1. Ko reikia šeimai, kad būtų laiminga?

JEHOVA nori, kad jūsų šeima būtų laiminga, todėl savo Žodyje teikia vertingų pamokymų. Biblijoje rašoma, kokias pareigas kuriam šeimos nariui Dievas yra skyręs. Jeigu kiekvienas tais Dievo priesakais vadovaujasi, tai duoda daug gero visai šeimai. „Palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“, — pasakė Jėzus (Luko 11:28).

2. Ką reikia pripažinti ir kaip nuo to priklauso šeimos laimė?

² Šeimos institucija įkurta Jehovos, ir tai turime pripažinti. Kitaip neįstengtume padėti tikro šeimos laimės pamato. Jėzus juk sakė, kad Jehova — mūsų Tėvas (Mato 6:9). Šeima gyvuoja dangiškojo Tėvo valia, tad jam geriausiai žinoma, nuo ko priklauso šeimos laimė (Efeziečiams 3:14, 15). Pažiūrėkime, ko Biblija moko kiekvieną šeimos narį.

3. Koks pasakojimas apie pirmąją šeimą užrašytas Biblijoje ir kas liudija, jog ta istorija tikra?

³ Sukūręs pirmuosius žmones, Adomą ir Ievą, Jehova suvedė juos į porą. Apgyvendino rojuje — Edeno  sode — ir suteikė galią turėti vaikų. „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę“, — liepė jis (Pradžios 1:26-28; 2:18, 21-24). Šis pasakojimas apie pirmąją šeimą nėra pramanytas, jį patvirtino pats Jėzus (Mato 19:4, 5). Tiesa, dabar žmonija kamuojasi — gyvena ne taip, kaip iš pradžių Dievo buvo skirta. Vis dėlto šeima gali būti laiminga. Pažiūrėkime kaip.

4. a) Kaip kiekvienas gali prisidėti, kad šeima būtų laiminga? b) Kodėl šeimos nariams taip svarbu įsižiūrėti į Jėzaus pavyzdį?

⁴ Svarbus yra kiekvieno šeimos nario vaidmuo. Visi turėtų stengtis, kad namuose vyrautų meilė. O jos geriausia mokytis sekant Dievu (Efeziečiams 5:1, 2). Tačiau kaip galime Dievu sekti, jeigu jo nematome? Verta įsižiūrėti į Jehovos pirmagimio Sūnaus Jėzaus pavyzdį — kokį gyvenimą jis gyveno žemėje, įsiklausyti, kokias tiesas jis skelbė (Jono 1:14, 18). Amžininkai iš Jėzaus Kristaus galėjo pasimokyti to paties kaip iš Jehovos, mat Sūnus buvo visai kaip Tėvas (Jono 14:9). Tad ir mes stenkimės suvokti, kaip Jėzus rodė meilę, sekime jo pavyzdžiu — taip kursime laimę savo šeimoje.

5, 6. a) Ko vyrai gali mokytis iš to, kaip Jėzus rodo meilę bendruomenei? b) Ką turime daryti, jeigu norime, kad Dievas mums atleistų?

⁵ Biblija moko vyrus elgtis su žmonomis taip, kaip Jėzus elgėsi su savo mokiniais. Dievo Žodyje pasakyta: „Vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bendruomenę ir atidavė save už ją. [...] Vyrai privalo mylėti savo žmonas kaip savo pačių kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį, nes niekas niekad [nėra nekentęs] savo paties kūno, bet jį maitina ir globoja, kaip ir Kristus Bendruomenę“ (Efeziečiams 5:23, 25-29, Jr).

 ⁶ Vyrams Jėzus yra išties sektinas pavyzdys. Nors mokiniai buvo netobuli, Jėzus „parodė jiems savo meilę iki galo“ — atidavė už juos gyvybę (Jono 13:1; 15:13). Todėl vyrai raginami: „Mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs“ (Kolosiečiams 3:19). Tiesa, kartais žmona gal pasielgia neapgalvotai. Ką tada vyras turi prisiminti? Kad pats irgi klysta ir kad, prašydamas Dievo atleisti, privalo būti atlaidus kitiems — taigi ir žmonai. Suprantama, žmona irgi turi būti pasirengusi dovanoti (Mato 6:12, 14, 15). Ne veltui sakoma, jog laiminga santuoka — dviejų mokančių atleisti žmonių sąjunga!

7. Kaip Jėzus elgėsi su mokiniais ir kokį pavyzdį paliko vyrams?

⁷ Verta dėmesio ir tai, koks supratingas Jėzus buvo savo mokiniams. Nesitikėjo iš jų per daug, atsižvelgdavo į jų žmogiškus poreikius. Pavyzdžiui, sykį, kai buvo nuvargę, pasakė: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“ (Morkaus 6:30-32). Vyras irgi turi elgtis su žmona supratingai, pagarbiai, lyg su „silpnesniu indu“ (Brb). Juk „paveldėti gyvenimo malonę“ Dievas kviečia tiek vyrus, tiek žmonas (1 Petro 3:7). Jam brangūs visi ištikimi garbintojai — ir vyrai, ir moterys (Psalmyno 101:6).

8. a) Kodėl galima sakyti, jog „kas myli žmoną, myli save patį“? b) Ką vyrui ir žmonai reiškia būti „vienu kūnu“?

⁸ Biblijoje rašoma: „Kas myli žmoną, myli save patį.“ Iš tiesų galima taip teigti, nes, Jėzaus žodžiais, vyras ir žmona — „jau nebe du, o vienas kūnas“ (Mato 19:6). Tad tiems, kas yra susituokę, nevalia turėti intymių ryšių su niekuo kitu (Patarlių 5:15-21; Hebrajams 13:4). Santuokinę ištikimybę pavyks išsaugoti, jei tiek vyras, tiek žmona žiūrės, kas gera antram, o ne vien kaip patenkinti  savo troškimus (1 Korintiečiams 7:3-5). Biblija dar primena: „Niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja.“ Vyras, žinodamas, jog yra atskaitingas Jėzui Kristui, savo galvai, tegul myli žmoną kaip save patį (Efeziečiams 5:29; 1 Korintiečiams 11:3).

9. Kokia Jėzaus savybė minima Filipiečiams 1:8 ir kodėl vyrai turėtų juo sekti?

⁹ Apaštalas Paulius mini, kad Jėzus Kristus puoselėjo savo sekėjams nuoširdžius, „švelnius jausmus“ (Filipiečiams 1:8, NW). Moterys, kurios tapo Jėzaus mokinėmis, buvo prie jo prisirišusios dėl tokio jo gerumo (Jono 20:1, 11-13, 16). Panašiai ir kiekviena žmona nori, kad vyras elgtųsi su ja švelniai.

10. Ko žmonoms verta mokytis iš Jėzaus?

¹⁰ Šeima tam tikra prasme yra nedidelė organizacija, todėl jai reikia vadovo, arba „galvos“. Juk ir Jėzus paklūsta savo Tėvui. Biblijoje sakoma, kad „Kristaus galva — Dievas“, o „moters galva — vyras“ (1 Korintiečiams 11:3). Kadangi nustatyta tokia tvarka, Jėzaus klusnumas Tėvui yra sektinas pavyzdys visiems.

11. Kaip visada turi elgtis krikščionė žmona ir kokių tai gali duoti vaisių?

¹¹ Tobulų žmonių nėra, tad nėra ir idealaus vyro. Kaip žmona turėtų elgtis, jeigu sutuoktinis suklysta? Nedera jo menkinti ar imti vadovavimą į savo rankas. Juk Dievui brangi romi, taikinga dvasia (1 Petro 3:4). Tokia dvasia skatins žmoną visada elgtis, kaip pridera krikščionei, tai yra būti klusnią net jeigu pačiai norėtųsi daryti savaip. „Žmona tegul didžiai gerbia vyrą“, — dar sakoma Laiške efeziečiams 5:33 (NW). Tačiau kaip tada, jei sutuoktinis nepripažįsta Kristaus savo  galva? Biblija pataria: „Būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti tikėjimui žmonų elgesiu.“ Tegul jie mato jūsų „skaistumą ir didžią pagarbą“ (1 Petro 3:1; 3:2, NW).

12. Kodėl žmonai nereikia varžytis pagarbiai išreikšti savo nuomonės?

¹² Kartais žmonos nuomonė dėl ko nors skiriasi. Nesvarbu, ar vyras yra bendratikis, ar ne, ji gali taktiškai paaiškinti savo požiūrį. Išmintingas vyras neužsigaus ir, jeigu ji teisi, paklausys. Tai bus į naudą visai šeimai. Sykį ir Abraomui žmona patarė, kaip išspręsti vieną šeimos problemą. Iš pradžių Abraomas nenorėjo su Sara sutikti, tačiau Dievas jam liepė: „Daryk, kaip ji sako“ (Pradžios 21:9-12). Aišku, sprendžiant reikalus galutinį žodį dera tarti vyrui ir, jei tik jo sprendimas nesikerta su Dievo įstatymu, žmona neprieštaraus, palaikys jį (Apaštalų darbų 5:29; Efeziečiams 5:24).

13. a) Kas žmonoms patariama Laiške Titui 2:4, 5? b) Kaip Biblijos požiūriu reikia vertinti atsiskyrimą nuo sutuoktinio ir skyrybas?

¹³ Žmona gali labai daug daryti dėl šeimos gerovės. Štai Biblija moko moteris „mylėti savo vyrus ir vaikus, būti santūrias, skaisčias, rūpestingas šeimininkes, geras, klusnias savo vyrams“ (Titui 2:4, 5). Taip jos pelno namiškių pagarbą ir meilę (Patarlių 31:10, 28). Tiesa, vedybiniai ryšiai saisto netobulus žmones ir kartais jiems tarpusavyje ne viskas gerai klostosi. Būna, jog pora nusprendžia gyventi atskirai ar netgi išsituokti. Tam tikromis aplinkybėmis atsiskyrimas nuo sutuoktinio Biblijos požiūriu yra pateisinamas, tačiau tai neturi būti lengvabūdiškas žingsnis. Biblijoje patariama, kad „žmona nesiskirtų nuo vyro [...]; taip pat ir vyras tegul nepalieka žmonos“ (1 Korintiečiams 7:10, 11). O  išsituokti Šventasis Raštas leidžia dėl vienintelės priežasties — sutuoktinio neištikimybės (Mato 19:9).

14. Kaip Jėzus elgėsi su vaikais ir ko jiems reikia iš tėvų?

¹⁴ Jėzus paliko tėvams puikų pavyzdį, kaip reikia elgtis su vaikais. Sykį, kai mokiniai draudė vaikams artintis prie Jėzaus, jis pasakė: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite.“ Jis „laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas“ (Morkaus 10:13-16). Kaip matome, Jėzus negailėjo vaikams dėmesio. Tad, suprantama, tėvai irgi turi skirti laiko savo atžaloms. Nepakaks tik minutės kitos. Tėvai yra Jehovos įpareigoti mokyti vaikus, o tam reikia laiko ir pastangų (Pakartoto Įstatymo 6:4-9).

15. Kaip tėvai gali apsaugoti vaikus?

¹⁵ Pasaulis išties yra sugedęs, todėl tėvai privalo saugoti vaikus nuo piktavalių žmonių, iškrypėlių. Pagalvokime, kaip savo mokinius saugojo Jėzus (beje, irgi švelniai vadino juos „vaikeliais“). Kai kareiviai atėjo  Jėzaus suimti ir jis žinojo netrukus būsiąs nužudytas, pasirūpino, kad mokiniai galėtų saugiai pasišalinti (Jono 13:33; 18:7-9). Jūs, tėvai, irgi būkite įžvalgūs: Šėtonas ieško progų jaunuoliams padaryti bloga. Taigi perspėkite savo vaikus, kokie tyko pavojai (1 Petro 5:8). * Dabar jaunajai kartai ypač nesaugu. Grėsmė jaunuolių dvasinei gerovei ir moralei kaip niekada didelė.

16. Koks Jėzus buvo savo mokiniams, nors tie ir klydo, ir ko iš to gali pasimokyti tėvai?

¹⁶ Vakarą prieš Jėzaus mirtį mokiniai ginčijosi, kuris esąs didžiausias. Jėzus neužsirūstino, bet švelniai juos  pamokė — ne tik žodžiais, bet ir savo pavyzdžiu (Luko 22:24-27; Jono 13:3-8). Tikriausiai sutiksite, jog ir tėvams tai gera pamoka, kaip auklėti vaikus. Tiesa, kartais atžalas gali prireikti ir griežčiau sudrausminti, tačiau darykite tai „pagal teisingą saiką“, be pykčio. Juk neapgalvoti žodžiai kerta „kaip kalavijo smūgiai“ (Jeremijo 30:11; Patarlių 12:18). Drausminkite taip, kad vaikas vėliau neabejotų, ar to iš tiesų reikėjo (Efeziečiams 6:4; Hebrajams 12:9-11).

17. Kaip Jėzus parodė puikų pavyzdį vaikams?

¹⁷ O vaikams ar yra ko pasimokyti iš Jėzaus? Be abejo. Jie gali imti iš jo pavyzdį, kaip dera klausyti tėvų. „Skelbiu vien tai, ko mane Tėvas išmokė, — sakė Jėzus, — visuomet darau, kas jam patinka“ (Jono 8:28, 29). Taigi ir vaikai turi visada klausyti savo tėvų (Efeziečiams 6:1-3). Jėzus, tobulas Dievo sūnus, klausė ir savo žemiškųjų tėvų Juozapo ir Marijos, nors šie buvo netobuli žmonės. Tai, aišku, padėjo palaikyti šeimoje santarvę (Luko 2:4, 5, 51, 52).

18. Kodėl Jėzus visuomet klausė savo dangiškojo Tėvo ir ką džiugina klusnūs vaikai?

¹⁸ Kokiomis aplinkybėmis vaikai ypač parodys, kad seka Jėzumi, ir pradžiugins tėvus? Kartais paklusti tėvams gali būti nelengva, tačiau taip yra prisakęs Dievas (Patarlių 1:8; 6:20). Jėzus savo dangiškojo Tėvo klausė net kai tai reikalavo iš jo didžiulės aukos. Štai artėjant skaudžiam išmėginimui prašė: „Atimk šitą taurę nuo manęs.“ Vis dėlto jis neabejojo, kad Tėvas žino, kaip yra geriausia, tad įvykdė jo valią iki galo (Luko 22:42). Jei vaikai elgiasi klusniai, džiaugsis ne  tik gimdytojai, bet ir dangiškasis Tėvas (Patarlių 23:22-25). *

19. a) Kaip Šėtonas stengiasi palenkti jaunuolius į bloga? b) Kaip jausis tėvai, jeigu jų sūnus ar dukra nusižengs moralės normoms?

¹⁹ Velnias gundė nusidėti Jėzų ir, aišku, stengiasi palenkti į bloga šių dienų jaunimą (Mato 4:1-10). Pavyzdžiui, jis žino, kiek daug jaunuoliams reiškia bendraamžių pripažinimas, ir tuo naudojasi. Tad kaip svarbu saugotis blogų draugijų! (1 Korintiečiams 15:33.) Štai Biblijoje pasakojama apie Jokūbo dukterį Diną — ji susidraugavo su žmonėmis, kuriems nerūpėjo Jehovos įstatymai, ir užsitraukė nelaimę (Pradžios 34:1, 2). O kiek skausmo jaunuolis sukels savo šeimai, jeigu pasielgs nedorovingai! (Patarlių 17:21, 25.)

20. Ką turi daryti kiekvienas šeimos narys, kad visi būtų laimingi?

²⁰ Jeigu kiekvienas šeimoje stengiasi sekti Biblijos patarimais, bus daug lengviau įveikti iškylančius sunkumus.  Biblijos principai — laimingo gyvenimo pamatas. Taigi, vyrai, mylėkite savo žmonas ir elkitės su jomis taip, kaip Jėzus elgėsi su mokiniais. Jūs, žmonos, gerbkite savo vyro autoritetą, stenkitės būti darbščios ir sumanios, kad ir jums tiktų žodžiai iš Patarlių 31:10-31. Abiejų tėvų pareiga yra auklėti vaikus (Patarlių 22:6). Šeimų galvos tegu gerai vadovauja savo namams (1 Timotiejui 3:4, 5; 5:8). O vaikai teklauso tėvų (Kolosiečiams 3:20). Visi esame netobuli ir klystame, tad būkime nuolankūs ir mielai vienas kitam atleiskime.

21. Kokia nuostabi ateitis žadama Biblijoje ir kaip šeima gali būti laiminga jau dabar?

²¹ Išties Biblijoje randame daug puikių patarimų bei pamokymų šeimai. Ir tai dar ne viskas — iš jos sužinome, kad žemėje bus atkurtas rojus ir kad jame gyvens laimingi žmonės, Jehovos garbintojai (Apreiškimo 21:3, 4). Kokia nuostabi ateitis! Bet jau ir dabar mūsų šeimos gyvenimas bus laimingas, jeigu vadovaujamės Dievo Žodžio principais!