Ir al contenido

Ir al índice

KʼUTUNEM 13

Chqilaʼ ri kʼaslemal junam che kril Dios

Chqilaʼ ri kʼaslemal junam che kril Dios
  • ¿Jas rilik ri kʼaslemal kubʼan ri Dios?

  • ¿Jas kuchomaj chrij ukamisaxik ri akʼal che majaʼ kalaxik?

  • ¿Jas kqabʼan che ukʼutik che nim kqil wi ri kʼaslemal?

1. ¿Jachin laʼ xubʼan konojel ri e kʼaslik?

«AJAWAXEL are riʼ ri qas Dios [xchaʼ ri ajqʼaxal tzij Jeremías], ri kʼaslik Dios.» (Jeremías 10:10.) Xuqujeʼ, are ri Ajbʼanol re ronojel ri e kʼaslik. Jewaʼ xkibʼij jujun chke ri e kʼo pa ri kaj chi xkibʼij wariʼ: «Lal xebʼanow la konojel ri jastaq, rumal ri rayibʼal la e kʼolik xebʼantajik» (Apocalipsis 4:11). Xuqujeʼ pa jun bʼixonem rech uyaʼik uqʼij ri Jehová, ri ajawinel David xubʼij wariʼ: «Ukʼ la kʼo wi ri ukʼiyibʼal jaʼ re kʼaslemal» (Salmo 36:9). Rumal laʼ ri kʼaslemal are jun sipanik che uyaʼom ri Dios chqe.

2. ¿Jas kubʼan ri Dios rech oj kʼaslik?

2 Ri Jehová are kbʼanow che oj kʼaslik (Hechos 17:28). Areʼ kuya ri kqatijo xuqujeʼ ri qajaʼ xuqujeʼ ri ulew rech kojkʼojiʼ chuwach (chasikʼij uwach Hechos 14:15-17). Xuqujeʼ kubʼano che kʼo jun utzalaj qakʼaslemal. Tekʼuriʼ, rech kqariq jun kʼaslemal che sibʼalaj utz, rajawaxik kqetaʼmaj chrij ri utaqonik ri Dios xuqujeʼ rajawaxik kqabʼan ri kubʼij (Isaías 48:17, 18).

NIM CHQILAʼ WI RI KʼASLEMAL

3. ¿Jas xuchomaj ri Dios chrij ri ukamikal ri Abel?

3 Ri Dios kraj che nim kqil wi ri kʼaslemal, ri qech oj xuqujeʼ ri kech ri nikʼaj chik. Chqilaʼ jun kʼutbʼal re. Caín, ri kalkʼwal ri Adán rukʼ Eva, xpe royowal rukʼ ri uchaqʼ ubʼiʼ Abel. Jehová xubʼij che Caín, che rumal ri royowal weneʼ kkunik kubʼan jun nimalaj umak, tekʼuriʼ ri Caín xuta ta tzij. ‹Xuchʼay ri Abel, xukamisaj kʼut.› (Génesis 4:3-8.) Ri xbʼantajik xukʼutu che Jehová xukʼajisaj uwach rumal ri kamisanik xubʼano (Génesis 4:9-11).

4. ¿Jas xubʼan Dios che ukʼutik pa ri e utaqonik che xuya che Moisés ri kqabʼan che rilik ri kʼaslemal?

4 Chiʼ qʼaxinaq chi kʼi junabʼ, Jehová xuya ri e utaqonik chke ri israelitas rech kkipatanej junam che kraj areʼ. Tekʼuriʼ xuya che ri ajqʼaxal tzij Moisés rech xuya chke, rumal laʼ ri e taqonik riʼ xbʼix utaqonik ri Moisés chke. Tekʼuriʼ jun chke ri e taqonik riʼ kubʼij wariʼ: «Mat kamisanik» (Deuteronomio 5:17). Wajun taqonik riʼ xukʼut chkiwach ri israelitas che chuwach ri Dios nim ubʼantajik ri kikʼaslemal ri winaq xuqujeʼ konojel ri winaq rajawaxik nim kkil wi ri kikʼaslemal ri nikʼaj chik winaq.

5. ¿Jasche utz taj kkamisax jun akʼal che majaʼ na kkʼojiʼik?

5 ¿Jas kuchomaj ri Dios chkij ri alaj taq neʼ che e kʼo na che kipam ri kinan? Chiʼ kkamisax jun alaj neʼ che majaʼ na kkʼojiʼik, chuwach ri Jehová awas. Rumal che ri kikʼaslemal alaj taq neʼ sibʼalaj nim ubʼanik chuwach Jehová (chasikʼij uwach Salmo 127:3; 139:15, 16). Wariʼ kraj kubʼij che utz ta ukamisaxik ri akʼal che majaʼ na kkʼojiʼik.

6. ¿Jasche rajawaxik che itzel ta kqil wi jun chik winaq?

6 Tekʼuriʼ rech nim kqil wi ri kʼaslemal, rajawaxik che kʼo utz taq qachomanik chkij nikʼaj chik winaq. Ri Biblia kubʼij: «Apachin ta ne ri karetzelaj uwach ri rachalal, kamisanel riʼ. Iwetaʼm kʼut chi ronojel kamisanel man kakuʼin taj kakʼojiʼ junalik ukʼaslemal» (1 Juan 3:15). We kqaj che kʼo jun qakʼaslemal che kʼot ukʼisik, rajawaxik che kqesaj ronojel ri itzelal kʼo pa ri qanimaʼ chrij jun chik winaq, rumal che ri itzelal che weneʼ kʼo pa qanimaʼ, rukʼ wariʼ kpe wi ri e chʼoj (1 Juan 3:11, 12). Rumal laʼ sibʼalaj rajawaxik che kqetaʼmaj uloqʼoqʼexik qibʼ.

7. ¿Jas e jastaq che kkitij ri winaq kukʼutu che nim ta kkil wi ri kʼaslemal?

7 ¿Jas kbʼix chrij ri rilik ri qakʼaslemal oj? Qastzij wi che nijun kraj kkamik, tekʼuriʼ e kʼo winaq kkiya ri kikʼaslemal pa kʼax xaq rumal e kirayinik, o xaq rumal utz kkilo. Jun kʼutbʼal re, are chiʼ kkitij sikʼ, kkisiq pegamento, o kkitij drogas rumal ta kunabʼal. Wa taq jastaq riʼ kuya yabʼil xuqujeʼ kubʼano che kekam ri winaq. Rumal laʼ ri winaq che e naqʼatal che utijik wariʼ nim ta kkil wi ri kʼaslemal. Chuwach ri Dios ri e ubʼanik wariʼ sibʼalaj e tzʼil (chasikʼij uwach Romanos 6:19; 12:1; 2 Corintios 7:1). Rech kojkunik kqapatanej ri Dios junam rukʼ kraj areʼ, rajawaxik kqaya kan ri e bʼantajik riʼ pa neʼ sibʼalaj kʼax uyaʼik. Ri Jehová kraj kojutoʼ xuqujeʼ sibʼalaj utz krilo che nim kqil wi ri qakʼaslemal, ri utzalaj sipanik che uyaʼom ri Dios chqe.

8. ¿Jasche rajawaxik che kqaya ta qibʼ pa kʼax?

8 We nim kqil wi ri kʼaslemal, kqachajij qibʼ chuwach ri e kʼax. Rumal laʼ kqakoj ta qibʼ pa taq kʼax xa rumal etzʼanem. Xuqujeʼ rajawaxik utz kqabʼan che ubʼinsaxik ri chʼichʼ xuqujeʼ kqabʼan ta etzʼanem rech chʼoj (Salmo 11:5). Jun chke ri e taqonik che Jehová xuya che ri ojer tinamit Israel are kubʼij: «Are taq kʼo jun chiwe kubʼan jun kʼakʼ rachoch rajawaxik kuyak jun alaj tapya chuchiʼ ri uwiʼ ri rachoch; rech man kareqlej ta jun kamikal ri e aj ja we kʼo jun katzaq uloq puwiʼ» (Deuteronomio 22:8). Wajun taqonik riʼ kuya jun pixabʼ chqe. Jun kʼutbʼal re, are we kʼo jun qʼaʼm, o escalera, pa awachoch sibʼalaj rajawaxik che utz ubʼanom wajun escalera riʼ rech kʼot nijun ktzaq lo pa uwiʼ rech sibʼalaj kuriq kʼax. We kʼo achʼichʼ xuqujeʼ rajawaxik che utz ubʼanom wajun chʼichʼ riʼ. Xaq mayaʼo che ri awachoch o ri achʼichʼ kubʼan kʼax chawe o chke nikʼaj chik winaq.

9. We nim kqil wi ri kʼaslemal, ¿jas kqabʼan ta chke ri chikop?

9 ¿Jas kubʼan ri Dios che rilik ri kikʼaslemal ri chikop? Xuqujeʼ nim krilo. Ri Dios kuyaʼo che keqakamisaj ri e chikop rech kqatijo o rech kqesaj qatzʼyaq chke, xuqujeʼ rech kqatoʼ qibʼ chkiwach (Génesis 3:21; 9:3; Éxodo 21:28). Tekʼuriʼ jachin keʼukamisaj rumal itzelal xa rumal etzʼanem wariʼ are jun mak xuqujeʼ kukʼutu che nim ta kril wi ri kʼaslemal (Proverbios 12:10).

NIM CHQILAʼ WI RI KIKʼ

10. ¿Jas ukʼutik xubʼan ri Dios che ri kʼaslemal kʼo kraj kubʼij rukʼ ri kikʼ?

10 Chiʼ Caín xukamisaj ri Abel, Jehová xubʼij wariʼ cheʼ: «Ri ukikʼel ri achaqʼ ri xatix cho ri ulew kuraq uchiʼ kutaʼ chwe chi kinkʼajisaj awach» (Génesis 4:10). Chiʼ xubʼij wariʼ ri Dios chrij ri ukikʼel ri Abel, are tajin kchʼaw chrij ri ukʼaslemal. Ri Caín ukamisam chi ri Abel rumal laʼ rajawaxik che kkʼajisax uwach. Junam rukʼ che ri ukikʼel, o ri ukʼaslemal, ri Abel kutaʼ che ri Jehová che kqʼattzij puwiʼ ri Caín. Chiʼ qʼaxinaq chi ri Nimalaj jabʼ pa ri uqʼij ri Noé xbʼix chi jumul che ri kʼaslemal kʼo kraj kubʼij rukʼ ri kikʼ. Nabʼe chuwach ri Nimalaj Jabʼ, ri winaq xaq xiw kkitij uwach taq cheʼ, ichaj xuqujeʼ nikʼaj chik tikoʼn. Tekʼuriʼ wariʼ xkʼextajik, chiʼ Jehová xubʼij che Noé xuqujeʼ chke ri ralkʼwal: «Kuya kitij iwe apachike awaj [chikop], xuqujeʼ apachike ichaj ri kiwaj, kinjach kʼu pa iqʼabʼ». Tekʼuriʼ ri Dios xubʼij che kbʼan ta wariʼ: «Kʼo kʼu jun jasach ri man kuya taj kitijo: ri tiʼj rachiʼl ri ukikʼel» (Génesis 1:29; 9:3, 4). Wariʼ kukʼutu che, chuwach ri Jehová ri kʼaslemal kʼo kraj kubʼij rukʼ ri kikʼ.

11. ¿Jas xubʼij ri Dios che kbʼan ta che ri kikʼ che xumaj lo ubʼixik pa taq ri uqʼij ri Noé?

11 Jun ukʼutik che nim kqil wi ri kikʼ are chiʼ kqatij taj. Pa ri taqonik che Jehová xuya chke ri e israelitas, xubʼij che kkibʼan wariʼ: «Apachike ta ne [...] ri kuchap jun awaj pa juyubʼ o jun chikop ri kʼo uxikʼ ri yaʼtal utijik rajawaxik xa kumuq ri ukikʼel ri awaj ri xuchapo. Rumal riʼ ri nubʼim chiwe chi man kitij ta kikʼ» (Levítico 17:13, 14). Qʼaxinaq chi 800 junabʼ chiʼ ri Dios xubʼij che ri Noé che ktij ta ri ukikʼel jun chikop, tekʼuriʼ wariʼ nim na ubʼantajik kimik. Qastzij wi che kiltaj ri kuchomaj ri Jehová: ri e upatanel kekunik kkitij ri kitiʼj ri chikop tekʼuriʼ ri kikʼ kekun taj kkitijo. Tekʼuriʼ rajawaxik kkitix ri ukikʼel pa ri ulew, wariʼ junam rukʼ che kkitzelej ri ukʼaslemal ri chikop che ri Dios.

12. ¿Jas ri taqonik chrij ri kikʼ che xyaʼ rumal ri uxlabʼixel chiʼ kaminaq chi ri Jesús, xuqujeʼ che sibʼalaj nim na ubʼantajik kimik?

12 Chke ri e cristianos yaʼom jun taqonik che xaq jubʼiqʼ kraj junam rukʼ ri ojer. Ojer chiʼ kaminaq chi ri Jesús ri e apóstoles xuqujeʼ nikʼaj chik achijabʼ che e ajkʼamal bʼe chke ri e ajtijoxelabʼ rech ri Jesús xkibʼan jun kiriqbʼal ibʼ che uchomaxik jas taqonik kkibʼan konojel ri e cristianos. Are wariʼ ri xel wi ri kichomanik: «Utz kʼu xril wi ri ruxlabʼal ri Dios xuqujeʼ ri uj, chi man kʼi taj ri eqaʼn kqaya chiwij. Xaneʼ xuwi we jastaq riʼ ri e rajawaxik: mebʼitij kitiʼjal awaj ri e chiʼm che tabʼal toqʼobʼ chke ri e diosibʼ, mebʼitij kikʼ. Mebʼitij kitiʼjal awaj ri kejitzʼitajik. [Chikop che esam ta kikikʼel] Mibʼan makunik kukʼ achijabʼ ixoqibʼ» (Hechos 15:28, 29; 21:25). Rumal laʼ rajawaxik che ‹kqatij ta kikʼ›. Chuwach ri Dios sibʼalaj nim ubʼantajik junam rukʼ chiʼ kqabʼan ta ri inmoralidad sexual xuqujeʼ chiʼ kqaya ta kiqʼij ri e tyox.

We jun ajkunanel kubʼij chawe che katij ta tzam, ¿la kakoj pa ri awibʼochʼ?

13. ¿Jas jun kʼutbʼal re kyaʼik che kʼo ri ukojik ri kikʼ chupam ri taqonik che xyaʼ kan chrij ri kikʼ?

13 ¿La kʼo kbʼix chrij ri ukojik ri kikʼ pa wajun taqonik riʼ che ktij ta ri kikʼ? Kʼolik, chqilaʼ jun kʼutbʼal re. We jun ajkunanel kubʼij chawe che katij ta ri jaʼ, o tzam, ¿la kraj kubʼij wariʼ che katkun taj katijo tekʼuriʼ katkunik kakoj bʼi pa awibʼochʼ (o venas)? Je taj, junam rukʼ wariʼ ri kikʼ, chiʼ kbʼixik che ktij taj xuqujeʼ utz taj kkoj pa ri abʼaqil. Rumal laʼ rech kqanimaj wajun taqonik riʼ rajawaxik kqaya taj che kkoj kikʼ pa ri qabʼaqil.

14, 15. We ri ajkunanel kubʼij che jun cristiano che rajawaxik kukoj kikʼ, ¿jas kubʼan wajun cristiano xuqujeʼ jasche?

14 Tekʼuriʼ ¿jas kbʼanik we jun cristiano xusok ribʼ tekʼuriʼ rajawaxik kbʼan jun operación che? Tekʼuriʼ ri ajkunanel kubʼij che, we kukoj ta kikʼ kkamik. Ri cristiano kraj taj kkamik. Xuqujeʼ kraj ri kʼaslemal che usipam ri Dios che, rumal laʼ kraj kkoj nikʼaj chik kunabʼal che, che kʼot kikʼ rukʼ. Rumal laʼ kutzukuj nikʼaj chik kunabʼal rech ta kikʼ.

15 ¿La kuya kan ri cristiano ri ubʼanik ri utaqonik ri Dios xaq xiw rumal che kuriq kebʼ oxibʼ qʼij ri ukʼaslemal pa wajun uwach Ulew riʼ? Ri Jesús xubʼij wariʼ: «Apachin ta ne ri karaj ukolik ri ukʼaslemal, kusachisaj na uwach, apachin ta ne ri kusachisaj uwach ri ukʼaslemal rumal wech, kuriq na» (Mateo 16:25). Kʼot nijun chqe kraj kkamik. Tekʼuriʼ we kqabʼan ta ri utaqonik ri Dios rech kqaj kojkam ta kimik, wariʼ kubʼano che kqariq ta ri kʼaslemal che kʼot ukʼisik. Rumal laʼ are sibʼalaj utz che kqakubʼsaj qakʼuʼx chrij ri utaqonik ri Dios che sibʼalaj utz chqe. Qastzij wi kqakojo che we kojkamik, ri Yaʼol ri kʼaslemal kojnaʼtaj che pa ri qʼij rech ri kʼastajibʼal xuqujeʼ kuya chi jumul ri kʼaslemal chqe (Juan 5:28, 29; Hebreos 11:6).

16. ¿Jas ri kikojonik ri e sukʼ cristianos chrij ri utaqonik ri Dios chrij ri kikʼ?

16 Ri e sukʼ rajpatanelabʼ ri Dios qas kkaj keniman che ri utaqonik ri Dios puwiʼ ri kikʼ. Rumal laʼ kkitij ta kikʼ xuqujeʼ kkikoj ta che kikunabʼal rech kekunatajik. * Xuqujeʼ kkichʼobʼo che ri Ajyaʼol re ri kikʼ retaʼm ri qas utz chke. ¿La je kachomaj at?

RI XA JUN UTZ UKOJIK RI KIKʼ

17. Pa ri ojer tinamit Israel, ¿jas qas jun utz ukojik ri kikʼ xekunik xkibʼano?

17 Ri taqonik che xyaʼ che Moisés xukʼutu ri qas utz ukojik ri kikʼ. Chiʼ xuya chke ri e israelitas ri taqonik rech uyaʼik uqʼij, ri Jehová xubʼij wariʼ: «Ronojel kʼaslik, kʼasal rumal ri ukikʼel, nuyom kʼu in chiwe puwiʼ ri porobʼal rech rumal ri kikʼ kixkunik kitoj ri toʼtajisaxik ri ikʼaslemal» (Levítico 17:11). Chiʼ ri e israelitas kkibʼan kimak ojer, kekunik ksach ri kimak we kkikamisaj jun chikop tekʼuriʼ kkikʼam bʼi ri ukikʼel che ri altar rech ri tabernáculo, o pa ri loqʼalaj ja rech ri Dios chiʼ kʼo chik. Xaq xiw kkikoj ri kikʼ rumal wariʼ.

18. ¿Jas taq utzilal xuqujeʼ tewchibʼal kojkunik kqariqo rumal che ri Jesús xutix ri ukikʼel rumal qech?

18 Ri e qastzij cristianos rajawaxik taj kkibʼan ri kubʼij ri utaqonik ri Moisés rumal laʼ kkikamisaj ta chikop rech usachisaxik ri kimak xuqujeʼ kkikoj ta ri ukikʼel che ri altar (Hebreos 10:1). Wajun ukojik kikʼ che xbʼan ojer pa ri tinamit Israel xa are xukʼut ri jun tojbʼal mak che xuya ri Ukʼojol ri Dios, Jesucristo. Junam rukʼ ri xqil pa ri kʼutunem 5, ri Jesús xuya ri ukʼaslemal pa qawiʼ chiʼ xutix ri ukikʼel rumal ri kʼax xuriqo. Tekʼuriʼ xbʼe pa ri kaj xuqujeʼ xa jun mul xuya chuwach ri Dios ri ukikʼel che nim ubʼanik che utixom chik (Hebreos 9:11, 12). Rukʼ wariʼ xsach ri qamak xuqujeʼ kojkunik kqariq na ri kʼaslemal che kʼot ukʼisik (Mateo 20:28; Juan 3:16). Qastzij wi wajun ukojik ri kikʼ riʼ sibʼalaj nim ubʼantajik (1 Pedro 1:18, 19). Xaq xiw we kojkojon chrij ri nim ubʼantajik ri ukikʼel ri Jesús che xtix rumal qech kojkunik kqariq na jun qakʼaslemal che kʼot ukʼisik.

¿Jas kqabʼan che ukʼutik che nim kqil wi ri kʼaslemal xuqujeʼ ri kikʼ?

19. ¿Jas rajawaxik kubʼan ri cristiano rech umak taj chiʼ kekam nikʼaj chik?

19 ¡Sibʼalaj kqamaltyoxij che ri Dios rumal wajun sipanik riʼ, ri kʼaslemal! Wariʼ kubʼan chqe che kqabʼij chke ri winaq che we kekojon chrij ri kʼax xuriq ri Jesús, kkiriq jun kikʼaslemal che kʼot ukʼisik. Wariʼ kqabʼan rukʼ kikotemal, junam rukʼ ri Jehová kqilo che ri kikʼaslemal nikʼaj chik winaq sibʼalaj nim ubʼantajik (chasikʼij uwach Ezequiel 3:17-21). We qas kqabʼan wajun chak riʼ, kojkunik kqabʼij junam rukʼ ri xubʼij ri apóstol Pablo: «We kʼo jun kakam pa ri umak, qas chrij kel wi, man numak ta chi in. Nutzijom kʼu ronojel ri uchomanik ri Dios chiwe. Man kʼo ta jas ma ta xinbʼij chiwe» (Hechos 20:26, 27). Rumal laʼ jun chke ukʼutik che nim kqil wi ri kʼaslemal xuqujeʼ ri kikʼ are ri ubʼixik chke ri nikʼaj chik winaq chrij ri Dios xuqujeʼ ri kraj.

^ párr. 16 We kawaj nikʼaj chik etaʼmanik chrij ri e kunabʼal che kʼot kikʼ rukʼ, chawilaʼ ri kʼutunem che kubʼij «Opciones de calidad a la transfusión» che kʼo pa ri wuj ubʼiʼ ¿Cómo puede salvarle la vida la sangre?, bʼanom kumal testigos rech Jehová.