1. Kokią žinomą maldą nagrinėsime?

MILIJONAMS žmonių gerai žinoma malda „Tėve mūsų“. Pats Jėzus Kristus paliko ją kaip pavyzdį. Šita malda išties labai prasminga. Tad panagrinėkime pirmuosius tris joje išsakytus prašymus ir Biblijos mokymai taps dar aiškesni.

2. Kokių trijų dalykų melsti Jėzus pirmiausia skatino savuosius mokinius?

² Pirmiausia Jėzus klausytojus pamokė: „Melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje’“ (Mato 6:9-13). Kuo reikšmingi šie trys prašymai?

3. Ką turime žinoti apie Dievo Karalystę?

³ Jau nemažai kalbėjome apie Dievo vardą, Jehova. Šiek tiek sužinojome ir apie Dievo valią — ką jis padarė ir dar padarys žmonijos labui. Tačiau ką Jėzus turėjo omenyje liepdamas melsti „teateinie tavo karalystė“? Kas yra Dievo Karalystė? Kaip ji padarys šventu, arba pašlovins, Dievo vardą? Ir kaip Karalystei atėjus bus įvykdyta Dievo valia?

4. Kas yra Dievo Karalystė ir kas jos Karalius?

⁴ Dievo Karalystė yra Jehovos įsteigta valdžia. Jos galva — paties Dievo paskirtas Karalius. O kas tas Karalius? Jėzus Kristus. Jis viršesnis už visus žemės valdovus, todėl sakoma, kad jis — „karalių Karalius ir viešpačių Viešpats“ (1 Timotiejui 6:15). Joks žmonių vadovas, kad ir pats geriausias, neįstengtų nuveikti tiek, kiek Jėzus.

5. Kur įsteigta Dievo Karalystė ir ką ji valdys?

⁵ Kur Dievo Karalystė įsikūrusi? Na, o kur yra Jėzus? Tikriausiai atsimenate, kad jis buvo nužudytas, paskui prikeltas iš mirusiųjų ir galiausiai paimtas į dangų (Apaštalų darbų 2:33). Vadinasi, ir Dievo Karalystė yra danguje. Štai kodėl Biblija vadina ją „dangaus karalyste“ (2 Timotiejui 4:18). Taigi Dievo Karalystė valdys žemę iš dangaus (Apreiškimo 11:15).

6, 7. Kodėl Jėzus yra neprilygstamas Karalius?

⁶ Kodėl Jėzus yra neprilygstamas Karalius? Viena, jis niekada nemirs. Kaip sakoma Biblijoje, lyginant su žemės karaliais, jis — „vienatinis Nemirtingasis, kuris gyvena neprieinamoje šviesoje“ (1 Timotiejui 6:16). Todėl Jėzaus geri darbai niekada nenueis perniek. Ir jis tikrai darys didžių, puikių dalykų.

⁷ Pažiūrėkime, kas apie Jėzų sakoma vienoje pranašystėje. „Ant jo ilsėsis Viešpaties dvasia: išminties ir įžvalgos dvasia, patarimo ir narsumo dvasia, pažinimo ir Viešpaties baimės dvasia; jo džiugesys bus Viešpaties baimė. Jis teis ne pagal išorę, spręs ne pagal nuogirdas. Pagal teisumą jis teis vargšus, nešališkai spręs krašto vargdienių bylas“ (Izaijo 11:2-4). Šie  žodžiai rodo, kad Jėzus bus teisingas, gailestingas Karalius. Ar nenorėtumėte tokio valdovo?

8. Kas valdys su Jėzumi?

⁸ Apie Dievo Karalystę žinotina ir dar kai kas, — būtent, kad Jėzus valdys ne vienas. Jis turės bendravaldžių. Apaštalas Paulius rašė Timotiejui: „Jei ištversime, su juo ir karaliausime“ (2 Timotiejui 2:12). Taigi drauge su Jėzumi dangaus Karalystėje valdys ir Paulius, Timotiejus bei kiti ištikimieji, kuriuos Dievas pasirinko. Tiktai kyla klausimas: kiek iš viso tokių asmenų bus?

9. Kiek bus Jėzaus bendravaldžių ir kada Dievas juos pradėjo rinkti?

⁹ Kaip jau minėta šios knygos septintame skyriuje, apaštalui Jonui buvo duotas toks regėjimas: „Štai Avinėlis [Jėzus Kristus] bestovįs ant Siono kalno [karaliaująs iš dangaus], o su juo šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai turinčių jo ir jo Tėvo vardus, įrašytus savo kaktose.“ Kas tie 144 000? Jonas pats atsako: „Jie lydi Avinėlį, kur tik jis eina. Jie atpirkti iš žmonijos, pirmienos Dievui ir Avinėliui“ (Apreiškimo 14:1, 4). Taip, šie ištikimieji yra Jėzaus Kristaus sekėjai, išrinkti būti su juo danguje. Prikelti iš mirusiųjų kaip dvasinės esybės jie drauge su Jėzumi „valdys žemę“ (Apreiškimo 5:10, NW). Nuo apaštalų laikų Dievas rinko tuos atsidavusius krikščionis, kad susidarytų visas skaičius — 144 000.

10. Kodėl Dievo sumanymas pavesti Jėzui ir 144 000 valdyti žmoniją yra tikrai meilingas?

¹⁰ Dievo sumanymas pavesti Jėzui bei 144 000 valdyti žmoniją — labai meilingas. Visų pirma, Jėzus  žino, ką reiškia būti žmogumi ir kentėti. Pauliaus žodžiais, Jėzus „ne toks [...], kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, o, kaip ir mes, visaip gundytas, tačiau nenusidėjęs“ (Hebrajams 4:15; 5:8). Jo bendravaldžiai irgi iš žmonių, patys kentėję ir daug ką ištvėrę. Jiems, be to, yra tekę grumtis su netobulybe ir įvairiomis negalėmis. Todėl žmonių bėdos jiems tikrai nebus svetimos!

11. Kodėl Jėzus sakė savo mokiniams melsti, kad Dievo valia būtų vykdoma danguje?

¹¹ Jėzus sakė savo mokiniams ne tik melsti Dievo Karalystės, bet ir prašyti, kad Dievo valia būtų „kaip danguje, taip ir žemėje“. Dievas yra danguje ir jo valią ten visada vykdo ištikimi angelai. Tačiau iš 3 skyriaus sužinojome, kad vienas angelas pasipriešino Dievo valiai ir net paskatino nusidėti Adomą su Ieva. Ko dar Biblija moko apie tą piktą angelą, vadinamą Šėtonu arba Velniu, bus rašoma 10 skyriuje. Jam bei jo suvedžiotiems kitiems angelams — demonams — kurį laiką buvo leista pasilikti danguje. Taigi Dievo valią ten vykdė ne visi, — bet tiktai iki Dievo Karalystei įsiviešpataujant. Jėzus Kristus, vos gavęs Karaliaus valdžią, stojo į kovą su Šėtonu (Apreiškimo 12:7-9).

12. Kokie du svarbūs įvykiai paminėti Apreiškimo 12:10?

¹² Vienoje pranašystėje jau seniai buvo nusakyta šios kovos baigtis: „Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį: ‘Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, galybė, karalystė ir jo Kristaus valdžia, nes išmestas  mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį’“ (Apreiškimo 12:10). Ar pastebėjote, kokie du svarbūs įvykiai paminėti šioje Biblijos eilutėje? Pirma, Jėzus Kristus gauna valdžią ir įsiviešpatauja Dievo Karalystė. Antra, Šėtonas išmetamas iš dangaus į žemę.

13. Kuo reikšminga tai, kad Šėtonas išmestas iš dangaus?

¹³ Kokia šių dviejų įvykių reikšmė? Biblijoje skaitome: „Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai!“ (Apreiškimo 12:12). Ištikimi angelai džiūgauja, nes, išmetus Šėtoną ir jo demonus, visi iki vieno danguje tarnauja Jehovai Dievui. Ten dabar tikra taika ir vienybė — vykdoma Dievo valia.

14. Kas dedasi išmetus Šėtoną į žemę?

¹⁴ O kaip žemėje? Biblijoje sakoma: „Vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“ (Apreiškimo 12:12). Šėtonas niršta išmestas iš dangaus, matydamas, kad laiko mažai beliko. Todėl žemei užtraukia visokių nelaimių, arba „vargą“. Koks tas „vargas“, plačiau kalbėsime kitame skyriuje. Tačiau jeigu viskas eina tik blogyn, kyla klausimas: kaipgi Karalystė įgyvendins Dievo valią žemėje?

15. Kokia yra Dievo valia žemei?

¹⁵ Prisiminkime, kokia yra Dievo valia — ką jis žemėje numatęs padaryti. Apie tai jau buvo rašoma 3 skyriuje. Savo sumanymą Dievas apreiškė dar Edene: būtent, kad žemės rojuje amžinai džiaugsis gyvenimu dori žmonės. Šėtonas pastūmėjo Adomą ir Ievą nusidėti, todėl anas sumanymas kol kas neįgyvendintas.  Bet Dievas juk nepersigalvojo. Jehova yra pažadėjęs, kad „teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Psalmyno 37:29, Brb). Šitą pažadą Dievas ir ištesės per savo Karalystę. Kaip tad rutuliosis įvykiai?

16, 17. Kas Danieliaus 2:44 sakoma apie Dievo Karalystę?

¹⁶ Pažiūrėkime, kas išpranašauta Danieliaus 2:44. Ten skaitome: „Anų karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta; ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai.“ Ką tai pasako apie Dievo Karalystę?

¹⁷ Pirma, kad ji turi būti įkurta „anų karalių dienomis“, tai yra tebevaldant kitoms karalystėms. Antra, kad ši Karalystė valdys amžinai. Jos nenugalės ir nepakeis jokia kita valdžia. Trečia, Dievo Karalystė kariaus su pasaulio karalystėmis ir jas sutrupins. Paskui vienintelė viešpataus žmonijai. Jos valdymas bus pats geriausias.

18. Kaip vadinasi lemiamas Dievo Karalystės ir pasaulio valdžių karas?

¹⁸ Biblijoje daug kalbama apie lemiamą Dievo Karalystės ir pasaulio valdžių karą. Pavyzdžiui, joje sakoma, kad artėjant pabaigai piktosios dvasios skleis melą ir suvedžios „viso pasaulio karalius“. Kam? Kad „juos suburtų didžiosios Visagalio Dievo dienos kovai“. Žemės karaliai bus surinkti į „vietovę, kuri hebrajiškai vadinasi Harmagedonas“ (Apreiškimo 16:14, 16). Remiantis šiomis dviem eilutėmis,  tas karas ir vadinamas Harmagedonu (kitaip — Armagedonu).

19, 20. Kodėl žemėje dabar nėra Dievo valia?

¹⁹ O kodėl Dievo Karalystei reikės kariauti Armagedono karą? Vėlgi prisiminkime, kokia yra Dievo valia žemei. Jehova norėjo, kad rojuje gyventų ir jam tarnautų dori, tobuli žmonės. Kodėl šito nėra dabar? Visų pirma, mes nuodėmingi, sergame ir mirštame. Tačiau, kaip rašoma 5 skyriuje, Jėzus mirė, kad galėtume gyventi amžinai. Tikriausiai atsimenate evangelisto Jono žodžius: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16).

²⁰ Reikia paminėti ir tai, kad daugelis žmonių daro pikta: meluoja, apgaudinėja, amoraliai elgiasi. Paklusti Dievo valiai jie nenori. Tokių per Armagedono karą laukia pražūtis (Psalmyno 37:10). Dievo valia žemėje nevykdoma dar ir todėl, kad šito neskatina žmonių vadovai. Neretai valdžios institucijos pasirodo esančios bejėgės arba tiesiog nepaisančios žmoniškumo, teisingumo. Biblijoje atvirai sakoma: „Žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai“ (Mokytojo 8:9).

21. Kaip Karalystė įgyvendins Dievo valią žemėje?

²¹ Po Armagedono žemėje viešpataus viena valdžia, Dievo Karalystė. Ji įgyvendins Dievo valią ir viską puikiai sutvarkys. Šėtonui ir demonams nebeleis daugiau kenkti (Apreiškimo 20:1-3). Tada tikrai taps akivaizdu, ką gali Jėzaus auka: žmonės  nebesirgs ir nebemirs. Ištikimi Dievo Karalystės pavaldiniai gyvens amžinai (Apreiškimo 22:1-3). Žemėje bus sukurtas rojus. Taigi Karalystė įgyvendins Dievo valią žemėje ir pašlovins jo vardą. Galiausiai, Dievo Karalystei valdant, Jehovos vardą gerbs visi kas gyvas.

22. Iš kur žinome, kad Dievo Karalystė nepradėjo valdyti Jėzui esant žemėje ar vos tik prisikėlus?

²² Kai Jėzus liepė mokiniams melsti „teateinie tavo karalystė“, buvo aišku, jog Karalystė dar nevaldo. Ar ji ėmė valdyti Jėzui tik įžengus į dangų? Ne. Pasak Petro ir Pauliaus, prisikėlusiam Jėzui pirmiausiai išsipildė Psalmyno 110:1 pranašystė: „Viešpats [„Jehova“, NW] tarė mano viešpačiui: ‘Sėskis mano dešinėje, kol padėsiu tavo priešus tau po kojomis’“ (Apaštalų darbų 2:32-35; Hebrajams 10:12, 13). Reikėjo laukti.

23. a) Kada Dievo Karalystė pradėjo valdyti? b) Ką nagrinėsime kitame skyriuje?

²³ Kiek reikėjo laukti? Uolūs Biblijos tyrinėtojai devynioliktojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimtojo  pradžioje pamažėl suprato, kad laukimo tarpsnis baigsis 1914-aisiais. (Plačiau šis klausimas aptariamas Priedo straipsnelyje „1914-ieji ir Biblijos pranašystė“.) Tai, kas dedasi pasaulyje nuo tų metų, patvirtina, jog Biblijos tyrinėtojai neapsiriko. Besipildančios Biblijos pranašystės akivaizdžiai rodo, jog 1914-aisiais Kristus tapo Karaliumi ir danguje pradėjo valdyti Dievo Karalystė. Taigi Šėtonas žino jau „mažai beturįs laiko“ (Apreiškimo 12:12; Psalmyno 110:2, Jr). Neabejotina, kad netrukus Karalystė imsis įgyvendinti Dievo valią žemėje. Argi tai ne puiki žinia? Ar tikite tuo? Daugiau argumentų iš Biblijos bus pateikta kitame skyriuje.