Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 14

¿Ximod guibanylo né xhomilo sacrodiguieʼ?

¿Ximod guibanylo né xhomilo sacrodiguieʼ?
  • ¿Xí raquiin gony buñguieeu ni ma noʼ tzeʼel par gann lidx?

  • ¿Ximod buñgonaʼ ni ma noʼ tzeʼel gann lidx?

  • Buñ ni ma noʼ xiin, ¿xí raquiin gonyibu?

  • ¿Ximod gacné mbiox xfamily par guiguaʼ sacró?

1. ¿Xí láani rony que toib family guiguaʼ sacró?

JEHOVÁ Dios raniiny que family guiguaʼ sacró. Por ngú ló Xtiitzbu, la Biblia, ralitzbu buñ ni ma noʼ tzeʼel né mbiox, né rabexani xí ranab Dios layibu. Órni guiráyibu rasobyibu litz ni sieed ló la Biblia, rieeni galán layibu. Xomod goniʼ Jesús: «¡Dichós buñ ni racadiag xtiitz Dios né rasob láani!» (Lucas 11:28).

2. ¿Xí raquiin guienno par guibanyno né xfamilno sacró?

2 Par guibanyno né xfamilno sacró, raquiin guienno que Jehová bisaʼ family. Jesús láacabu goniʼbu que Dios nac «Bixiosdo» (Mateo 6:9). Scú láani, guirá family ni noʼ ló Gudxlio Dios bisaʼ layibu por ngú nantzaybu xí raquiin gony toib family par guiguaʼ sacró (Efesios 3:14, 15). Per mod rasuidy la Biblia, ¿xí raquiin gony buñ ni ma noʼ tzeʼel, ni ma noʼ xiin né xí raquiin gony bimbiox?

DIOS BISAʼ FAMILY

3. ¿Xí raniʼ la Biblia ximod nga gosaló family ló Gudxlio, né ximod nánno que nigolú gocni scú?

3 Jehová bisaʼ Adán né Eva, né bunybu que cuaʼ saʼyibu. Biduidybu toib lagary ló Gudxlio —en Edén— par guibanyibu, né buny mandarybu ndeʼ layibu: «Tzoʼ xidal xiinnto né guidalto, guistzato gudxlio né ganto guirá ni noʼ loni» (Génesis 1:26-28; 2:18, 21-24). Historia reʼ diti nacní toib cuent. Jesús bislooy que libro de Génesis rabexa que mod gosaló family nigolúni (Mateo 19:4, 5). Racalóno galnagan né diti rabésno sacró xomod nírcu, ná scú nacní guibiʼno ximod family labúu guibany goxtiguie.

4. a) ¿Ximod labúu gacnéno par xfamilno labúu guiguaʼ sacró? b) ¿Xigony raquiin que family guisuʼ mod buny Jesús?

4 Guirácano labúu gacnéno xfamilno guiguaʼ sacró. Ni non gonyno ngú: guisuʼno Dios né gapnó galnadxiʼ (Efesios 5:1, 2). Per ¿ximod guisuʼno Dios si diti labúu rabiʼno láabu? Labúu guisuidyno mod ronybu, por ni bixelbu xiin lagolbu bieed ló Gudxlio (Juan 1:14, 18). Jesús xiin Dios, bisuʼtzaybu bixiosbu ni noʼ guibá por ngú órni buñ bibiʼ né bicadiag Jesús dzú goyoʼbu ló Gudxlio gocni como si nacadiagyibu o ñoʼyibu né Jehová (Juan 14:9). Guirácano noʼ ni gonyno par guibanyno né xhomilno sacró, pal rasuidyno galnadxiʼ ni bislooy Jesús né rasuʼno mod bunybu.

TOIB MOD GALÁN PAR BUÑGUIEEU

5, 6. a) ¿Xí toib mod tzaay bisuidy Jesús órni gondxibu ni cuanal láabu ni láaca gony buñguieeu ni ma noʼ tzeʼel? b) ¿Xí non gony buñ ni ma noʼ tzeʼel par guituidy Dios xcalkiéyibu scásiʼ?

5 La Biblia ná que buñguieeu non gandxiʼ tzeʼel xomod gondxiʼ Jesús xpiin. Bibiʼ xí ná la Biblia: «Buñguieeu, colgandxiʼ tzeelto, xomodca Cristo gondxiʼ congregación né goitybu por láani [...]. Scúca láaca buñguieeu non gandxiʼ tzeʼel xomod láacabu. Buñguieeu ni nadxiʼ tzeʼel, scúca nadxiʼbu láacabu, portín ni toib dipa ma bianladx xpeʼelca; xalagary gonybu ngú, rayaʼanbu né ranbu láani xomodca rony Cristo né la congregación» (Efesios 5:23, 25-29).

6 Galnadxiʼ ni bislooy Jesús a xpiin, nacní toib mod tzaay ni guisuʼ buñguieeu ni ma noʼ tzeʼel. Jesús gondxiʼ «layibu dada bidxin fin» portín goitybu por biinreʼ ná gopyibu galkié (Juan 13:1; 15:13). Por ngú buñguieeu ni ma noʼ tzeʼel rac galrraiby layibu: «Colgandxiʼ tzeelto né diti guidzuitzto o guixacladxto né layibu» (Colosenses 3:19). ¿Xí gacné a buñguieeu gony ni naʼ litz reʼ né máspa pal tzeelbu nac toib ni diti noʼ xcalrrien? Guisednaladxbu que rachébu né láaca raquiimbu guituidy Dios scásiʼ xcalkiébu. ¿Xí non gonybu? Non guituidybu scásiʼ xcalkié stipnés, ladni noʼ xcalkié tzeelbu. Buñgonaʼ láaca gonybu scúca (bíil Mateo 6:12, 14, 15). Por ngú raniʼ buñ que toib galtzeʼel labúu guiguaʼ sacró pal ratuidyibu xcalkié saʼyibu scásiʼ.

7. ¿Xí láani gop cuent Jesús, né xigony raduidy ndeʼ toib mod galán a buñguieeu ni noʼ tzeʼel?

7 Buñguieeu ni ma noʼ tzeʼel láaca non guibiʼyibu que Jesús goyoʼ galrasaʼ por xpiin. Biduidybu cuent xí labúu gonyibu né xí yaca né xí cós caquiinyibu. Guibiʼno ximod, órni biinreʼ cadzag Jesús góoch layibu: «Coltaʼ [...] toib lagary ro yadi buñ, par guisaladxto tidxo» (Marcos 6:30-32). Buñgonaʼ láaca raquiin que tzeelbu tzó galrasaʼ por láabu. La Biblia raslooy que buñgonaʼ nacbu «xomod toib bás ni nadaa» por ngú rony mandaryni buñguieeu gony «respetar» tzeʼel. ¿Xigony? Portín guiropcayibu «guibanyibu» (1 Pedro 3:7). Buñguieeu ni noʼ tzeʼel non guisetnaladx que ni rasac par Jehová ngú que buñ gony ni nábu diti pal nacno buñguieeu o buñgonaʼ (Salmo 101:6).

8. a) ¿Xigony labúu guinino que buñguieeu «ni nadxiʼ tzeʼel, scúca nadxiʼbu láacabu»? b) ¿Xí raduidy diitz que buñ ni ma buny galtzeʼel nacyibu «toibsi beʼel»?

8 La Biblia ná que buñguieeu «ni nadxiʼ tzeʼel, scúca nadxiʼbu láacabu» portín «ma diti nacyibu chop, ma nacyibu toibsi beʼel», xomod goniʼ Jesús (Mateo 19:6). Buñ nosi tzeʼel non gatné (Proverbios 5:15-21; Hebreos 13:4). Órni gatnéyibu saʼyibu tzóyibu galrasaʼ xí caquiin tzeelbu diti nosi tzóyibu galrasaʼ por lásibu (1 Corintios 7:3-5). Raquiin guienno ndeʼ: «Ni toib dipa ma bianladx xpeʼelca; xalagary gonybu ngú, rayaʼanbu né ranbu láani». Buñguieeu non gandxiʼ tzeʼel xomod láacabu né guisednaladxbu que gonybu cuent nisló Jesucristo ni nac guicbu (Efesios 5:29; 1 Corintios 11:3).

9. ¿Xí clas buñ góc Jesús mod ná Filipenses 1:8, né xigony raquiin buñguieeu ni ma noʼ tzeʼel gony scúca?

9 Pablo bisetlaa: «Galronladx ni nap Cristo Jesús» (Filipenses 1:8). Xcalrronladx Jesús bunyni que buñ gosac sacró. Buñgonaʼ ni cuanal láabu bioladxyibu mod binladx Jesús layibu (Juan 20:1, 11-13, 16). Láaca scúca, buñgonaʼ raquiin que tzeelbu guislooy que ronladx láabu.

TOIB MOD GALÁN PAR BUÑGONAʼ

10. ¿Ximod raguiʼx Jesús toib mod galán par buñgonaʼ ni ma noʼ tzeʼel?

10 Toib family nacní xomod toib gudx, raquiin que tzó ni guisanir loni par gonyni dxiin galán. Hasta Jesús noʼ ni rony mandary láabu. «Guic Cristo ngú Dios», xomod «guic buñgonaʼ ngú buñguieeu» (1 Corintios 11:3). Jesús guirá ór rasob Dios ni nac guicbu. Scareʼ raduidybu toib mod galán par guisuʼno láabu, portín guirácano noʼ ni rasanir nislóno.

11. ¿Xí non gony buñgonaʼ nisló tzeʼel, né ximod gacné buñguieeu?

11 Buñ galkié lóono, por ngú buñguieeu láaca raché né por ngú diti guirá ór rony mandaryibu lidxbu galán. ¿Xí labúu gony buñgonaʼ ór cú? Diti guiniʼbu mal de tzeelbu né diti gonybu por guisanirbu nisló xhomilbu. Non guisednaladxbu que Dios rioladx buñ ni nac buñdzuu né ni diti racapyroʼ (1 Pedro 3:4). Pal nacbu buñ de clas reʼ ndeʼ sacné láabu guisobbu tzeelbu ná órni noʼ ló galnagan. Per diti ngúsi, la Biblia ná: «Buñgonaʼ raquiin gap xiroʼ respet tzeelto» (Efesios 5:33). Per ¿xí labúu gony buñgonaʼ pal tzeelbu diti rasob Jesús ni rasanir nislóbu? La Biblia ralitz: «Scúca, lóoto, buñgonaʼ, colguisob tzeelto, pal tzeelto diti rasobyibu xtiitz Dios, mod ni nacto sonyto gann layibu, diti raquiin guiniʼto xitcal portín layibu sabiʼyibu que mod nacto nayaani né que naptó xiroʼ respet layibu» (1 Pedro 3:1, 2).

12. ¿Xigony diti mal láani que buñgonaʼ guiniʼ né respet mod ronybu xpensarybu?

12 Rioʼ ór buñgonaʼ diti noʼ de acuerdo né tzeʼel, ná tzeelbu rony crer o diti rony crer Dios. Pal rayopybu mod guiniʼbu xí láani noʼ ló xpensarybu, saduidybu diitz que rapbu respet tzeelbu. Sigory napbu razón né que guirá xfamilybu labúu gacnéni pal ragoʼbu cuent tzeelbu. La Biblia rasetlaa ni góoch Sara tzeelbu, Abrahán, ximod gony reglarbu galnagan ni noʼ laniolidxyibu, ná Abrahán diti goyoʼ de acuerdo né Sara, Dios góoch láabu: «Bicadiag ni cayaibybu looy» (bíil Génesis 21:9-12). Órni buñguieeu rony ni noʼ guic né diti noʼ ro rachébu nisló xiley Dios, buñgonaʼ non guisob né gacné tzeʼel (Hechos 5:29; Efesios 5:24).

¿Xí toib mod galán par buñgonaʼ ni ma noʼ tzeʼel bisian Sara?

13. a) ¿Xí rony animar Tito 2:4, 5 a guirá buñgonaʼ ni ma noʼ tzeʼel? b) ¿Xí ná la Biblia órni buñ rasian tzeʼel o rabíl xcaltzeel?

13 Dxiin ni nap buñgonaʼ raquiingoluʼni par que family guiguaʼ sacró. Guibiʼno ximod la Biblia raiby a buñgonaʼ que «gandxiʼ tzeʼel, gandxiʼ xiin, coʼ xcalrrien, gac nayaa, guisiá lidx, gac natzaay, guisob tzeʼel» (Tito 2:4, 5). Buñgonaʼ ni ma noʼ tzeʼel, né buñgonaʼ ni ma noʼ xiin pal rasob ni ná texto reʼ, tzeelbu né ximbioxbu sandxiʼ né sap respet láabu (bíil Proverbios 31:10, 28). Buñ ni ma noʼ tzeʼel guiráyibu nac buñ galkié. Por ngú rioʼ ór radxin midid rasian saʼyibu o rabíl xcaltzeelyibu xtol xiroʼgolu galnagan. Xtiitz Dios diti raduidy lagary buñguieeu né buñgonaʼ guisian saʼ xtol tidxósi galnagan. Per ni toib guicaʼ ndeʼ galraguit portín la Biblia ralitz: «Buñgonaʼ diti non guisian tzeʼel [...], buñguieeu diti non guisian tzeʼel» (1 Corintios 7:10, 11). Láaca la Biblia raduidy lagary que buñ ni ma noʼ tzeʼel labúu guichíl xcaltzeel pal toibtica de layibu ma buny galyoxh (Mateo 19:9).

TOIB MOD GALÁN PAR BUÑ NI MA NOʼ XIIN

14. ¿Ximod godabioo Jesús bimbiox, né xí raquiinyibu gony bixiosyibu?

14 Jesús godiʼx toib mod galán ximod buñ gandxiʼ xiin. Órni tipnés buñ bicaa mbiox guibignoo ronoʼ Jesús, láabu goniʼbu: «Colguiduidy lagary guirá mbioxien guieed ronoʼya; diti guicaato layibu». La Biblia ná que ór cú «gosaló goduʼdxbu mbioxien, godiʼxbu ñabu ladyibu né biduidybu xilaaybu» (Marcos 10:13-16). Scú, Jesús goleʼ tiemp né goyoʼbu né bimbiox, ¿labúu ñonylo scúca né ximbioxlo la? Raquiinyibu que tzólo né layibu xiroʼ tiemp diti tipratien. Non cuélo tiemp par guisuidylo layibu, ndeʼ rony mandary Jehová gony buñ ni noʼ xiin (bíil Deuteronomio 6:4-9).

15. ¿Xí labúu gony buñ par gann xiin?

15 Rabésno ló toib gudxliogox ro bidza cós mal. Por ngú buñ raquiin gann xiin de guirá buñ mal ni noʼ, xomod buñ ni ná guixin layibu. Bibiʼ ximod Jesús gon ni cuanal láabu órni gochbu guirá biinreʼ «xiinienna». Órni buñ gonás Jesús né mápa guigaity buñ láabu, biyopybu mod naxony xpiimbu (Juan 13:33; 18:7-9). Pal looy noʼ xiinlo cuá cuidad de nitisi tramp ni Buñdzab raquiin par gony mal xiinlo. Por ngú raquiin gaibylo layibu ximod gapyibu cuidad (1 Pedro 5:8). * Nigolú raquiin que buñ ni ma noʼ xiin gann xí láani caquiin ximbiox, ximod guidzakyibu Dios, né par diti gonyibu cós yox, portín ló naareʼ bidzagoluʼ cós mal.

¿Xí labúu guisuidy buñ ni ma noʼ xiin mod gondxiʼ Jesús mbiox?

16. ¿Xí labúu guisuidy buñ ni ma noʼ xiin mod buny Jesús órni xpiimbu biché?

16 Gueʼel antes ni gaity Jesús, xpiimbu godíldiitz chú ngú ni guisanir nislóyibu. Xalagary nadzuitz Jesús né layibu, goniʼbu nadaa né godiʼxbu toib mod ni guicanalyibu (Lucas 22:24-27; Juan 13:3-8). Pal noʼ xiinlo, ¿ximod labúu guisuʼlo Jesús órni gony corregirlo xiinlo? Nigolú raquiin gony corregirlo layibu per non gonylo «dada ro caquiin[yibu] láani», né diti gonylo láani órni cadzuitzlo. Buny pensary antes de guiniʼlo toib diitz, par que xtiitzlo diti gonynaa layibu xomod «órni riaʼisy toib espad» (Jeremías 30:11; Proverbios 12:18). Non gony corregirlo xiinlo de toib mod ni después guiduidybu cuent que galán ni bunylo por láabu (Efesios 6:4; Hebreos 12:9-11).

TOIB MOD GALÁN NI GUISUʼ MBIOX

17. ¿Ximod godiʼx Jesús toib mod galán par guirá mbiox?

17 ¿Noʼ xí labúu guisuidy mbiox de Jesús la? Scú láani, láabu biduidybu toib mod ni mbiox guicanal: guisobyibu bixiosbu né xinaʼbu. Jesús goniʼ: «Raniya guirá ndeʼ mod Padre ma bisuidy naʼ [...], portín naʼ guirá ór roni ni rioladxbu» (Juan 8:28, 29). Jesús guirá ór bisob bixios, né la Biblia raiby mbiox que guisob bixios né xinaʼ (bíil Efesios 6:1-3). Ná Jesús góc toib mbiox ni diti gop galkié, bisobbu bixiosbu né xinaʼbu, José né María, ná gocyibu buñ galkié. Ni bunybu gocné xfamilybu par naguaʼ sacroyen (Lucas 2:4, 5, 51, 52).

18. ¿Xigony Jesús guirá ór bisobbu bixiosbu ni noʼ guibá, né órni mbiox rasob bixios chú rabaladx?

18 ¿Ximod labúu guislooy bimbiox que nac xomod Jesús né gony que bixios né xinaʼ guisac sacró? Non guisobyibu bixiosbu né xinaʼbu, ná rioʼ ór gacni nagann par layibu, ngú ni raniiny Dios gonyibu (Proverbios 1:8; 6:20). Jesús guirá ór bisob bixios ni noʼ guibá hasta órni gocni nagann par láabu. Órni bidxin ór gonybu ni Dios buny mandary láabu ni nigolú nagann, goniʼbu ndeʼ: «Goleʼ copa reʼ nislóya». Gonabbu diti gonybu ni canab bixiosbu láabu. Ná scú Jesús bisob ni ná Dios portín biduidybu cuent que bixiosbu nann xí ngú más galán par láabu (Lucas 22:42). Mbiox ni rasuidy guisob ronyibu que Jehová, bixiosbu né xinaʼbu rabaladx (Proverbios 23:22-25). *

¿Xí non gony pensary mbioxhlas órni cacalóyibu galnagan?

19. a) ¿Ximod ragoʼ Buñdzab prueby mbioxhlas? b) ¿Ximod rasac buñ órni toibtica xiinyibu riab ló galyoxh?

19 Buñdzab goloʼbu prueby Jesús, né nandxichno que láaca coʼbu prueby mbioxhlas par gony cós mal (Mateo 4:1-10). Guibiʼno ximod Buñdzab labúu naquiin toib mbiox scuel par gony que guiché toib mbioxhlas. Portín nambu que nagann par guicaló mbioxhlas láani. Por ngú, raquiin que mbioxhlas diti guidzak mbiox ni diti natzaay xcalrrien (1 Corintios 15:33). Nantzayno xí gosaclóo Dina, xiin Jacob, láabu bidzakbu buñ ni diti buny adorar Jehová né ndeʼ goloʼ xiroʼgolu galnagan lad xfamilyibu (Génesis 34:1, 2). ¿Ma bunylo pensary balaati rioʼobni toib xfamilylo órni toibtica de layibu riab ló galyoxh la? (Proverbios 17:21, 25).

XÍ RAQUIIN GONY FAMILY PAR GUIBANY SACRÓ

20. Family par guibany sacró, ¿xí raquiin gony cada toibyibu?

20 Órni rioʼ galnagan laniolidx buñ más galán láani guisob litz ni sieed ló la Biblia par gony reglar láani. Xomod ma bisuidyno ni guisobno litz ni sieed ló la Biblia nigolú raquiinni par guibanyno sacró. Scú, buñguieeu gandxiʼto tzeelto né gonyto láani xomod nadxiʼ Jesús congregación. Buñgonaʼ guisobto tzeelto né guisuʼto buñgonaʼ ni rasetlaa Proverbios 31:10-31. Buñ ni noʼ xiin non guisuidyto xiinnto (Proverbios 22:6). Buñguieeu colguisanir galán tzaay laniolidxto (1 Timoteo 3:4, 5; 5:8). Mbiox colguisob bixiosto (Colosenses 3:20). Guirá buñ raché né nap galkié, por ngú gacno buñdxo né guinabno que stipnés guituidy xcalkiéno scásiʼ.

21. ¿Xí cós sacroyen cabésno ló dzú ni sietra, né ximod labúu guiguaʼno nigoreʼ sacrodiguieʼ né xfamilno?

21 Nandxichno la Biblia nap xiroʼgolu litz ni rasac par family guiguaʼ sacró. Láaca raibyni ximod guiguaʼ buñ sacroyen né goxtiguie né raniʼni de toib Gudxlio móz ló Gudxlio reʼ ro guidza de guirá buñ ni rony ni ná Jehová (Revelación 21:3, 4). ¡Ndeʼ nac nigolú cós sacroyen ni guibiʼno ló dzú ni sietra! Per nigoreʼ labúu guiguaʼno sacró né xfamilno pal rasobno ni raiby Dios lóono ló Xtiitzbu la Biblia.

^ Párrafo. 15 Ló capítulo 32 ló libro ni laa, Aprendamos del Gran Maestro, ni rabeʼ testigos xtuny Jehová, sitné litz xí ni gony buñ par gann xiin.

^ Párrafo. 18 Bimbiox labúu diti guisob bixios, pal bixiosyibu ranab que gonyibu ni diti sieed ló xiley Dios (Hechos 5:29).