Kosomar nuejaas toma

Skip to table of contents

ESULA LOITOMONET AKANYAPE

Kicata Kotoma Aima Naka Abeit

Kicata Kotoma Aima Naka Abeit
  • Anyoika nuisisianakini Ebaibuli nuikamunitos aima aputosia ka itunga lukatwak?

  • Epone ani esesenata Ikristayon apaarasia nuapolok nuka idiinin?

  • Epone ani ipedoria ijo aitetemikin iceitunga akiro nu iyuunit ijo komam itakadikin kesi?

1, 2. Anyoin aingiset naibusakinit ijo aingitakin bon akaulo naka anyoun kodiini lokaisab, ido kanuinyo iwomitor ijo ebe ibus ijo aingit aingiset ngin?

KOANY ber ijo bala emunara eidunyet kon kere. Ejai lem itunganan yen ecedanakin abukonokin aidunyet kus angasia naejaas kekiya, ido kwana itukuriani ejautene loka aijar. Anyoika bodo ibuni ijo aswam? Komam abuonokin, ibuni ijo anyoun kaibois kangin arai ipedori ijo. Konye akaulo kangin, aticepak ipedor ijo abuonokin arai kijaik ijo da ekiya ngon adeka.

2 Ejautene loeputosi kangon etakanunit kodiinin lukaisab. Isisianakini Ebaibuli ebe, aima kwape kangin ipurujauna kede aisisianakineta ka aswamisio numam elaete. (2 Ikorinton 6:17) Ngun nges ibusakinitor ijo atiakun kanejai ‘Babulon Nakapolon,’ idiinin kere lukaisab kakwap. (Apukokinio 18:2, 4) Idau ijo aswam ngun? Arai iswamanat ijo ngun, ibusakinit aisialamikin ijo. Konye ejaasi nuipu nuebeit ijo aswam nuedeparitos atiakun bon kodiinin lukaisab. Akaulo kangun, ekoto ijo aingitakin bon, ‘ideuna kereka aswamisio ace nuka idiinin lukaisab kamaka?’ Koany ber ijo ace kakes.

AIMA APUTOSIA KA LUKATWAK

3. (a) Inyoin bo ebala Ebaibuli nuikamunitos aitosom aputosia kotoma aima, ido kanukinyo etionikitor ice acamun epone lo esesena Edeke aputosia? (b) Anyoika nuibusakinit ijo aswam kede idioboro luijatar ijo luerucokina kede aima nakaisab?

3 Itunga ice ejatotor aputosia nuemaio kede abilai oreriakec adaun ikar luipu. Idobo ijo, ijatotor ijo da kede aputosia nuemaio ka abilai orekon? Arai erai kwangin, aticepak ipedori ijo aomit ebe esili araibo erono aima Edeke komamei ibore yenitosomai yenetakani. Ido aticepak ipedori ijo amina ice koboro kangun. Konye Edeke ngesi ebeit alimokin oni epone lo ibusakinitor aima nges, ido isisianakini Ebaibuli ebe mam ngesi ekoto oni aitosom aputosia kotoma aima. (Anyoun 20:4, 5; Isabulin 115:4-8; Isaia 42:8; 1 Yokana 5:21) Kanukangun, ipedor ijo aicat kotoma aima nakabeit koipone lo aicwear idiobore kere yen ijatar ijo korucokina kede aima nakaisab. Ekoto ijo asesen kesi kwape esesena Yawe​—Kwape iboro ‘luketaleŋ.​—Ikisila 27:15.

4. (a) Epone ani ijenia oni ebe aima lukatwak emamei ajokis? (b) Kanukinyo abu Yawe kisimikitor iketunga alomar aswam nuediopone kere nuka ecudet?

4 Aima lukatwak da idila kotoma odiinin lukaisab. Eriko isisiauna abeit naka Ebaibuli, eyunitos ice ebe ejaatar itunga lukatwak aijen aiboisit namam etakani, ido da ebe epedorete aingarakin araibo aimusung luejarete. Aticepak iswamaenenei ijo da nuipedori kere kanu aitam aisialamikin lukatwak kon. Konye kwape idauna ijo aisisiaun kotoma osula 6 koitabo kalo, mam lukatwak ejaasi kaijen kadioiboisit kere. Kanukangun, aitam einer kakes, emamei ajokis. Adiokiro nuesubitos bala ebunitos kanejaasi luminan wok luetwakitos, elibunitos cut kanejaasi ajokin. Kanukangun, abu Yawe kisimik itunga luka Isirael aitam einer kede lukatwak araibo alomar aswam nuediopone kere nuka ecudet.​—Ikisila 18:10-12.

5. Anyoika bo nuibusakit ijo aswam arai lem imaenenei ijo aputosia araibo lukatwak?

5 Anyoika bo nuibusakit ijo aswam arai lem imaenenei ijo aputosia araibo lukatwak? Kosiom ido komoom nuebalas aiwadikaeta nuka Ebaibuli nuitodikitos ijo epone lo esesena Edeke iboro lu. Kilipenenei nejai Yawe kanginipaaran nuikamunitos eipudikon aicat kotoma aima naka abeit, ido kingit ngesi aingarakin ijo aomoom kwape eomooma ngesi.​—Isaia 55:9.

MAM IKRISTAYON LUKOLO ENUMUNUMENETE EKRISMAS

6, 7. (a Luinuminumete Ekrismas ebalasi ebe iitunitos kesi inyo, konye iitununete kereka ikatupitok luka Yesu lukolo Ekrismas? (b) Inyoin bo emorikikinitai kede anumunum apaarasia nuka aurio kotoma apakio nuka esisiak luka Yesu lusodit?

6 Ainumunum apaarasia nukapolok nuka idiinin lukaisab, epedoret amunar aima naka itunganan. Kwape aanyunet, komoom ber ijo nuka Ekrismas. Eomitai ebe Ekrismas iitunere aurio naka Yesu Kristo, ido nepetai idiinin kere luewomitos ebe eraasi Ikristayon, inumunumete nges. Konye emamei aanyunet naitodunit ebe, enumunumenete esisiak luka Yesu Kristo lukolo apaaran ngin. Ebala eitabo Sacred Origins of Profound Things ebe: “Adaun ikar akwatarei akaulo na auriere Yesu, amamei yen ajeni apak na aurunere ngesi, ido etunga idis apodokinitos ajenun apak ngin.”

7 Karaida kejenete isisiak luka Yesu apaaran obe na aurunere ngesi, ti mam kesi inumunumata apaaran ngin. Kanukinyo? Naarai kwape ebalar eitabo, The World Book Encyclopedia ebe, “ayangaritos Ikristayon lukolo ainumunumio naka aurio na idiotunganan kere kwape einono loka ikapirin.” Aiitununeta iarei bon nuka aurio nuelimunitai kotoma Obaibuli eraasi luka ikabakan iarei lumam amaete Yawe. (Ageun 40:20; Marako 6:21) Ainumunum aparaasia nuka aurio, ajanakinos kanu ajaikin idekesio luka ikapirin aibuses. Kwape aanyunet olap Loikanyet 24, enumunumete Iromayon aurio naka edekekec naberu nanyaritai Diana. Kapaaran natupakini, eitununete kesi aurio naka edekekec loka akolong, Apollo. Kwangin do, ainumunum apaarasia nuka aurio emorikikinitai kede ekapirone, konye mere Ekristoyone.

8. Kitetem arucokinet naejai kiding naka ainumunum apaarasia nuka aurio kede inonosio.

8 Ejai bobo ace akirot na ainakinit Ikiristayon lusodit mam inumunumete aurio naka Yesu. Ajenete ikesisiak ebe, ainumunum apaarasia nuka aurio arucokina kede inonosio. Kwape aanyunet, eyunitos Iyonanin ka Iromayon lukolo sek ebe edarenenei emoyo auruno naka nginitunganan kere kosodi akaulo nakangin aidar itunganan ngin ikaru luajarake kere. Ebala eitabo The Lore of Birthdays ebe: “Ejaasi emoyo lo kede epaperone lomam ejena kede edeke loayait apaaran na eurunere itunganan ngin,” Mam Yawe cut epedor aisialamikin adio ainumunum kere naerucokit Yesu kede inonosio. (Isaia 65:11, 12) Konye kanukinyo do inumunumiata itunga luipu Ekrismas?

AGEUNET NAKA EKRISMAS

9. Epone ani aseunere Desemba 25 araun kwape apaaran na inumunumere aurio naka Yesu?

9 Apotu itunga kogeutu ainumunum aurio naka Yesu kolap loka Desemba 25 ketuboros ikar luepu kedau Yesu anyoun kakwap. Konye mam ngin arai apaaran na auriere Yesu, naarai esubit bala eurunitai nges olap loka Okitoba. * Kanukinyo aseunere Desemba 25? Apotu itunga ice luebalasi ebe araasi kesi Ikristayon ebe, “akotosi kesi apaaran ngin kitebeikinos kede epucit loka Iromayon lo eitununere ‘aurio naka akolong namam epikorio.’” (The New Encyclopædia Britannica) Kotoma aiporo, nemam akolong ajaununor, ajanakinos ikapirin kede ipucito kanu adumun akolong naijaikin amwanis ka aica abongun. Desemba 25 ngesi aomitai ebe arai apaaran na ageunia akolong abongun. Kanu aitam aijulakin ikapirin, apotu ingarenok luka edini kijautu epucit lo, kosodete aitam ajulakin ngesi aisub bala epucit loka Ikristayon.” *

10. Kanukinyo man icetunga kolo enuminumianata Ekrismas?

10 Adaun apak naepol, amisikin ageuneta naka Ekrismas kwape naelibunit kokapirin. Kanu emamiar ageunet ke kotoma Obaibuli, aponi kisibwouna Ekrismas Kobulaya ka aboisio ace nuka Amerika kotomo okaru luka 1,600. Ido da itunganan kere yen aipaikin ore komam elosi aswam etegelio noi. Konye katipet, apotu itunga kobongokis ainumunum Ekrismas ido kiyatakinai inonosio ice. Kobongok bobo Ekrismas araun apaaran naepol noi ido eringa erai kwape kwangin kaiboisio nuipu kakwap. Konye kanu arucokinet naejatar Ekrismas kede idinin lukaisab, ngun luekotosi aisialamikin Edeke mam inumunumete ngesi karaida adiopaaran naejatar kede alias toma aima naka ikapirin. *

ERAAS KEREKA NUEPOLOK ONI AJENUN AGEUNETA NUKA APAARASIA NUAPOLOK?

11. Kanukinyo inumunumiata icetunga apaarasia nuepolok, konye anyoika nuibusakinit kopolok kamawok?

11 Ecamunitos ice ebe apaarasia kwape nat Ekrismas egeunitos kokapirin konye koomitos da ebe mam erono ainumunum kesi. Konye kabeit cut, itunga luipu mam eomoomoete nuikamunitos aima naisab ne inumunumiata kesi apaarasia ngun. Ijaikitos bobo apaarasia nu ikalia apak na aimorikikin nepepe. Biai, iwomit ijo da kwangin? Arai erai kwangin, aticepak amin naka ekale mere amin naka edini loka aisab, ngesi einakinit itionikit ijo aicat kotoma aima naka abeit. Konye komunokina ebe Yawe, loetegeari ekale, ekotor ijo ajaut kede edicane loejok kede ikonipajan. (Ipeson 3:14, 15) Ido da ipedor ijo aitogogong edicane ngol kowaitin luisialamikinit Edeke. Ekoto nu kopolok kamawok, abu ekiyakia Paul kiwadikate ebe: “Kitemete nuitojokit Ejakait.”​—Ipeson 5:10.

Ipedor kereka ijo ainyam eswiit loirarutai kangasia?

12. Kijaik aanyunet naitodunit nuibusakinitor oni ainac inonosio ka ipucito luelibunitos kane erono.

12 Aticepak iwomit ijo ebe alibununeta nuka apaarasia nukapolok mam erucokina kede ainumunum apaarasia ngun lolo. Eraasi kereka cut akiro nuepolok oni ajenun ageunet naka apaarasia kangun? Eebo! Kwape aanyunet: Katemasi ber oni ebe, iwany ijo eswiti ecakakitai agasia. Ipedori ijo airarun eswiti ngon kosodi ainyam? Mam cut! Mam eswiti ngon elai. Kwape eswiti, apaarasia nukapolok da epedorete aisub bala ejijim, konye irarutai kaiboisio numam elaete. Kanu aicat kotoma aima nakabeit, ibusakinit oni asesen iboro kwape asesenia enabi Isaia loabu kolimok amaak lukabeit ebe: “Sirikitirosi ibore kere yenimam elai.”​—Isaia 52:11.

AITOSOM ACOBEU KOTOMA AISWAMANAR KALUCE

13. Anyoika ainingosia nuipedori ijo adumun ne mam ijo imoria ainumum apaarasia nuapolok?

13 Epedorete ijo adumun ainingosia ne iseunia ijo ainger ainumunum apaarasia nuapolok. Kwape aanyunet, epedorete luiswamaete kajo abuonokin nuinakinotos ijo mam imori ainumunum ace apaarasia nuapolok kakesi. Inyoin bodo ebeit ijo aswam arai kijaikin ijo ainakinet naka Ekrismas? Erono kereka acamum nges? Dobo, arai mam yeni idukotor ijo emoritos kajo aiyuunikon? Anyoika nuipedor ijo aswam aingarakin idwekon ajenun ebe mam kesi etwakiaritos naarai mam inumunumete apaarasia nuapolok?

14, 15. Nuinyo ebeit ijo aswam arai kimalai ijo komunore apaaran napolon naejok araibo nat ijaik ijo icetunganan ainakinet?

14 Ekoto oni aitosom acobeu tetere ipedor amisikin nuebeit aswam kojautene edio kere. Kwape nat, arai kimala itunganan ijo, ido komunor ijo apaaran nakapolon naejok, ipedori ijo kaiyepepera, aisialamikin ngesi. Idobodo arai erai itunganan yen ijen ijo ejok? Kojautene kangon, ipedori ijo aseun einer nuipu. Konye ekoto oni aitosom acobeu kotoma ojautene edio kere. Icorakinit Ebaibuli ebe: “Kinerenenasi apaarasia kere kasianut, kokonyite abalaŋ, tetere ijenete kwape ibusakinitor aboŋonokin ŋinituŋanan.” (Ikolosain 4:6) Ekoto oni aitodikinit luce tunga ayongit. Kitetem akonibwoetait kacobeu. Kitacau cut ebe mam oni ingerit aikor ainanakineta ka ipucito konye iseunit aswam nu kapak naegitakina.

15 Dobo arai ekoto ice akorakin ijo ainakinet? Nuiswamai ijo elomunete kojautene loejai. Epedori ekainakinan alimun ebe: “Ajeni eong ebe mam ijo inumunumei apaarasia nuapolok. Konye akoto eong aijakin ijo ainakineta na.” Ipedori ijo aomoom ebe, acamun ainakinet ngin mam eputos kede ainumunum apaaran napolon. Konye arai mam lo ekorakini ijo ejeni aiyuuneta kon, kojauten kwangol, ipedori ijo alimun ebe, mam ijo inumumei apaarasia nuapolok. Epedori na aingarakin ijo aitetem akiro nu icamunia ijo ainakinet konye komam ikori ainakineta kapak kangin. Kowai ece, eraasi ti nuacoa ainger aijaun ainakinet arai ijaikitai kede alosikinet na aitemio ijo arai teni icasit ijo kotoma aiyuun kon, araibo ebe ipedori ijo ajalakin aiyuun kon kanu adumun iboro.

EPONE BO ANI EBEITOR IJO AISWAMANAR KEDE ITUNGA LUKOKALE?

16. Anyoika nuebeit ijo aswam kakiro nuikamunitos apaarasia nuapolok?

16 Idobo do arai mam itunga lukokale emoritos kajo aiyuneta kon? Ekoto bobo ijo aitosom acobeu. Mam ibusakinit ijo epeget ka ipajanakon arai keseutu kesi ainumunum edio einono araibo ediopucit. Konye ekoto ijo ayongit nuaseutu kesi aswam kwape ikotor ijo kesi ayongit nuiseu ijo aswam. (Matayo 7:12) Kinac aswamisio kere nu inakinete ijo aimor ainumunum apaarasia nuapolok. Konye mam ekoto ijo araut itunganan yen iketakina arai eraasi akiro numam erucokina kede ainumunum apaarasia nuapolok. Konye ibusakinit ijo duc aswam koipone loisalakina ijo kede aomisio nuelaete.​—1 Timoteo 1:18, 19.

17. Epone ani ipedoria ijo aingarakin idwekon tetere mam kesi epupete bala etwakiaritos kesi naarai esesenate ebe inumunumete ice apaarasia nuapolok komam kesi?

17 Anyoika nu ipedori ijo aswam tetere idwekon mam eomoomoete bala etwakiaritos kesi naarai mam inuminumete apaarasia nuapolok? Abongokinet elomuni koboro luiswamaenenei ijo kapaarasia ace nuka ekaru. Auriak ice eseununete apaarasia nuijanakinata idwe kec ainanakineta. Adiopet kainakineta nuitelekaritos naipedori ijo aijakin idwekon ngesi apak naidauni ijo ijaas kakesi ido kitodikinite kesi amina.

KISWAMA NUKA AIMA NAKA ABEIT

Aswam nuka aima nakabeit eyaun aiyalam cut

18. Epone ani epedoria ajaunun aurianeta nuka Ikristayon aingarakin ijo aicat kotoma aima nakabeit?

18 Kanu aisialamikin Edeke, ibusakinit ijo ainger aima nakaisab ido kicat kotoma aima naka abeit. Anyoika imoriaritos nu? Ebala Ebaibuli ebe: “Kaomoomas aisinyikokin bonik ka bonik amin ka aswam nuejokuka, kenyeis apalun atukonokin nepepe, kwape iswamaata ice, konye kecoras; ido keyatanakinito ŋun kwape ianyuniata apaaran ŋin eyapuunit adolun.” (Iburanian 10:24, 25) Aurianeta nuka Ikristayon eraasi apakio nuinakinitos oni arereng naka aima Edeke koipone lo isimaritor ngesi. (Isabulin 22:22; 122:1) Kaurianeta kangun, ‘isinyikokinonos Ikristayon bonik’.​—Iromayon 1:12.

19. Kanukinyo eratotor akiro neupolok ijo aitijenikin lucetunga nuikamunitos iboro nu idau ijo aisisiaun kotoma Obaibuli?

19 Ecepone loepedora ijo aicat kotoma aima nakabeit ngesi ijo einer kede luce tunga akiro nu idau ijo aisisiaun kotoma Obaibuli ka Ajenak luka Yawe. Itunga luipu kabeit ‘ewoianaros ido kidinyasi’ kanuka iboro lueroko luiswamasi kotoma akwap lolo. (Esekiel 9:4) Aticepaka ijen ijo itunga luikote kwangin. Kanukinyo mam itijenikina kesi nuikamunitos amuno naisumit Ebaibuli kongaren? Nepe iyatakina ijo ajaut kede Ikristayon lukabeit, ido kitijenikini lucetunga nuikamunitos amuno naewumokin naka Obaibuli na idau ijo aisisiaun, ibuni do ijo adumun ebe edioipud kanu inonosia luka aima naisab luideuna kotaukon, epote aolior motimoti. Komunokina ebe ibuni ijo aiyalamikin noi ido ibuni adumun arerengesio nuipu arai kicat ijo kotoma aima naka abeit.​—Malaki 3:10.

^ atu. 9 Koany nuiyatakinitai apapulai 221-2.

^ atu. 9 Epucit loanyaritai Saturnalia ngesi bobo atupitai kanu aseunio naka Desemba 25. Ajanakin epucit lo Desemba 17-24, nejanakinere edeke loka Iromayon lokakoru aiturit. Apol ainyam, alakanari, ka aijanakin ainanakineta kotoma opucit lo.

^ atu. 10 Kanuka aijenun epone lo iteotor Ikristayon apaarasia nukapolok, koany nuiyatakinitai apapulai 222-3.