Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 6

¿Pu lagary noʼ buñ ni ma goity?

¿Pu lagary noʼ buñ ni ma goity?
  • ¿Xí racno órni raityno?

  • ¿Xigony raityno?

  • ¿Noʼ pu racné lóono ganno xí rac né buñ ni ma goity la?

1-3. ¿Xí ranabdiitz buñ de galgoity, né ximod racapy tipnés religión láani?

NDEʼ nac galrranabdiitz ni ma xidal mil íz buñ ranabdiitz, né raquiin ganno láani. Raquiin ganno ximod rarexani ná nitisi clas buñ nacno o nitisi lagary rabésno.

2 Ló capítulo ni ma godudy bienno ximod xcalgoity Jesús bixal néz par guibanyno tipzó. Láaca bienno que la Biblia raniʼ que sioʼ dzú «galgoity ma diti sioʼni más» (Revelación 21:4). Per laʼga cabésno dzúcu guiráno raityno, Salomón bicaʼ diitzreʼ: «Ni nabany nanbu que saitybu» (Eclesiastés 9:5). Rayopyno mod guibanyno xidal íz. Ná scú nacní, ranabdiitzno xí guisaclono órni gaityno.

3 Órni xfamilno raity, ribdxaʼno né sigory ranabdiitzno ndeʼ: «¿Xí góc né layibu? ¿Noyibu ló galrrioop la? ¿Ranyibu lóono la? ¿Labúu gacnéno layibu la? ¿Sioʼ dzú sabiʼno layibu stoib la?» Religión ni noʼ racapy xidal mod galrranabdiitz reʼ. Tipnés rasuidy pal cayonylo cós tzaay, sabanylo guibá per pal cayonylo cós yox, sieelo toib lagary ro raʼij buñ. Stipnés religión rasuidy que buñtzay riée guibá né buñ mal riée toib lagary ro rac castigaryibu. Stipnés religión rasuidy que órni toib buñ raity radxin rac toib espíritu né riée lagary ro nabany guirá xfamily ni ma xidzú goity. Per láaca noʼ stipnés religión ni rasuidy que buñ ni raity rioʼyibu toib lagary ro rabés gueʼet ro rac juzgar layibu pal nacyibu buñtzay o buñ mal né después racyibu stoib buñ o stoib nimal.

4. ¿Ximod toibsi midid rony pensary xidal religión ni rac né buñ ni ma goity?

4 Guirá galrrasuidy reʼ toibsi midid rarexani: que órni raityno noʼ ni rareʼ laidyno ni diti raity. Xomod rasuidy casi guirá religión ni goyoʼ né ni noʼ que buñ rabany tipzó né labúu racadiag, rabiʼ, né rony pensary. ¿Ximod labúu gacni scú? Ni rasacno né xpensaryno rareʼni lainy yoobguicno. Órni raityno yoobguicno láaca raity. Ma diti rasetnaladxno xitcal, ma diti noʼ xí rasacno, ma diti ronyno pensary, guirá ndeʼ ranitni toib mod ni diti nánno. Guirá ni rasacno diti labúu rabany portín yoobguicno ma goity.

¿XÍ MERPA RASACLÓO BUÑ ÓRNI RAITY?

5, 6. ¿Xí rasuidy la Biblia ni rasaclóo buñ ni ma goity?

5 Jehová nantzay ni rac órni raityno portín láabu bisaʼbu yoobguicno. Ló la Biblia rabexatzaybu xí rac né buñ ni ma goity. Ndeʼ rasuidy la Biblia: Órni toib buñ raity, cuti raloxni. Galgoity ngú órni buñ diti nabany. Por ngú, gueʼet diti rabiʼ, racadiag, né rony pensary. Raity guidopyzono. Diti napnó alma né espíritu ni diti raity. *

¿Pu sée xquiini?

6 Órni bilox goniʼ Salomón que buñ ni nabany nandxich que saity, goniʼbu ndeʼ: «Gueʼet, diti nan xitcal». Ór cú golexabu galrrasuidy ni rasac reʼ órni goniʼbu que gueʼet diti labúu nadxiʼ, rianladx, láaca «diti noʼ dxiin, diti sioʼ guic[bu] gony[bu] xitcal diti sony[bu] pensary diti sioʼ galnann lainy Baʼ» (bíil Eclesiastés 9:5, 6, 10). Né scúca Salmo 146:4 náni que órni buñ raity, «ranitló xpensaryibu». Raity guidopyzono, né cuti raloxni. Nacno xomod xquii velador. Órni xquii velador rioʼyni diti rieeni stoib lagary, cuti radopyni.

NI GONIʼ JESÚS DE GALGOITY

7. ¿Ximod golexa Jesús mod nac galgoity?

7 Jesucristo goniʼ ni rasaclóo buñ ni ma goity. Órni Jesús gon que ximigbu Lázaro goity ór cú gochbu xpiimbu xí rasaclóo gueʼet, primer goniʼbu: «Ximigno Lázaro natiasy». Xpiimbu bieen que Lázaro náaxh natiasy portín caxoʼ. Per diti gocni scú, ór cú Jesús golexa láani: «Lázaro ma goity» (bíil Juan 11:11-14). Biduidy cuent, Jesús goniʼ que galgoity nacní xomod toib bacaʼalnix. Lázaro diti goyebu guibá né diti goyebu lagary ro raʼij buñ. Diti goyebu ronoʼ ángeles, diti goyebu ronoʼ xfamilybu ni ma xidzú goity. Lázaro diti golbu stoib xomod stoib buñ. Bisaladxbu ló galgoity xomod raisy buñ per diti goniʼ xcaʼalbu. Stipnés textos láaca raniʼ que galgoity nacní xomod toib bacaʼal. Guibiʼno ximod, órni Esteban ni cuanal Jesús bigasguiee buñ láabu dada goitybu, la Biblia ná que «gotiasybu» (Hechos 7:60). Scúca, Pablo bicaʼ que tipnés buñ ni goity ló xtzúbu «gotiasyibu ló galgoity» (1 Corintios 15:6).

Jehová Bisaʼ buñgudxlio par guibany tipzó ló Gudxlio

8. ¿Ximod nandxichno que Dios diti goniiny láabu ñaity buñ?

8 ¿Goniiny Dios que buñ ñaity la? Yaca. Jehová bisaʼbu buñ par nabany tipzó ló Gudxlio. Xomod ma bienno ló libro reʼ, Dios goloʼ Adán né Eva primer galtzeʼel ni goyoʼ lainy lagary sacroyen. Jehová bisaʼtzay layibu par diti naxoʼyibu né ñaityibu. Jehová goniiny pór cós tzaay par layibu. ¿Buñ ni nadxiʼ xiin naniiny que xiin nadudy ló galrrioop ñoʼx né ñaity la? ¡Yaca! Jehová gondxiʼ guirá xiin né goniiny láabu que layibu nabanyibu tipzó sacrodiguieʼ ló Gudxlio. Scú láani, la Biblia ná que Jehová: «Goloʼbu lainy xcalnabany buñgudxlio guibany tipzó» (Eclesiastés 3:11). Láabu bisaʼbu lóono par guibanyno tipzó né bixalbu néz par guirebuʼ ni goniiny láabu nírcu.

¿XIGONY RAITY BUÑ?

9. ¿Xí góoch Jehová a Adán ni diti labúu ñonybu, né xigony diti góc nagann nasobbu láani?

9 ¿Xigony raity buñgudxlio? Par ganno láani guienno xí góc órni goyoʼ toibsi buñguieeu né buñgonaʼ ló Gudxlio. La Biblia rabexa: «Jehová Dios buny que nalainy ló layoo bisaʼ clas yac ni buñ rioladx guibiʼ né yac tzaay ni raduidy xcaa par guá buñ» (Génesis 2:9). Per goyoʼ ni diti labúu ñonyibu. Jehová gochbu Adán: «De guirá yac ni noʼ lainy lagary sacroyen labúu guálo xcaani dada guistzalo lainylo. Per yac ni rony que buñ gan xí ngú cós tzaay né cós mal, diti non guálo láani, portín dzú ni looy guálo láani, looy nigolú saitylo» (Génesis 2:16, 17). Ni Dios buny mandary layibu diti gocni nagann par nasobyibu. Goyoʼ stipnés cuánnax ni labúu ñoyibu. Per Jehová biduidy lagary naslooyibu balaati rasac guirá ni cuaʼyibu, ladni noʼ ni diti cuaʼyibu galkié. Ni nasobyibu Dios láaca naslooyni que rony respetaryibu xcalmandary Bixiosbu ni noʼ guibá, né que raniiny layibu guisobyibu conés Dios layibu.

10, 11. a) ¿Xí láani buny que Adán né Eva diti nasobyibu Dios? b) ¿Xigony nigolú nirodann góc ni Adán né Eva diti bisobyibu Dios?

10 Nabanni, primer galtzeʼel ni goyoʼ golúyibu diti guisobyibu Jehová. Buñdzab biquiimbu toib beʼel par goninébu Eva: «¿Nigolúpa Dios ma goniʼ que lóoto diti non guáto guirá yac ni raduidy xcaa ni noʼ lainy lagary sacroyen la?». Eva cuapy: «Lóodo labúu guádo xcaa guirá yac ni noʼ lainy lagary sacroyen. Per Dios ma goniʼ de xcaa yac ni sagaʼ galay lagary sacroyen: Diti non guáto láani, yaca, diti non canto láani; pal ronyto ngú saityto» (Génesis 3:1-3).

11 Buñdzab goniʼ: «Diti nigolúni, lóoto diti saityto. Portín Dios nan que dzú ni lóoto guáto láani, saxal bisalóto né sacto xomod Dios, simbuto cós tzaay né cós mal» (Génesis 3:4, 5). Buñdzab goniiny que Eva naluladx que sacné láabu ni guábu cuánnax ni Dios góoch layibu diti guáyibu, né scú Eva labúu nabúbu stip láabu xí ngú cós tzaay né cós yox. Labúu ñonybu nitisi náni láabu. Buñdzab goniʼ que Jehová biscú órni gochbu Eva que pal ñobu cuánnax ñaitybu. Eva biluladxbu Buñdzab, né cuaʼbu cuánnax né godóbu láani. Después de godóbu láani biduidybu láani tzeelbu Adán ni láaca godó cuánnax reʼ. Layibu biduidyibu cuent que ni cayonyibu mal láani. Biduidyibu cuent que cayonyibu ni Dios góoch layibu diti gonyibu. Órni godóyibu cuánnax reʼ gonyibu que ni cayonyibu mal láani, diti bisobyibu ni Dios buny mandary layibu, toib mandary ni diti góc nagann. Né modreʼ goleʼyibu tiplad Bixiosbu ni noʼ guibá né mod ni rony mandarybu. ¡Diti gopyibu respet Dios ni Bisaʼ layibu!

12. ¿Xí labúu gacné lóono guienno ximod gosac Jehová órni Adán né Eva cualó láabu?

12 Guislooyno láani modreʼ: Ximod nasaclo pal xiinlo ni looy bisniʼslo né gonlo nadxin ñac buñ nayaʼ né diti ñony respetarbu o nadxiʼbu looy? Nigolú ñoʼobni looy. Buny pensary, ¿ximod bioʼobni Jehová órni guiropca xiimbu Adán né Eva cualó láabu?

Adán bieedbu de yoo, né bibiguetbu gócbu yoo

13. ¿Xí goniʼ Jehová guisaclóo Adán órni gaity, né xí biduidy diitz ndeʼ?

13 Adán né Eva diti bisobyibu Dios né diti goyoʼ ni toib razón par nabanyibu. Goityibu xomod góoch Jehová layibu. Adán né Eva binitló. Diti bibanyibu xomod toib espíritu stoib lagary. Nánno ndeʼ, órni Jehová góoch Adán diitzreʼ: «Guibiguetlo gaclo yoo, portín de láani goyaʼlo. Portín yoo looy né yoo gaclo stoib» (Génesis 3:19). Dios bisaʼ a Adán de yoo (Génesis 2:7). Dzú yása guisaʼ Dios láabu diti goyoʼbu ló Gudxlio. Por ngú órni Jehová goniʼ que Adán guibiguetbu gacbu yoo, ni góoch Jehová láabu ngú que ma diti sabanybu. Adán nadxin ñacbu yoo lagary ro bireʼbu, ni diti nabany.

14. ¿Xigony raityno?

14 Adán né Eva labúu nabanyibu dada dzureʼ, per layibu goityibu portín golúyibu diti guisobyibu Dios, né bichéyibu nisló Dios. Toib razón ni raityno ngú ni nacno xiin Adán né láabu bituidybu galkié lóono (bíil Romanos 5:12). Galkié nacní xomod toib galguitz ni radudy a stoib buñ, né ni toib labúu ralaa. Galgoity nacní xi enemigno, diti ximigno. Toib mal láani par lóono (1 Corintios 15:26). Raxquixpano Jehová por ni biduidybu Xiimbu Jesús goity por lóono par guilaano de galgoity ni nac xi enemigno.

NI NÁNNO XÍ NI MERPA RAC NÉ GUEʼET RACNÉNI LÓONO

15. ¿Xigony racnégoluʼni lóono ganno xí ni merpa rasaclóo buñ ni ma goity?

15 Ni la Biblia rasuidy ni rasaclóo buñ ni ma goity rony que rasacno sacró. Xomod ma bienno gueʼet diti nap galrrioop né diti rioʼ ló galrasaʼ. Diti noʼ razón par guidzuibyno layibu, diti labúu gonyibu xitcal lóono. Diti raquiin gacnéno layibu né diti labúu racnéyibu lóono. Diti labúu guininéno layibu, né diti labúu raninéyibu lóono. Xidal buñ ni rasanir ló religión raniʼ que gueʼet labúu racnéyibu buñ, né buñ raluladx galrrascú reʼ, né raduidy bidxiich layibu. Ni nánno xí ni merpa rasuidy la Biblia, racnéni par diti guiscú buñ lóono.

16. ¿Chú láabu raxin ni rasuidy xidal religión, né ximod ronybu láani?

16 ¿Noʼ xireligionlo de acuerdo modpa rasuidy la Biblia ni rac né buñ ni ma goity la? Xidal religión diti rasuidy scú. ¿Xigony? Portín Buñdzab ma bixin ni rasuidyibu. Láabu raquiimbu religión falz par gony que buñ guiluladx que órni buñ raity, nabany xomod toib espíritu. Ndeʼ nac toib galrrascú rodann ni Buñdzab ragotz né stipnés galrrascú par buñ galsit de Jehová. ¿Ximod ronybu láani?

17. ¿Xigony galrrasuidy ni buñ riée toib lagary ro raʼij raniʼni mal de Jehová?

17 Xomod ma bienno, tipnés religión rasuidy que pal toib buñ rony cós mal órni nabany órni raitybu riebu toib lagary ro raʼij buñ por tipzó. Galrrasuidy reʼ diti rony xiroʼni Dios. Jehová nac toib Dios ni nap galnadxiʼ, né dipa ronybu que buñ tzó ló galrrioop (bíil 1 Juan 4:8). ¿Ximod nasaclo órni nabiʼlo toib buñ ragoʼ ñaʼ xiin ló guii órni mbiox reʼ diti rasobdiitz láabu? ¿Ñapló respet láabu la? ¿Naniiny looy nimbulo láabu la? ¡Yaca! Ñonylo pensary que nagudx xcalnabanybu. Ngú ni nainy Buñdzab que buñ gony pensary, que Jehová rony castigar buñ ló guii por tipzó.

18. ¿Pu golainy galrrascú ni buñ rien gueʼet?

18 Buñdzab láaca raquiin stipnés religión ni rasuidy que órni buñ raity radxin rac toib espíritu ni buñ non gony respetar né guisanadx. Xomod rasuidy religión falz espíritu xtuny gueʼet labúu guidxin gac ximigno ni nap galnadip o xi enemigno ni gonynaa lóono. Xidal buñ raluladx galrrascú reʼ. Radzuibyibu gueʼet, ronyxiroʼyibu né rienyibu gueʼet. Per diti scú láani, ni merpa rasuidy la Biblia ngú que gueʼet natiasy né nosi Dios gony adorarno, Jehová ni Bisaʼ lóono né ni raduidy guirá ni raquiinno (Revelación 4:11).

19. Órni ma nánno xí ni merpa rac né gueʼet, ¿xí stoib galrrasuidy rienno ni sieed ló la Biblia?

19 Órni nánno xí ni merpa rac né buñ ni ma goity ndeʼ ralaa lóono de galrrascú ni rasuidy religión falz. Ndeʼ láaca racné lóono guienno stipnés galrrasuidy ni sieed ló la Biblia, xomod ni guibanyno tipzó ló Gudxlio móz. Ni guibanyno tipzó racni más nigolú órni rientzaayno que gueʼet diti radxin rac toib espíritu né diti riée stoib lagary.

20. ¿Xí galrranabdiitz guicapyno ló capítulo ni sieed?

20 Ma xidzú, Job ni buny ni ná Dios, gonabdiitz: «Pal toib buñguieeu raity, ¿labúu guibanybu stoib la?» (Job 14:14). Toib buñ ni natiasy ló galgoity, ¿labúu guibanybu stoib la? Ni racapy la Biblia ronyni que rasacno sacró, xomod guienno ló capítulo ni sieed.

^ Párrafo. 5 Par guientzaaylo ximod rarexa alma né espíritu bibiʼ apéndice ni laa, «Alma» né «espíritu» chop diitzreʼ: ¿ximodpa rarexani?».