1. Kodėl Etiopijos karališkųjų rūmų tarnautojas paprašė būti pakrikštytas?

„ŠTAI vanduo, [...] kas gi kliudo man pasikrikštyti?“ Tokiais žodžiais pirmajame amžiuje vienas Etiopijos karališkųjų rūmų tarnautojas kreipėsi į krikščionį Pilypą. Šis jam buvo ką tik išaiškinęs, kad pažadėtasis Mesijas yra Jėzus Kristus. Žinia iš Raštų  etiopui palietė širdį ir jis nedelsė — paprašė būti pakrikštytas! (Apaštalų darbų 8:26-36.)

2. Kodėl pagalvoti apie krikštą verta ir jums?

² Jeigu su Jehovos liudytojais jau aptarėte ankstesnius šios knygos skyrius, gal irgi kyla klausimas: „Kas gi kliudo man pasikrikštyti?“ Iš Biblijos dabar žinote, kad žmonės galės amžinai gyventi rojuje (Luko 23:43, NW; Apreiškimo 21:3, 4). Suprantate, kaip iš tikrųjų yra su mirusiaisiais ir kad bus prikėlimas (Mokytojo 9:5; Jono 5:28, 29). Ko gero, lankotės Jehovos liudytojų sueigose ir matote, kad jie garbina Dievą taip, kaip jis moko (Jono 13:35). Tikriausiai stiprėja ir jūsų paties ryšys su Jehova, o tai ypač svarbu.

3. a) Ką Jėzus liepė savo sekėjams? b) Kaip krikštas atliekamas?

³ Tad kaip jūs akivaizdžiai parodysite, kad norite tarnauti Dievui? Savo sekėjams Jėzus pasakė: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos“ (Mato 28:19). Krikštijosi net ir pats Jėzus. Reikia paminėti, kad jo krikštas nebuvo vien pašlakstymas ar vandens užpylimas ant galvos (Mato 3:16). Graikų kalboje žodis „krikštas“ tiesiogiai reiškia „panardinimas“. Taigi krikštijamas asmuo yra akimirksniui visas panardinamas į vandenį.

4. Kas parodoma vandens krikštu?

⁴ Kiekvienam, kuris nori puoselėti bendrystę su Jehova Dievu, pasikrikštyti vandenyje būtina. Tuo viešai parodomas troškimas jam tarnauti ir vykdyti jo valią (Psalmyno 40:8, 9 [40:7, 8, Brb]). Tiesa, kai ko reikia dar prieš krikštą.

5. a) Ko visų pirma reikia, kad galėtumėte pasikrikštyti? b) Kodėl svarbu lankyti krikščionių sueigas?

⁵ Pirmą žingsnį jūs jau žengėte, būtent: stengiatės pažinti Jehovą Dievą ir Jėzų Kristų, todėl, ko gero, sistemingai gilinatės į Bibliją (Jono 17:3). Bet tai tik pradžia. Krikščionys nori būti „pilni Dievo valios pažinimo“ (Kolosiečiams 1:9). Daug galite pasisemti per Jehovos liudytojų bendruomenės sueigas. Ne veltui esame raginami jose dalyvauti (Hebrajams 10:24, 25). Jeigu reguliariai jas lankysite, tikrai pažinsite Dievą geriau.

6. Kiek reikia turėti žinių iš Biblijos, kad galėtumėte krikštytis?

⁶ Nemanykite, kad norėdamas pasikrikštyti turite jau viską žinoti. Etiopijos rūmų tarnautojas žinių iš Biblijos turėjo, bet jis irgi kai ko nesuprato. Reikėjo, kad kas paaiškintų jam kai kurias Šventraščio eilutes (Apaštalų darbų 8:30, 31). Jums irgi reikės dar daug ką išsiaiškinti. Ir apskritai, apie Dievą bus ką mokytis visą amžinybę (Mokytojo 3:11). Tačiau iki krikšto svarbu perprasti ir pripažinti bent pagrindinius Biblijos mokymus (Hebrajams 5:12). Pavyzdžiui, tiesą apie mirusiuosius, Dievo vardo ir jo Karalystės svarbą.

7. Kaip jus turėtų paveikti žinios, kurių įgyjate gilindamasis į Bibliją?

⁷ „Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui“, todėl vien žinių neužtenka (Hebrajams 11:6). Apie senovės korintiečius Biblijoje sakoma, jog klausydamiesi skelbiamos evangelijos jie „priėmė tikėjimą ir pasikrikštijo“ (Apaštalų darbų 18:8). Panašiai ir jūs gilindamasis į Bibliją turėtumėte įtikėti, kad ji — Dievo  Žodis. Vadinasi, turėtumėte įsitikinti ir tuo, kad Jehova ištesi visus savo pažadus ir kad Jėzaus auka atvėrė mums išgelbėjimo kelią (Jozuės 23:14; Apaštalų darbų 4:12; 2 Timotiejui 3:16, 17).

8. Kas skatins įgytomis žiniomis dalytis su kitais?

⁸ Kai širdyje tikėjimas stiprės, matysite, jog bus sunku nutylėti ir nepasidalyti savo žiniomis su kitais (Jeremijo 20:9). Jausite stiprią paskatą kalbėti apie Dievą ir jo pažadus (2 Korintiečiams 4:13).

9, 10. a) Su kuo galite pradėti dalytis Biblijos tiesomis? b) Ką turite daryti, jei norite su Jehovos liudytojais skelbti gerąją naujieną organizuotai?

⁹ Kodėl gi nepamėginus pirmiausia taktiškai paaiškinti, ką sužinojote iš Biblijos, giminaičiams, draugams, kaimynams, bendradarbiams? Paskui, kai manysite, jog esate pasirengęs eiti su Jehovos garbintojais skelbti gerosios naujienos organizuotai, pasisakykite liudytojui, kuris moko jus Biblijos tiesų. Su jumis ir jūsų mokytoju pasikalbės pora bendruomenės vyresniųjų.

¹⁰ Vyresnieji gano Dievo kaimenę, ir dabar galėsite su jais geriau susipažinti (Apaštalų darbų 20:28; 1 Petro 5:2, 3). Jie matys, ar suprantate pagrindinius Biblijos mokymus ir ar tikite; ar gyvenate pagal Dievo principus ir tikrai norite būti Jehovos liudytoju. Tada pasakys, ar galite pradėti nekrikštyto gerosios naujienos skelbėjo tarnybą.

11. Ką gali tekti savo gyvenime pakeisti prieš imantis skelbėjo tarnybos?

¹¹ Gali būti, kad prieš imdamasis tarnybos dar turėsite pakeisti savo gyvenseną ir atsižadėti tam tikrų  įpročių — gal netgi tokių, apie kuriuos kitiems nesisakėte. Tad jeigu jau ketinate tapti nekrikštytu skelbėju, nebevalia daryti sunkių nuodėmių: palaidai elgtis, girtauti, vartoti narkotikų (1 Korintiečiams 6:9, 10; Galatams 5:19-21).

12. Kodėl reikia atgailauti?

¹² Iki krikšto turite žengti dar kelis žingsnius. Apaštalas Petras pasakė: „Atgailokite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės“ (Apaštalų darbų 3:19). Atgaila yra nuoširdus gailėjimasis nusikaltus, suklydus. Aišku, jei asmuo gyveno nedorovingą gyvenimą, atgailauti jam būtina. Bet reikia atgailauti ir doram. Kodėl? Nes visi žmonės nusideda. Visiems reikia, kad Dievas atleistų (Romiečiams 3:23; 5:12). Kol į Bibliją nesigilinote, Dievo valios nežinojote. Tad kaip galėjote visur Dievo valią vykdyti? Suprantama, atgailauti yra dėl ko.

13. Ką reiškia atsiversti?

¹³ Kitas žingsnis po atgailos — atsivertimas. Vien gailėtis klydus negana. Būtina atsisakyti ankstesnės gyvensenos ir tvirtai pasiryžti nuo šiol daryti, kas teisinga. Tad jeigu norite krikštytis, pirmiau turite atgailauti ir atsiversti.

14. Ką dar svarbu padaryti prieš krikštą?

¹⁴ Prieš krikštą svarbu padaryti dar kai ką: pasiaukoti Jehovai Dievui.

15, 16. Ką reiškia pasiaukoti Dievui ir iš kokių paskatų asmuo nusprendžia tai padaryti?

¹⁵ Dievas tikisi iš savo garbintojų „ypatingo atsidavimo  ir ištikimybės“, tad pasiaukoti Jehovai reiškia nuoširdžia malda pasižadėti, jog visados būsite atsidavęs tik jam (Išėjimo 20:5, išnaša). O iš kur gali kilti noras taip Jehovai įsipareigoti? Vaizdumo dėlei tarkime, kad jaunuolis pradėjo draugauti su mergina. Kuo geriau ją pažįsta ir mato jos taurias savybes, tuo labiau ja žavisi. Po kurio laiko tikriausiai jai pasipirš. Nors santuoka rimtas įsipareigojimas, jaunuolis šitam žingsniui ryšis iš meilės.

¹⁶ Panašiai yra, kai pažįstate ir pamilstate Jehovą. Tuomet norite tarnauti jam negailėdamas jėgų, garbinti jį be jokių išlygų. Dievo Sūnumi, Jėzumi Kristumi, sekti galite tik jeigu ‘išsižadate savęs’, tai yra užsibrėžiate, kad jokie asmeniniai interesai ar siekiai neturės kliudyti jums paklusti Dievui visur ir visada (Morkaus 8:34). Taigi kad galėtumėte krikštytis, svarbiausia jums tegul būna vykdyti Jehovos valią (1 Petro 4:2).

17. Kodėl kai kas pasiaukoti Jehovai delsia?

¹⁷ Kai kas pasiaukoti Jehovai delsia. Galbūt žmogus nedrįsta žengti tokio rimto žingsnio ir prisiimti krikščionio atsakomybės. Nuogąstauja nesugebėsiąs tesėti įžado, todėl ir nesiryžta įsipareigoti.

18. Kas turėtų pastūmėti jus pasiaukoti Jehovai?

¹⁸ Vis dėlto jei mylite Jehovą, širdyje atsiras troškimas jam pasiaukoti ir tvirtai šito įsipareigojimo laikytis (Mokytojo 5:3). Be abejo, reikės ‘elgtis, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patikti’ (Kolosiečiams 1:10). Tarnystė Dievui iš meilės nebus per sunki.  Tikriausiai pritarsite apaštalo Jono žodžiams: „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 Jono 5:3).

19. Kodėl nereikia baimintis pasiaukoti Dievui?

¹⁹ Tiesa, nesate tobulas, tačiau tai ne kliūtis pasiaukoti Dievui. Jehova žino, kiek jūs galite, ir nereikalauja per daug (Psalmyno 103:14). Jis linki jums tiktai gero ir visuomet yra pasiruošęs teikti stiprybės, padėti (Izaijo 41:10). Tad pasikliaukite Jehova visa širdimi ir jis tikrai ‘ištiesins jūsų kelius’ (Patarlių 3:5, 6).

20. Kodėl apie jūsų pasiaukojimą Jehovai turėtų sužinoti ir kiti?

²⁰ Apmąstęs šiame skyriuje išdėstytas mintis, galbūt ir jūs nuspręsite pasisakyti Jehovai maldoje, kad jam pasiaukojate. Tačiau tai neturi likti vien tarp jūsų ir Dievo. Kas nuoširdžiai Dievą myli, tas turi savo tikėjimą išpažinti ir žmonių akivaizdoje. „Lūpomis [tai yra viešai] išpažįstama, ir taip įgyjamas  išgelbėjimas“ (Romiečiams 10:10, Brb). Ko tad jums reikia imtis?

21, 22. Kaip galite „viešai išpažinti“ savo tikėjimą?

²¹ Jei norite krikštytis, pasisakykite bendruomenės vyresniųjų tarybos koordinatoriui. Jis pasirūpins, kad su keliais vyresniaisiais peržvelgtumėte pagrindinius Biblijos mokymus. Ir jeigu tikrai būsite pasirengęs, jums pasakys, kad krikštytis galite jau artimiausiu metu. * Paprastai prieš krikštą išklausoma kalbos, kuri padeda dar sykį apmąstyti šį svarbų žingsnį. Paskui pasiruošusieji krikštytis balsu atsako į du kalbėtojo užduotus klausimus. Tai, beje, irgi proga „viešai išpažinti“ savo tikėjimą.

²² Vis dėlto būtent krikštas yra tikras ženklas, kad pasiaukojote Dievui ir nuo šiol esate Jehovos liudytojas. Kai per krikštą žmogus akimirkai visas panardinamas vandenyje, tuo akivaizdžiai parodoma, jog iš tiesų jis pasiaukojęs Jehovai.

23. Ką reiškia būti pakrikštytam „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“?

²³ Jėzus pasakė, kad jo mokiniai bus krikštijami „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mato 28:19). Tai reiškia, kad besikrikštijantis asmuo pripažįsta Jehovos ir Jėzaus Kristaus valdžią (Psalmyno 83:19 [83:18, Brb]; Mato 28:18). Be to, pripažįsta ir Dievo veikliosios jėgos, šventosios dvasios, veikmę (Galatams 5:22, 23; 2 Petro 1:21).

24, 25. a) Ką krikštas simbolizuoja? b) Kokį svarbų klausimą aptarsime paskutiniame skyriuje?

 ²⁴ Pats krikštas yra ne koks apsiplovimas, o labai prasminga simbolinė ceremonija. Žmogus į vandenį panardinamas, ir tai vaizduoja, kad jis tarytum mirė — atsisakė savo ankstesnės gyvensenos. Paskui, kai iš vandens iškeliamas, tai vaizduoja, kad nuo šiol jis yra tarsi prisikėlęs vykdyti Dievo valios. Atsiminkite: jūs pasiaukojote Jehovai Dievui, ne kokiam nors darbui, reikalui, žmonėms ar organizacijai. Pasiaukojimu ir krikštu prasideda jūsų artima, labai asmeniška bendrystė su Dievu (Psalmyno 25:14).

²⁵ Krikštas dar nėra garantija, kad būsite išgelbėtas. Apaštalas Paulius rašė: „Darbuokitės savo išganymui su baime ir drebėdami“ (Filipiečiams 2:12). Krikštas tik pradžia. Svarbiausia — kaip išsilaikyti Dievo meilėje. Apie tai kalbėsime paskutiniame skyriuje.