Kosomar nuejaas toma

Skip to table of contents

ESULA LOITOMONET AKANY

Aima Naisialamikinit Edeke

Aima Naisialamikinit Edeke
  • Isialamikitos kereka idiinin kere Edeke?

  • Epone ani ipedoria oni ajenun ediini lokabeit?

  • Lukangai bo ikamaak luabeit luka Edeke kotoma akwap lolo?

1. Inyo ajokis kidumuni oni arai kima oni Edeke koipone kalo edolit?

EPODOKIT Edeke Yawe oni, ido ekoto ngesi oni aimeda kotoma aingarenikinio ke nakamina. Arai kimai oni ngesi koipone kalo edolitor, ibuni oni adumun aiyalama kainac atiokisio nuipu kotoma aijar. Ibuni bobo oni adumun arerengesio ka aingarakinio ke. (Isaia 48:17) Ipu lolo idiinin luewomitos ebe isisianakinete kesi abeit naikamunit Edeke. Konye kogitigita aisisianakineta kec nuikamutos Edeke ka nuekoto ngesi kanejai oni.

2. Biai ipedoria oni aisisiaun eipone loebeitor aima Edeke, ido ani aanyunet naingarakin oni ajenun ngun?

2 Biai ipedoria ijo ajenun eipone loebeitor aima Yawe? Mam erai ebe ebeit do ijo aisisia arai aitirian aisisianakineta nuka idinin kere. Konye bon ekoto ijo aisisiaun nuisisianakin cut Ebaibuli nuikamunitos aima nakabeit. Kwape aanyunet: Kotoma akwapin nuipu, ejai ationis naka isirigin luaingal. Arai kijaikin ijo aswam naka asekunun isirigin ngun lumam eraasi luabeit, anyoika nu ibuni ijo iswama? Biai, ti kereka ijo kitam aijen isirigin kere luaingal? Mam. Ajok ti jo aijen isirigin luabeit. Akaulo najo ajenun epone loejatotor isirigin luabeit, ipedori do ijo ajenun isirigin luaingal. Kwape kwangin da, arai kisisiaun oni epone loebeitor ajenun ediini lokabeit, ipedor do oni ajenun idiinin ngun lumam eraasi luabeit.

3. Katupito nuelimunit Yesu, nunyoika bo ibusakinit oni aswam arai kikoto oni adumun aisimario naka Edeke?

3 Ibusakinit oni aanyun ebe kimai oni Yawe koipone loekotor ngesi. Itunga luipu eomitos ebe ecamunit Edeke idiinin kere, konye mam Ebaibuli isisianakin kwangin. Ido mam erai itunganan atemar atemar, ebe erai ngesi Ikristayot. Abala Yesu: “ŋinituŋanan yeni kabala eoŋ ebe, ‘Ejakait, Ejakait,’ mere ŋes elomuni ajakanut naka akuj; dimarai yeniswamai nuekoto Papaka loejai toma akuj.” Kanu adumun aisimario naka Edeke, ekoto oni aisisiaun nuekoto Edeke oni aswam kasodete aswam kwangin. Abu Yesu konyerite ngun lumam iswamaete akote naka Edeke “lukeswamak nukepali.” (Matayo 7:21-23) Kwape isirigin luaingal, idiinin lukaisab da, emamaete kede ajokis. Ido aronis naedeparit, idiinin kwangun epedorete ayaun ationis.

4. Inyo apolou akiro nuka Yesu nuikamunitos irotin iarei, ido aibo eyangari ngolirot itunga?

4 Ijaikinit Yawe nginitunganan kotoma akwap arereng nakaijar naikar kere. Konye kanuka adumun aijar naikar kere kotoma paradais, ibusakit oni aima Edeke koipone kalo edolit ido keswamaete nuisilamikinitos ngesi. Konye nuaiturur, engeritos luipu aswam kwangin. Ngun nges abalar Yesu ebe: “Kolomasi aitor orute leodidiŋ; naarai elal erut, ipajajai da erot, loebei amudiario, luelomarete da kotomake eraasi luipu. Edidiŋ erut, eridid da erot loebei aijar, luedumunete da eraasi luikidioko.” (Matayo 7:13, 14) Ediini lokabeit, eyangari itunga toma aijar naka ikar kere. Konye idiinin lukaisab eyangarete itunga toma amudiario. Mam Yawe ekoto idiotunganan kere amudiario, kanukangun ijaikinit ngesi itunga kere luka anginiboisit arereng naka aisisia nuikamunitos ngesi. (2 Petero 3:9) Kabeit, epone loimaya oni Edeke epedor ainakin oni aijar naka ikar kere arai bo amudiaro.

EPONE LOJENUNET EDIINI LOKABEIT

5. Epone ani kijenuna oni ngul luejaasi odiini lokabeit?

5 Epone ani edumunere ‘erot loebei aijar’? Abala Yesu ebe ediini lokabeit ideleleuni kotoma aswamisio kangul luejaasi tomake. Abala ngesi ebe: “ijenunete kesi kakeceraito. . . . Kwape kwaŋin ŋolikitoi loejok erai araito nuejok.” (Matayo 7:16, 17) Ngesi atemari ebe, ngul luejaasi odiini lokabeit ejenunio kede aisisianakineta ka aswamisio kec da. Karaida mam kesi eraasi luedolitos ido kodiakanarete da, amaak lukabeit kwape atukot, emoete aswam nuekot Edeke. Kaanyutu ber oni ajenuneta akanyape nuitodunitos ngul luejaasi odiini lokabeit.

6, 7. Epone ani esesenata ejanakinak luka Edeke Ebaibuli, do epone ani abu Yesu kijaikinia aanyunet naedolit kanu ikamunitos nu?

6 Ejanakinak luka Edeke elemunitos aisisianakineta kec kotoma Obaibuli. Ebala Ebaibuli elopet ebe: “ŋinikirot naiwadikatai naiyeŋakit Edeke ejai ajokis asisianakinia, aikwenyaria, aitetenia, aituutooria da toma adolit, tetere ilosikino etuŋanan loka Edeke, loisilosikinitai kotoma ŋiniswamisioit naejok.” (2 Timoteo 3:16, 17) Mama ejaasi Ikristayon luka Sesalonika, abu ekiyakiya Paul kiwadikate ebe: “Naarai naijauniata akirot naka Edeke naipupunet kamakosi, ipotu kocamut, mere kwape akirot naka ituŋa, konye kwape eraar abeit akirot naka Edeke.” (1 Isesalonikan 2:13) Kanukangun, aisisianakineta ka aswamisio nuka ediini lokabeit mam elomunitos kotoma aomisio araibo ononosio luka itunga. Elomunitos kotoma Obaibuli, akirot naiyengakit Edeke.

7 Ijaikinit Yesu Kristo aanyunet naejok koipone loka aitolomunun aisisianakineta ke kotoma akirot naka Edeke. Kotoma ailipike nejai Papake lokokuju, kabala nges ebe: “Akonikirot ŋes abeit.” (Yokana 17:17) Acamunit Yesu Akirot naka Edeke, ido nginibore kere yeni esisianakini ngesi acamanara kede aiwadikaeta nuka Ebaibuli. Atapit Yesu atemanar ebe: “Iwadikatai ebe.” (Matayo 4:4, 7, 10) Kosodi do konyet aiyongokin nuewadikatai. Kwape kwangin itunga luka Edeke da mam isisianakinete aomisiokec. Ecamunitos kesi ebe erai Ebaibuli akirot naka Edeke, ido itolomunitos kesi aisisanakineta kec kotoma ke.

8. Inyoin bo imoriarit aima Yawe?

8 Ngul luejaas odiini lokabeit emaete Yawe bon ido itijenaritos ekekiror. Abala Yesu ebe: “Komaenenei Ejakait Ekonideke, Kijaanakinenei ŋesi bon.” (Matayo 4:10) Apolou ke ebe, ejanakinak luka Edeke emaete Yawe bon. Aima na imoriarit aingarakin itunga ajenun ekiror loka Edeke loabeit kede epone loejaar ngesi. Ebalasi Isabulin 83:18 ebe “Tetere ejenunete ebe ijo bon loerai ekonikiror Yawe irai loijai kuju kakuj koyaite akwap kere.” Abu Yesu kijaik aanyunet naingarakin itunga ajenun Edeke kwape abalar kotoma ailip: “Etodia ekonikiror mama ejaasi ituŋa lukiinakinit kakwapin.” (Yokana 17:6) Kwape kwangin, ikamaak lukabeit da lolo isisianakinete luceda ekiror loka Edeke, alosikineta ka eipone loejaar ngesi.

9, 10. Eipone ani itodunata Ikristayon lukabeit ebe eminanara kesi bonik ka bonik?

9 Itunga luka Edeke itodunitos amina nakabeit, naemamei esoswai nejai nginidiopet. Abala Yesu: “Kanuka ŋun ejenunete ituŋa kere ebe iraas yesi ikakesisiak, arai iminanaros bonik.” (Yokana 13:35) Ikristayon lukolosek ajatotor kede amina naepone kangon nejai nginidiopet. Amina naesipokina aicoreta nuka Ebaibuli ipikori atiakatiaka naka atekerin, inonosio, kede atiakatiaka naka akwapisinei ido imorikikit itunga toma olomurut loegogong loka amina naka einacane lokabeit. (Ikolosain 3:14) Luejaasi odiinin lukaisab, emameotor kede amina naka einacane kwangon. Epone ani ijenunia oni ngun? Naarai eyaranakinos kesi bonik kanu atiakatiaka naejai atekerin kede akwapisinei. Ikristayon lukabeit mam itingete ijiisio kanu ayaria inacanakec Lukristayon karaida idiotunganan kere. Itetemit Ebaibuli ebe: “Kana ŋes etakanuniata idwe luka Edeke ka idwe luka Satan; ŋin kere yenimam iswamai nukadolit mam erai yenika Edeke, karaida yenimam emina onaceke. . . . Kaminanaros mere kwape Kain lokerai loka lokaronon, koar da onaceke.”​—1 Yokana 3:10-12; 4:20, 21.

10 Amina nabeit edeparit ainger aiyara luce. Ikristayon lukabeit itosomaete atitai apak, agogong, kede iboro kec kanu aingarakina ka aisinyikokinor bonik ka bonik. (Iburanian 10:24, 25) Ingaranakinos bonik ka bonik kotoma apakio nuka ican ido da iswamanara ejok kede luce. Kotoma abeit, itosomaete kesi aicorakinet naka Ebaibuli na ebala ebe: “keswamanakisi ituŋa kere ajokis.”​—Igalatian 6:10.

11. Kanukinyo eratotor akiro nuepolok oni acamun Yesu kwape eipone loitajaria Edeke itunga?

11 Ikristayon lukabeit ecamunitos Yesu Kristo kwape eipone loitajaria Edeke itunga. Ebala Ebaibuli: “Naarai emamei ecekiror kokwap kakuj loeinakinitai ituŋa loibusakinitor oni aitajario.” (Aswamisio 4:12) Kwape isisiator oni kosula lo 5, abu Yesu kijaik akeijar kwape alucet kanuka itunga luerimaritos. (Matayo 20:28) Kaiyatakin, erai Yesu Ekabka loeseunit Edeke kotoma Ajakanut nakokuju naebuni aipuga akwap kere. Ido ekoto Edeke oni arimarit Yesu ka atupit aisisianakineta ke arai ikoto oni adumun aijar nakikaru kere. Kanukangun nges ebalar Ebaibuli ebe: “Yeniyuuni Okuku ejaasi kaijar naka ikar kere; konye yenimam erima Okoku mam eanyuni aijar, konye esalakini ŋesi anyunyura naka Edeke.”​—Yokana 3:36.

12. Inyo imoriarit amamut araut luka kwapin?

12 Ikamaak lukabeit mam eraasi luka kwapin. Neajaar toma aitosao kingaren naka epugan loka Iromayon Pilato, abu Yesu kotema ebe: “Akajakanut mere naka akwapin kanu.” (Yokana 18:36) Kanejaasi kesi kere kakwap, ikatupitok luka Yesu lukabeit eraasi lueyait Ajakanut nakokuju ido kanukangun mam kesi igangitos ediowai kakiro nuka apuganisia araibo politikis. Mam kes elomaritos opegeta luka akwapin. Ido da mam ikamaak luka Yawe itolitolete nueseunete ice aswam nuikamutos alomar oriongeta luka apugan, amaria aseikino oyapesi loka apugan, araibo aicak abotin. Karaida mam ejanakinak luka Edeke lukabeit ejatotor ewai kakiro nuka apuganisia, erimaritos kesi ikisila. Kanukinyo? Naarai icorakit kesi akirot naka Edeke ebe: “Kononokikinite ŋinitunganan ikapolok lueyaito.” (Iromayon 13:1) Nejaar epeget kiding nuekoto Edeke kanu ekotos epugak, etupite Ikristayon lukabeit aanyunet naka ikiyakia luabalasi ebe: “Kibusakinit arimarit Edeke aitelekarit ituŋa.”​—Aswamisio 5:29; Marako 12:17.

13. Epone ani esesenata ikatupitok luka Yesu Ajakanut naka Edeke, ido inyoin bo iswamaete kesi?

13 Katupitok luka Yesu lukabeit elimonokinete akiro nuka Ajakanut naka Edeke kwape amuno bon naka itunga. Alimunit Yesu ebe: “Elimonokinio Akiro nu Nukajokak anatar akwapin kere, araut akajenak mama ejaas atekerin kere; kosodi konyet edoluni awasia.” (Matayo 24:14) Aibois naisinyikokit itunga asesen apuganisia luka itunga kanu aiteten atiokisiokec, atupitok luka Yesu luabeit elimonokinete Ajukanut naka Edeke nakokuju kwape amuno bon naka itunga. (Isabulin 146:3) Abu Yesu kisisianakinite oni ailip apugan ngin naedolit neabalar ngesi ebe: “Akonijakanut kobu. Nuikoto kiswamai akwapin. Kwape iswamaere kotoma akuj.” (Matayo 6:10) Kadwarit akirot naka Edeke ebe ebuni Ajakanut na nakokuju “ebilibilei emudiari da ajakanuto ŋun kere [nupejaasi kwana], ido kojaenena ikar kere.”​—Daniel 2:44.

14. Ani bo atukot naka edini loicamunit ijo ebe itodolikit nuipudai kotoma aima nakabeit?

14 Katupitos ngun luidau oni aitetem, kigitakin do ber ijo bon: Ani atukot nakediini naitelemunit aisisanakineta ke kere kotoma Obaibuli ido kitijenunite ekiror loka Edeke Yawe? Ani bo atukot ejatotor amina naicorakit Yawe, ibwaikit akeyuun nejai Yesu, mam erai naka akwapin, kolimonokin da Ajakanut naka Edeke kwape amuno bon cut naka itunga? Katukono luka idiinin kere kakwap, ani kakesi itodolikit akiro nu kere? Itodunit abeit kaidelel ebe, erai cut atukot naka Ajenaka luka Yawe.​—Isaia 43:10-12.

NUNYOIKA IBUNI IJO ASWAM?

15. Inyoin bo ice bore ekoto Edeke nepepe kayuun ebe ejai nges ?

15 Aiyuunit Edeke bon mam edolit kanu aisialamikin ngesi. Naarai ebala Ebaibuli ebe karaida ajokin iyuunitos ebe ejai Edeke. (Yakob 2:19) Konye mam ajokin iswamaete akote naka Edeke ido mam ngesi isimarit kesi. Kanu adumun aisimaro naka Edeke, mam ekoto oni aiyuunit bon ebe ejai nges konye ibusakit oni aswam nuekoto nges. Ekoto bobo oni aisac idiinin lukaisab kasodete alomar aima nakabeit.

16. Inyoin bo ibusakinit oni aswam kanuikamunitos amor aima kede idiinin lumam eraasi lukabeit?

16 Abu ekiyakia Paul kitodunite ebe mam ibusakinit oni aimor aima kede idiinin lukaisab. Ewadikat ngesi ebe: “Kanuka ngun ebala Ejakait ebe, ‘Konyoutu kokidiŋikec, kotiakas kakesi, Sirikitirosi ibore yenimam elai; Kesukunyuni eoŋ da yes.’” (2 Ikorinton 6:17; Isaia 52:11) Kanukangun, inacitos Ikristayon lukabeit idiobore kere yenikamunit aima namam erai nakabeit.

17, 18. Ingaibo ‘Babulon Nakapolon,’ ido kanukinyo okotor itunganan aisunyakin ‘alomun kotomakeŋ’?

17 Itodunit Ebaibuli ebe iponesio kere luka aima luegelegela luka idiinin lukaisab, eraasi luka ‘Babulon Nakapolon.’ * (Apukokinio 17:5) Isitikit ekiror ngon oni ere lokolosek Babulon, neageunia edini lokaisab akaulo naka Akalele kapaarasia nuka Noa. Aisisianakineta kede aswamision nudilas lolo kodinin lukaisab, egeunitos kolosek kotoma Babulon. Kwape aanyunet, amaenenete itunga luka Babulon itirinitin arai idekesio luaraasi iuni uni. Ilolo da aisisanakin naitopoloritai kodiinin luipu nges naka Etiriniti. Konye isisianakin Ebaibuli kaidelele cut ebe ejai Edeke ediopet bon lokabeit ngesi Yawe, ido da ebe Yesu Kristo erai Okokuke. (Yokana 17:3) Eyuunitos bobo itunga luka Babulon ebe ejatotor itunga ibore yenimam etwani, yenekui akuan akaulo naka atwanare, ido ebe itisilario ngesi kotoma akim. Lolo da, isisanakinete idinini luipu ebe ejatotor itunga ibore yenimam etwani, araibo emoyo loitisilario kotoma akim.

18 Kwape abu aima naka Babulon nakolosek kisiarakinor toma akwap kere, Babulon Nakapolon nakwana, epedorio do ajenun kwape idiinin kere lukaisaba kakwap. Ido elimunit Edeke ebe ebuni esange loka idiinin kere lukaisab angesun. (Apukokinio 18:8) Ijenu do ijo akiro nuibusakitor ijo atiakun kotoma Babulon Nakapolon? Ekoto Edeke Yawe ijo ‘alomun kotomakeŋ’ katipet eringa apak ejai.​—Apukokinio 18:4.

Arai kijanaki ijo Yawe nepepe ka itunga ke, ibuni ijo adumun ipapero luipu noi adepari ngul luaticepak itwanirit ijo

19. Inyoin bo idumun ijo kanu aijanakin Yawe?

19 Kanu ijo aseun ajalakin aima naka ediini lokaisab, epedorete ice ainyeikin aupa kede ijo. Konye neiyatakina ijo aijanakin Yawe kede iketunga, ibuni ijo adumun nuipu aitelekarit nuitwaniari ijo. Kwape ikatupitok luka Yesu lukolosek luapotu kojalakisi iboro ice kanu aitup ngesi, ibuni ijo adumun inacan kede ainacan luipu lukomoyo. Ibuni do ijo araun idiopet kokale loepol kakwap kere loka imilionin luka Ikristayon lukabeit, luitodikinete ijo amina nabeit. Kede ibuni ijo adumun amuno naeumokina naka aijar naikaru kere “toma okar luepote.” (Marako 10:28-30) Aticepak koingaren, ngul luapotu kojalakisi ijo kanu aiyuun kon, epote aisisiaun nuisisianakin Ebaibuli kosodete araun ikamaak luka Yawe.

20. Inyoin bo amuno nakoingaren naejatotor ngul luejaasi odini lokabeit?

20 Isisianakini Ebaibuli ebe ebuni Edeke katipet ayaun asange loka ejautene lokaronon lokakwap kosodi aijulakin nges kede akwap nakitetet kapugan naka Ajakanut ke. (2 Petero 3:9, 13) Eraun teni do ngin akwap neumokina! Ido toma ojautene ngol loedolit, ejaun edini ediopet bon, ka aima nakabeit. Mam kereka eraasi nukacoa ijo atupakin nuibusakinito kosodi aimorikikin ka amaak lukabeit kopukwana?

^ atu. 17 Kanu ajenun ace nuipu nuikamunitos nuebwoikitor Babulon Nakapolon idiinin kere lukaisab, koany nuiyatakinitai koitabo kalo kapapulai 219-20.