Biiyaʼ guiraʼ ni nuu lu sitiu riʼ

guyé lu índice

CAPÍTULO 13

Biiyaʼ guendanabani casi ruuyaʼ Dios ni

Biiyaʼ guendanabani casi ruuyaʼ Dios ni
  • Ximodo ruuyaʼ Dios guendanabani

  • Ximodo ruuyaʼ Dios gutiidicabe baʼduʼ

  • Ximodo rusihuínninu rusisácanu xquendanabáninu

1. Tu bizáʼ guiráʼ xixé ni nabani.

PROFETA Jeremías guníʼ: «Jiobá nga dxandíʼ Dios laa. Laabe nga Dios ni nabani» (Jeremías 10:10). Laabe nga bizaʼbe guiráʼ xixé ni nabani. Zacá bisihuinni caadxi ángel stibe ora guniʼcaʼ: «Lii bizáʼ lu irá xixé ni nuu. Uyáʼ ni ne nuu ru ni purti nga ni na luʼ» (Apocalipsis 4:11). Ne lu ti canción stiʼ rey David ra cusisaca Jiobá, guníʼ: «Purtiʼ ra nuuluʼ cadá guendanabani» (Salmo 36:9). Nga runi, Dios nga bisigaʼdeʼ laanu guendanabani.

2. Xi rudii Dios laanu ti ganda guibáninu.

2 Laaca rudii Jiobá laanu ni caquiiñenu para guibáninu (Hechos 17:28). Laabe rudiibe laanu ni ridoʼno, nisa rideʼnu, bi ricaanu ne Guidxilayú ra nabáninu (biindaʼ Hechos 14:15-17). Rudiibe cani laanu para guibáninu galán. Peru para guibáninu jma galán la? naquiiñeʼ gánnanu xiná ca ley stiʼ Dios ne gúninu cani (Isaías 48:17, 18).

GUSISÁCANU GUENDANABANI

3. Xi biʼniʼ Dios ora biiti Caín Abel.

3 Racalaʼdxiʼ Dios gusisácanu xquendanabáninu ne stiʼ sti binni. Guidúʼyanu ti ejemplu. Caín, xiiñiʼ Adán ne Eva, bidxiichiné Abel biʼchiʼ ni jma nahuiiniʼ que laa. Gudxi Jiobá laabe pa guidxiichi xhaatabe zándaca gúnibe xiixa guendahuati, peru qué nuzuubabe diidxaʼ. Bicaalube bíʼchibe ne biitibe laa (Génesis 4:3-8). Biblia na bisabanáʼ Jiobá laabe pur ni bíʼnibe (Génesis 4:9-11).

4. Casi modo na Ley bidii Dios Moisés que, ximodo naquiiñeʼ guidúʼyanu guendanabani.

4 Gudiʼdiʼ si biaʼ chupa mil tapa gayuaa iza, bidii Jiobá caadxi ley ca israelita ti guibánicaʼ casi riuuláʼdxibe. Cumu Moisés nga gucuaa cani para gudii cani laacabe la? guiráʼ ley ca rábicabe cani Ley stiʼ Moisés. Lu Ley que zeeda ca diidxaʼ riʼ: «Cadi guuti luʼ» (Romanos 13:9). Ndiʼ biluíʼ ni ca israelita pabiáʼ rusisaca Dios xquendanabani binni ne guiranu naquiiñeʼ gusisácanu xquendanabani sti binni.

5. Ximodo naquiiñeʼ guidúʼyanu gutiidicabe baʼduʼ.

5 Ximodo ruuyaʼ Dios guendanabani stiʼ ti baʼduhuiiniʼ ni nuu ndaaniʼ jñaa yaʼ. Lu Ley bidii Dios Moisés que cá cadi jneza guuticabe ti baʼduhuiiniʼ ni caʼruʼ gale. Biblia na: «Ne pa tinde chupa hombre ne guninacaʼ ti gunaa nacaxiiñiʼ ne guni nga gale xiiñibe ante guizaa xpeeuʼ peru qué gatiʼ tuuxa la? ni napa donda ca napa xidé quixe guiráʼ ni biʼniʼ biaʼ naʼ xheelaʼ gunaa ca; ne napa xidé quíxebe biaʼ na ca juez. Peru pa gueeda gati tobi de laacabe la? óraque napa xidé gudiiluʼ guendanabani pur guendanabani» (Éxodo 21:22, 23). Guendanabani ca laaca risaca ni para Jiobá (Salmo 127:3). Nga rusihuinni malu nga gutiidiʼ binni baʼduʼ.

6. Xiñee qué riquiiñeʼ gaca nanaláʼdxinu binni.

6 Para gusihuínninu rusisácanu guendanabani la? cadi gaca nanaláʼdxinu binni. Biblia na: «Ni nanalaʼdxi stobi la? zeda aca casi cani ruuti binni. Ne nanna tu qué gapa cani ruuti binni enda nabani ni qué zaluxe» (1 Juan 3:15). Pa racaláʼdxinu guibáninu sin qué chuʼ dxi gátinu la? cadi gaca nanaláʼdxinu binni purtiʼ laani nga xcu guiráʼ guendaridinde (1 Juan 3:11, 12). Naquiiñeʼ guizíʼdinu gannaxhiisaanu.

7. Xi viciu rusihuinni qué rusisaca binni xquendanabani.

7 Laanu, ñee rusihuínninu rusisácanu xquendanabáninu la? Nánnanu guirutiʼ riuulaʼdxiʼ gatiʼ, peru stale binni riguu xquendanabani ra naxoo purtiʼ si racalaʼdxiʼ. Casi cani riguʼbaʼ gueza, cocaína o guixi. Ca nga nga cani runi huará ne dede ruuti binni. Nga runi, binni ni napa guiráʼ viciu riʼ qué rusisaca xquendanabani. Ne nezalú Dios nadxabaʼ, o nayuudxuʼ cani (biindaʼ Romanos 6:19; 12:1; 2 Corintios 7:1). Para gúninu ni nabe la? naquiiñeʼ gusaananu cani. Zándaca gaca ni nagana para laanu, peru zacané Jiobá laanu. Laabe rusisácabe stipa rúninu pur gusisácanu guendanabani ne purtiʼ ridúʼyanu ni casi xiixa ni nabé risaca bisigáʼdebe laanu.

8. Xiñee naquiiñeʼ guicá íquenu gápanu guendanabani stinu.

8 Pa rusisácanu guendanabani la? zazaláʼdxinu gápanu ni. Qué zaguʼnu xquendanabáninu ra naxoo purtiʼ si riuuláʼdxinu. Zusanu xcárrunu né guendabiaaniʼ ne qué zaguítenu xiixa ni guniná laanu o cuʼ xquendanabáninu ra naxoo (Salmo 11:5). Tobi de ca ley bidii Jiobá ca israelita que na: «Pa gucuiluʼ ti yoo nacubi la? napa xidé gúniluʼ ti pretil ique lídxiluʼ, ti cadi gaʼniʼ donda íqueluʼ pa gatiʼ tuuxa ni guiaba de racá» (Deuteronomio 22:8). Ley ca cusiidiʼ ni xi naquiiñeʼ gúniluʼ. Casi pa napa lídxiluʼ escalera la? biʼniʼ chaahuiʼ ni ti cadi guiaba tuuxa ne gacaná. Pa nápaluʼ carru biʼniʼ chaahuiʼ ni pa caxiiñeʼ ni. Biiyaʼ chuʼ lídxiluʼ ne xcárruluʼ galán, ti cadi guizaacaluʼ xiixa desgracia o guizaaca sti binni ni.

9. Xi qué zúninu ca maniʼ pa rusisácanu guendanabani.

9 Ximodo ruuyaʼ Dios guendanabani stiʼ maniʼ yaʼ. Laaca rusisácabe ni. Laabe rudiibe lugar guuti binni maniʼ para gó, gacuʼ guidiládime o para gulá xquendanabani (Génesis 3:21; 9:3; Éxodo 21:28). Peru tu guniná o guuti laacame pur guendariguite la? cusihuinni qué rusisaca guendanabani (Proverbios 12:10).

GUSISÁCANU RINI

10. Ximodo bisihuinni Dios tobi si modo ruuyaʼ guendanabani ne rini.

10 Dxi biiti Caín Abel, gudxi Jiobá laa: «Rini stiʼ bíʼchiluʼ cucaa ridxi naa dede layú ca» (Génesis 4:10). Ora guníʼ Dios rini stiʼ Abel que la? caniʼbe de xquendanabani. Biiti Caín biʼchiʼ ne pur ngue gupa xidé bisabanáʼ Dios laa. Zeeda gaca ni casi ora rini, o xquendanabani, Abel cucaa ridxi Jiobá para gaca justicia. Gudiʼdiʼ si Nisaguié naroʼbaʼ que, bihuinni caʼruʼ guchaa Jiobá modo ruuyaʼ guendanabani ne rini. Ante gueeda Nisaguié naroʼbaʼ que, cuananaxhi si nga gudó binni, verdura ne biidxiʼ. Peru bidxaa ni gudiʼdiʼ si nisa que ora gudxi Jiobá Noé ne ca xiiñiʼ: «Guiráʼ maniʼ ni riniibi ni nabani zanda iquiiñetu para goto». Peru laaca gudxi Dios laacabe xi cadi gúnicabe: «Cadi naquiiñeʼ goto beela napa rini, purtiʼ rini ca nga guendanabani» (Génesis 1:29; 9:3, 4). Rihuinni dxíchica, tobi si modo ruuyaʼ Jiobá guendanabani ne rini.

11. Dede dxi bibani Noé, xi guníʼ Dios cadi gúnicabe né rini.

11 Modo zanda gusihuínninu rusisácanu rini nga cadi guidoʼno ni. Gudxi Jiobá ca israelita que lu ley bidiibe laacaʼ: «Pa tobi de ca israelita [...] cheʼ guuzeʼ ne guinaazeʼ ti maniʼ guiʼxhiʼ o ti maniʼ ripapa ni zanda gó binni la? napa xidé guxhii rini stime ne guchá yu luni. Purtiʼ [...] maʼ gudxeʼ ca israelita: “Cadi goto rini stiʼ nin ti clase beela [...]”» (Levítico 17:13, 14). Neca maʼ gudiʼdiʼ biaʼ xhono gayuaa iza de dxi gudxi Jiobá Noé cadi gócabe rini stiʼ nin ti clase maniʼ la? naquiiñeʼ chinandarucabe ni. Ndiʼ rusihuinni xi riníʼ ique Jiobá: zanda gó ca xpinni xpeela maniʼ, peru qué zanda gocaʼ rini. Naquiiñeʼ guxhiicabe ni layú ne ora gúnicabe ndiʼ la? casi ñaca cudxiguétacabe xquendanabani maniʼ ca Dios.

12. Lu primé siglu que, ximodo gucané espíritu santu ca apóstol ti gúʼyacaʼ xi cadi naquiiñeʼ guninecaʼ rini ne dede yanna naquiiñeʼ chinándanu ni.

12 Zacagá nga naquiiñeʼ guni ca xpinni Cristu. Lu primé siglu que, bidagulisaa ca apóstol ne xcaadxi hombre zaniruʼ lade ca discípulo stiʼ Jesús para gúʼyacaʼ xi qué zanda guni guiráʼ xpinni Cristu. Ne ndiʼ nga biaanacabe: «Purti para laadu ruluíʼ cadi galán uguá du laatu jma que biaʼ nexhe guni tu, ne nga ca gudxi Espíritu Santu laadu. Casi cadi go to ni ma udixhe cabe lu bidóʼ, nin rini, nin tutiica mani ni bixii yanni, ne cadi chuʼ né tu ni cadi xheela tu» (Hechos 15:28, 29; 21:25). Nga runi, cadi guidoʼno rini. Nabé risaca ni para Jiobá cásica risaca para laabe cadi guni adorarnu bidóʼ ne cadi gápanu jnadxiinu.

Pa ñabi doctor stiluʼ lii cadi gueluʼ nisa dxuʼniʼ, ñee nicaluʼ ni lu vena la?

13. Xi ejemplu rusihuinni laaca casi ora nidoʼno rini nga guicanu ni.

13 Ñee laaca casi ora nidoʼno rini nga guicanu ni la? Laaca. Quíxhenu ti ejemplu. Pa ñabi ti doctor lii cadi gueluʼ nisa dxuʼniʼ, ñee cayábibe lii cadi gueluʼ ni peru zanda guicaluʼ ni lu vena la? Coʼ njaʼ. Zacaca nga ora rieeteʼ cadi guidoʼno rini, riníʼ nga cadi guicanu ni. Nga runi, para guzúʼbanu diidxaʼ ni cayuni mandar Dios laanu la? cadi gudiʼnu lugar gucaacabe rini laanu.

14, 15. Pa ñabi tuuxa doctor ti xpinni Cristu naquiiñeʼ guicá rini, xi ñuni ne xiñee.

14 Peru pa caxii ti xpinni Cristu rini purtiʼ nabé gucaná o caquiiñeʼ gaca operar yaʼ. Bixuiʼlú gudxi doctor laabe zátibe pa qué guicabe rini. Nanna dxíchinu qué zanabe gátibe. Cumu racaláʼdxibe gápabe guendanabani risaca bisigaʼdeʼ Dios laabe la? zanabe iquiiñeʼ doctor sti remediu ni qué gapa rini ne ni zanda guicaabe.

15 Ñee raʼbuʼ zaná ti xpinni Cristu gucheené ley stiʼ Dios ne guicá rini purtiʼ si racalaʼdxiʼ guibani xcaadxi dxi yanna riʼ la? Jesús guníʼ: «Tu gacalaʼdxi ulá xpida zuniti ni, peru tu guniti xpida pur naa la? zalá» (Mateo 16:25). Nin tóbinu qué racaláʼdxinu gátinu. Peru pa gacaláʼdxinu gulanu xquendanabáninu yanna peru guchéʼnenu ley stiʼ Dios la? zándaca zunítinu guendanabani ni qué zaluxe. Nga runi, ni jma jneza nga gánnanu nuu ley stiʼ Dios para gacané laanu. Pa gátinu nanna dxíchinu zietenalaʼdxiʼ Dios ni cudii guendanabani laanu dxi guindisaʼ gueʼtuʼ ne zudii guendanabani risaca ca laanu sti biaje (Juan 5:28, 29; Hebreos 11:6).

16. Xii nga ni naguixhe ique ca xpinni Dios guni né rini.

16 Ca xpinni Dios ni qué náʼ guixeleʼ de laabe maʼ gudixhe íquecaʼ guzuubacaʼ stiidxabe ra guni respetarcaʼ rini. Nga runi, qué rócabe rini nin sti cosa nuchaʼ rini ne qué ricaacabe ni casi remediu. * Nanna dxíchicabe nanna ni bizáʼ laacabe ca gunáʼ nga ni jma jneza para laacabe. Ñee laaca runi creluʼ nga la?

RA ZANDA SI IQUIIÑEʼ RINI

17. Dxi bibani ca israelita, ximodo si na Dios zanda iquiiñeʼ rini.

17 Lu Ley stiʼ Moisés bihuinni ximodo si nga zanda iquiiñeʼ rini. Ora cusiene Jiobá ca israelita ximodo guni adorarcaʼ laa guníʼ sicaríʼ: «Rini ca nga guendanabani, ne naapeʼ maʼ gudixheʼ ni lu altar para laatu ti gusiá ni xquendanabánitu, purtiʼ rini ca nga ni rusiá guendanabani» (Levítico 17:11). Ora guchee ca israelita, zanda guixiá donda sticaʼ pa guuticaʼ ti maniʼ ne cheʼ caadxi rini stime lu altar stiʼ yoo de lari que ne dxi maʼ gurí yuʼduʼ stiʼ Jerusalén maʼ lu altar stini yenécabe rini que. Zaqué si nga biquiiñeʼ rini.

18. Ximodo racané rini bixhii Jesús laanu ne xi ndaayaʼ zacaanu pur laani.

18 Cani dxandíʼ xpinni Cristu cadi naquiiñeʼ chinándacaʼ ni na Ley stiʼ Moisés, nga runi, qué ruuticaʼ maniʼ yanna ne qué rinecaʼ rini stícame lu altar (Hebreos 10:1). Peru modo biquiiñecabe rini ca dxiqué beeda gaca ni casi ti bandáʼ stiʼ ti guendaguti ni chigaca, nga nga guendaguti stiʼ Xiiñiʼ Dios, Jesucristu. Casi bizíʼdinu lu capítulo 5, bidii Jesús xquendanabani pur laanu ora bixhii rini stiʼ. De raqué zebe guibáʼ ne tobi si tiru bidiibe Dios rini risaca bixhiibe que (Hebreos 9:11, 12). Zacá nga randa rixá stóndanu ne bixhélebe ti neza ra zacaanu guendanabani ni qué zaluxe (Mateo 20:28; Juan 3:16). Nánnanu nabé risaca modo biquiiñeʼ rini ca racá (1 Pedro 1:18, 19). Para ganda guilanu naquiiñeʼ gápanu fe lu rini bixhii Jesús.

Ximodo zanda guluinu rusisácanu guendanabani ne rini

19. Xi naquiiñeʼ guni ca xpinni Cristu ti cadi gápacaʼ donda pa guinitilú binni.

19 ¡Guizáʼ rudiʼnu xquíxepeʼ Dios ni nadxii laanu pur guendanabani riʼ! Ne nga nga ni naquiiñeʼ gucaa laanu gábinu binni zanda guibani sin qué chuʼ dxi gatiʼ pa gapa fe lu rini bixhii Jesús. Ne zúninu ni né guendanayecheʼ, purtiʼ cásica para Jiobá, para laanu laaca nabé risaca guendanabani stiʼ binni. Biblia na: «Ora gabeʼ ti binni qué iquiiñeʼ: “Dxandipeʼ zátiluʼ”, peru qué quixhenaluʼ laabe ne qué gábiluʼ laabe gusaanabe ca cosa malu cayúnibe ti cadi gátibe, pur nácabe binni qué iquiiñeʼ zátibe, peru zanabaʼ cuenta lii pur rini stibe» (Ezequiel 3:18). Pa gúninu dxiiñaʼ gucuaanu ca la? zanda guininu cásica guníʼ apóstol Pablu: «Ma cadi naa diaʼ napa donda pa initilú tu. Purti qué nusaana naya de ñue nia laatu irá ni na Dios» (Hechos 20:26, 27). Ra jma zanda guluinu rusisácanu guendanabani ne rini ca nga ora guinínenu binni de Dios ne de cani chiguni.

^ párrafo 16 Pa racaláʼdxiluʼ gánnaluʼ xiruʼ zanda iquiiñeʼ ti cadi guicaluʼ rini la? biiyaʼ capítulo ra na «Opciones de calidad a la transfusión» ni zeeda lu folletu ¿Cómo puede salvarle la vida la sangre?, stiʼ ca testigu stiʼ Jiobá.