanutu neajaar etunganan ediopet bon ka aberu adiopet bon toma akwap. Itetemit Ebaibuli ebe: “kitabwaŋ Edeke kakwap ŋolikitoi loisialamikinit akonye, loejok ainyam.” (Ageun 2:9) Konye ajai ekisil ediopet. Alimokit Yawe Adam ebe: “Inyamenenei kwape ikotor araito nuka ŋolikitoi lokomanikor: dimarai mam inyami nuka ekitoi loka ajenun nuejok ka nueroko: naarai kapaaran nainyamia ŋun itwani cut.” (Ageun 2:16, 17) Mam ationo airic aicorakinet na. Ajaasi ikito ice luapedori ti Adam ka Keba ainyam. Konye ejaikinit ekisil lo kesi arereng naetodun aiyalamakec nejai Edeke loejaikit kesi iboro kere, aimoriarit aijar naedolit. Apedori arimarit kec da bobo aitodun ebe ayongitos kesi apedori naka Papakec lokokuju ido da akotosi kesi aingarenikinio naminat.

10, 11. (a) Epone ani apotu itunga iarei lusodit komwangiata Edeke? (b) Kanukinyo araar emwangit loka Adam ka Keba akiro nuepolok noi?

10 Konye nukaiturur, apotu itunga iarei lusodit koseutu aipalikin Yawe. Inera itosomai emun, abu Satan kingit Keba ebe: ‘Erai teni abeit ebe abala Edeke ebe mam inyamenenete araito nuka ekitoi kere lokomanikor?’ Abu Keba kobongok: “Kisiikinitai ainyam araito nuka ikito lukomanikor; dimarai araito nuka ekitoi loejai kiding omanikor, ŋun abala Edeke ebe, ‘Mam inyamenenete, karaida atiror, kinyeis atwakare.’”​—Ageun 3:1-3.

11 Kobala Satan ebe: “Mam cut itwakete. Naarai ejeni Edeke ebe apaaran napinyamiata ŋun, ŋes ekwenyuniata akusikonye, iraunos yesi da bala Edeke, ajenenen nuejok ka nueroko.” (Ageun 3:4, 5) Akoto Satan ainakin Keba aiyuun ebe edumuni ngesi ameda arai kenyam araito nuemikitai. Kane ajai Satan, ti Keba epedo aseun bon nuejokak ka nueroko; ti ngesi iswama nuakoto. Kobala bobo Satan ebe, abu Yawe kingala kanu epote atakanun arai kenyamata kesi araito. Abu Keba iyuu Satan. Kodeng araito kosodi ainyam. Akaulo, koinak okilenike da, kosodi ngesi da ainyam. Mam kesi eswamaete nu komam ejenete. Ajenete kesi ebe eswamaete kesi cut nu alimokinit Edeke kesi mam aswam. Ne anyamiata kesi araito, apotu kopeleikis aimwang ekisil loapatana ido kojokuna. Apotu do komwangata Papakec lokokuju ka apedorike. Amamei aitimio kanu emwangit kwangon neajai Lokasuban kec lominat!

12. Inyo epedori aingarakin oni amisikin epone loabu Yawe kopupuna neaseuna Adam ka Keba aitepeg ngesi?

12 Kwape aitupuset: Epone ani ipupuna ijo arai kitopolou ijo ikoku yen emwangi ijo koipone loitodun ebe mam ngesi eyongit karaida emin ijo? Itakadikini ngin ijo noi. Komoom eipone loabu Yawe kopupuna neaseunata Adam ka Keba erot loka aitepeg ngesi.

Abuni Adam kapua, kobongo da bobo apua

13. Anyoika nuabu Yawe kolim ebe epote atakanikin Adam netwania, ido inyo apolou kanu?

13 Amameotor Yawe adiokirot napedoria ti ngesi aidar luemwangit, Adam ka Keba ikar kere. Apotu kotwakata kwape abalar Edeke. Apotu Adam ka Keba komameunos. Mam apotu kolototo aibois naka imoyon. Ijeni oni nu kotoma nuabu Yawe kolimok Adam ne atubokinere ngesi akaulo naka emwangitike. Kobala Edeke ebe: ‘Ibongori toma apua, naarai nen ŋes kolo kilemunere. Naarai irai ijo apua, ibongori da apua.’ (Ageun 3:19) Asubunit Edeke Adam kotoma apua nuka akwap. (Ageun 2:7) Eroko esubana ngesi, amamei Adam. Aso, neabalar Yawe ebe ebongori Adam apua, abala Ngesi ebe ebongori Adam ojautene loamamus. Abuni ti Adam araun loemamei aijar kwape apua nuasubunere ngesi.

14. Kanukinyo itwakia oni?

14 Ti Adam ka Keba eroko ejarete kiton lolo, konye apotu kotwakata naarai apotu koseutu aimwang Edeke kosodete adiakar. Ido etwakete idweke Adam kere naarai apotu kirumutu adiakar ka atwanare kane ejai Adam. (Iromayon 5:12) Esubit adiakar ngin kwape adeka nairumuna naerono naemameor yen epedori aiku. Atwanare na ayau adiakar, erai ekenit. Erai atwanare lokasurup mere epapero. (1 Ikorinton 15:26) Konye ipedori do oni aiyalamikin noi naarai ainaki Yawe alucet kanu alakuna oni kanejai lokasurup losogim!

AJENUN ABEIT NAIKAMUNIT ATWANARE ERAI NUEJOKAK

15. Kanukinyo eraar nuitalakarete ajenun abeit naikamunit atwanare?

15 Nuisisiakini Ebaibuli nuikamunitos ejautene loka lukatwak eraas nuitalakarete. Kwape idauna oni aanyun, mam lukatwak iticanitos araibo epupete apipil. Mam oni ibusakinit akuriau lukatwaka, naarai mam kesi epedorete aimusung oni. Mam kesi ekotosi aingarakinio wok, ido mam kesi epedorete aingarakin oni. Mam oni ipedori einer kede kakesi, ido kesi da mam epedorete einer kaoni. Engarenok luipu luka idiinin esabete ebe epedorete kesi aingarakin ngun luatwakata, ido itunga luiyunitos engarenok ngul einanakinete kesi isirigin. Konye aijen abeit naikamunit atwanare kiyuari oni tetere mam ingalingalete luisisianakinete aingal ngin.

16. Ingai bo ingarenikinit aisisianakineta nuka idiinin luipu, ido koipone ani?

16 Ecamunit edinikon da nuisisianakini Ebaibuli nuikamunit ejautene lokalukatwak? Mam luipu ecamunitos. Kanukinyo? Naarai ingarenikinit Satan aisisianakineta kec. Itosomai ngesi idiinin lukaisab ainakina itunga aiyuun ebe, akaulo na etwakiata, iyatakinete kesi aijar kwape imoyon. Erai na adiopet kaingal nuitosomai Satan kanu aitapar itunga awai kanejai Yawe. Koipone ani?

17. Kanukinyo mam aisisianakin naicwe itunga ikar kere ijaikinitor Yawe aibuses?

17 Kwape idauna ajenun, isisianakinete ice idiinin ebe, arai erono itunganan, elosi ngesi aibois naiticanere ikar kere akaulo naka atwanareke. Mam aisisianakin na ijaikinit Edeke aibuses. Erai Yawe Edeke loemina, ido mam cut einakini itunga aiticanio koipone kalo. (1 Yokana 4:8) Eipone ani isesena ijo etunganan loicweu ikekoku yenimwangit akanin kakim? Ijaikini kereka ijo etunganan kwangol ayongit? Kabeit, ikotokin kereka ijo ajenun ngesi? Mam cut! Aticepak ipedori ijo aomoom ebe erai ngesi loerono noi. Konye ekoto Satan oni aiyuun ebe iticani Edeke itunga kotoma akim ikar kere​—adaun ikar lumam imaras!

18. Aima naka lukatwak elemunit bo kaisisianakin naka aingal ani naka idiinin?

18 Itosomai Satan icediinin aisisianakina ebe eraunos itunga imoyon luibusakinit luejarete ayongit ka ainakin angosibib akaulo na atwanare. Kotoma aisisianakin na, epedorete do imoyon kalu atwak araun ipapero wok luegogong araibo luasurup luededeng. Iyunitos itunga luipu aingal na. Ekuriaka kesi lukatwak, ido einakinitos kesi angosibib ka aima. Koipone kalo egelara, isisianakini Ebaibuli ebe ejotoete ikatwak, ido ibusakinit oni aima Edeke Yawe lokabeit bon, Lokasuban wok ka Ekakoran.​—Apukokinio 4:11.

19. Ajenun abeit naikamunit atwanare, epedori iangarakini oni amisikin aisisianakinet ace ani naka Ebaibuli?

19 Ajenun abeit naikamunit lukatwak iyuari ijo kane ejai aitapario naka aingal naka idiniin. Ingarakini bobo ijo amisikin aisisianakineta ace nuka Ebaibuli. Kwape aanyunet, neijenunia ijo ebe mam itunga eraunos imoyon ketwakata, ibuni ijo amisikin ejok aisumunet naka adumun aijar naka ikar kere kotoma aparadais kakwap.

20. Anyoin aingiset naibuni oni aitetem kosula loetupakini?

20 Kolosek, abu etunganan Yob loadolit kikeu aingiset na: “Arai ketwana ituŋanan ejari kereka bobo?” (Yob 14:14) Epedori kereka itunganan yen emamei aijar kojotoi kotoma atwanare abongun bobo toma aijar? Nuisisianakini Ebaibuli nuikamunitos nu kes cut italakarete, kwape ebunio esula loetupakini aitodun.

^ atu. 5 Kanu aitetem “ibore yen mam etakani ido komam etwani” koany nuiyatakinitai apapulai 208-11.