Atambaʼtaa mu matraxnuu

Ayuʼ náa naʼthí rí xú káʼnii nindxu̱u̱ ináa

CAPÍTULO 18

Rí majngulú náa iyááʼ ga̱jma̱a̱ rí mambáxulú gajmiulú Dios

Rí majngulú náa iyááʼ ga̱jma̱a̱ rí mambáxulú gajmiulú Dios
  • Xú káʼnii eguma índo̱ najngúun náa iyaʼ cristiano rá.

  • Ndiéjunʼ gíʼmaa matani ikháánʼ mu ma̱ndoo majnguánʼ náa iyaʼ rá.

  • Xú káʼnii exnáximinaʼ náa Dios mbáa xa̱bu̱ rá.

  • Ndiéjunʼ gáxkaxi̱i̱n mu maʼnda̱ʼ majnguánʼ iyááʼ rá.

1. Náa numuu rí ninda̱ʼa̱ mbáa Xa̱bu̱ Ñajunʼ Etiopía rí majngúun náa iyááʼ rá.

“JENLA guejio riga iya, ¿Nala ri iriko ri maxaxo mitsuun [majngúnʼ náa iyaʼ] guejio-ra?”, niʼthí mbáa Xa̱bu̱ Ñajunʼ bi̱ nixtáa náa xuajen Etiopía nákha timbá siglo. Mbáa cristiano bi̱ nigumbiʼyuu Felipe nisngájmuu náa Escrituras rí Jesús nindxu̱u̱ Mesías bi̱ nijuiʼthá ma̱ʼkha̱. Xa̱bu̱ Ñajunʼ niniguʼ wéñuʼ rí nijmañuu rí asndu ninda̱ʼa̱ rí majngúun iyááʼ (Hechos 8:26-36).

2. Náa numuu rí gíʼmaa matatsaʼwamínáʼ májánʼ wéñuʼ rí majnguánʼ iyááʼ rá.

2 Á mu nitanigajmaa májánʼ wéñuʼ náa i̱ʼwáʼ capítulo rí ninújngoo ga̱jma̱ʼ mbáa xa̱bu̱ bi̱ naʼtaraʼa numuu Jeobá, mbáa ikháánʼ xtaa xawii mu matani graxe̱ rígi̱: “¿Nala ri iriko ri maxaxo mitsuun [majngúnʼ náa iyaʼ] guejio-ra?”. Ikháánʼ nijmañaʼ rí náa Biblia naʼthí rí xa̱bu̱ numbaaʼ makuwa kámuu mbiʼi náa tsu̱du̱u̱ Ku̱ba̱ʼ mitsaan (Lucas 23:43; Revelación [Apocalipsis] 21:3, 4). Ma̱ngaa natayáá xú káʼnii phú kuwa xa̱bu̱ bi̱ nikháñun ga̱jma̱a̱ rí ikhiin guáʼthi̱i̱n matuxi̱ín (Eclesiastés 9:5; Juan 5:28, 29). Mbáa niʼni má mba̱yu̱ʼ mbiʼi rí xtaa ra̱dxu̱ʼ náa reunión ndrígu̱ún bi̱ nutaraʼa numuu Jeobá ga̱jma̱a̱ natayáá rí ikhiin kuwa runi rí eʼsngáa religión rí gajkhun (Juan 13:35). Rí phú itháan gíʼdoo numuu, rí ikháánʼ nitagíʼdi̱i̱ mambaxáʼ májánʼ wéñuʼ ga̱jma̱ʼ Jeobá Dios.

3. a) Ndiéjunʼ xtángoo nixná Jesús náa xa̱bi̱i̱ rá. b) Xú káʼnii egumi bautizar cristianos rá.

3 Xú káʼnii gándoo gatasngajmá rí nandaʼ matani ñajunʼ Dios rá. Jesús niʼthún xa̱bi̱i̱: “Ma̱ngaa, guʼgua̱ ga̱jma̱a̱ gusngún xa̱bu̱ bi̱ kuwa náa xúgíʼ xuajin, guxuʼmíinʼ iyááʼ” (Mateo 28:19). Mínaʼ Jesús nixnúlú xkri̱da, numuu rí ikhaa ma̱ngaa nijngúun náa iyááʼ. Mu na̱nguá nisngatra̱ma̱ʼ iyaʼ náa edxu̱u̱ (Mateo 3:16). Ajngáa bautizar na̱ʼkha̱ náa ajngáa griego rí nandoo gáʼthi “majngún mbá xúgíʼ”. Ikha jngó, índo̱ mbáa cristiano najngúun náa iyááʼ, nuxuma̱ʼ mbá xúgíʼ náa iyaʼ.

4. Ndiéjunʼ esngájma mbáa xa̱bu̱ índo̱ najngúun náa iyaʼ rá.

4 Xúgínʼ bi̱ nandún mambaxúún gajmiún Jeobá gíʼmaa rí majngún náa iyaʼ. Índo̱ mbáa najngúun náa iyaʼ, nasngájma pajnu rí nandoo maʼni ñajunʼ Dios ga̱jma̱a̱ naxtáa gagi índo̱ naʼni ñajunʼ ndrígóo Dios (Salmo 40:7, 8). Mu ma̱ndoo majngúun náa iyaʼ mbáa xa̱bu̱ rígá mbaʼa rí ndayóoʼ maʼni.

NDAYÓOʼ KU̱MA̱ GA̱JMA̱A̱ FE

5. a) Ndiéjunʼ nindxu̱u̱ timbá rí ndayóoʼ matani mu ma̱ndoo majnguánʼ náa iyaʼ rá. b) Ndíjkha rí gíʼdoo wéñuʼ numuu reunión rá.

5 Ikháánʼ nitagíʼdi̱i̱ má matani timbá rí ndayóoʼ. Xú káʼnii rá. Índo̱ natatsiʼniiʼ Jeobá ga̱jma̱a̱ Jesucristo, rí nijmañaʼ índo̱ nisngáaʼ ga̱jma̱a̱ numuu Biblia (atraxnuu Juan 17:3). Mú rígá xóó rí ma̱ndoo majmañaaʼ. Bi̱ cristianos nandún rí Dios maxnún mbuyáá “naʼ ri pu-nando Ica” (Colosenses 1:9). Mambáyaʼ wéñuʼ á mu na̱dxu̱ʼ náa reunión ndrígu̱ún bi̱ nutaraʼa numuu Jeobá. Ikha jngó, ragíʼmaa mandáti̱ga̱ʼ nimbá reunión (Hebreos 10:24, 25). Á mu na̱dxu̱ʼ má xúʼko̱ náa reunión, ku̱ma̱ ndrígóo Dios mba̱jo̱o̱ náa ikháánʼ.

Fe rí xtaʼdáá gíʼmaa maʼniaʼ marata̱ rí xtaa rajmañaʼ

6. Nguátha gíʼmaa ma̱ta̱ya̱a̱ rí naʼsngáa náa Biblia mu ma̱ndoo majnguánʼ náa iyááʼ rá.

6 Á mu nandaʼ majnguánʼ náa iyaʼ na̱nguá má eyoʼ majmañaaʼ xúgíʼ rí naʼthí náa Biblia. Mú, garmáʼáan a̱jkia̱nʼ rí Xa̱bu̱ Ñajunʼ etíope nigiʼdoo tikhuu ku̱ma̱, mú ndiyóoʼ rí mixtambáyii makro̱ʼo̱o̱ rí na̱ʼkha̱ raʼsngáa náa Escrituras (Hechos 8:30, 31). Xúʼko̱ má mangáán, rígá mbaʼa rí xóó ndayóoʼ majmañaaʼ. Xáʼga̱nú matumuu rí najmañaʼ ga̱jma̱a̱ numuu Dios (Eclesiastés 3:11). Mu ma̱ndoo majnguánʼ iyááʼ gíʼmaa matatsiʼnuʼ ga̱jma̱a̱ matatsimbaaʼ tikhuu kiʼsngáa ndrígóo Biblia (Hebreos 5:12). Mbá xkri̱da, gíʼmaa ma̱ta̱ya̱a̱ xú káʼnii kuwa xa̱bu̱ bi̱ nikháñun ga̱jma̱a̱ ndíjkha rí gíʼdoo wéñuʼ numuu mbiʼyuu Dios ga̱jma̱a̱ Reino ndrígóo.

7. Índo̱ gátanigajmaa Biblia, ndiéjunʼ rí gíʼmaa mi̱dxu̱ʼnú maraʼdáá rá.

7 Mú raʼkháa i̱ndó ku̱ma̱ eyóoʼ maraʼdáá, numuu rí “niŋguana xaxo aŋgajo Dios caʼyo su raguiʼdo ri siaquiyu aʼtiun [fe]” (Hebreos 11:6). Náa Biblia naʼthí rí nini tikhun xa̱bu̱ bi̱ nikuwa náa xuajin Corinto: Índo̱ nidxawíín rí kuwa rutaraʼa cristianos, ikhú “ninimbun, aʼkue huatsuhuin” (Hechos 18:8). Mbáa xúʼko̱ má gátani mangáán. Índo̱ gídxúʼ ratanigajmaa Biblia, ikháánʼ gíʼmaa mi̱dxu̱ʼnú maraʼdáá mbá fe káxi̱ rí ikhaa nindxu̱u̱ Biblia. Ma̱ngaa gíʼmaa mi̱dxu̱ʼnú maraʼdáá fe náa Dios rí ikhaa manimbánuu rí nikudaminaʼ maʼni ga̱jma̱a̱ ma̱ndoo maʼni kríñanʼ numuu rí nixnáximinaʼ makhañúu Jesús (Josué 23:14; Hechos 4:12; 2 Timoteo 3:16, 17).

ARATHÁ RÍ XTÁA RAʼSNGÁA NÁA BIBLIA

8. Ndiéjunʼ gaʼniáanʼ marata̱ rí nijmañaʼ rá.

8 Índo̱ gáraʼdáá itháan fe, itháan gaʼndaʼ gárata rí nijmañaʼ (Jeremías 20:9). Ikháánʼ maʼnda̱ʼ marata̱ wéñuʼ ga̱jma̱a̱ numuu Dios ga̱jma̱a̱ rí wíji̱ maʼni nda̱wa̱á (atraxnuu 2 Corintios 4:13).

Nákha xóó tsejnguanʼ iyááʼ rígá mbá rí gíʼdoo wéñuʼ numuu matani, ikhaa nindxu̱u̱ rí maraʼdáá ku̱ma̱ ndrígóo Biblia

9, 10. a) Tsíin gándoo gátagíʼdi̱i̱ marathu̱u̱n kiʼsngáa rí na̱ʼkha̱ náa Biblia rá. b) Ndiéjunʼ gíʼmaa matani a mu nandaʼ marataráʼa xó má eni bi̱ nutaráʼa numuu Jeobá rá.

9 Mu matagíʼdi̱i̱, ma̱ndoo marathu̱u̱n ga̱jma̱a̱ májánʼ tikhuu kiʼsngáa ndrígóo Biblia bi̱ kúwi̱i̱n náa guʼwáaʼ, bi̱ nambáxa̱ʼ gajmiáanʼ, bi̱ kuwa náa mijngii xtaa ga̱jma̱a̱ bi̱ natiajunʼ gajmiáanʼ. Mbáa nda̱wa̱á, ikháánʼ maʼnda̱ʼ mi̱dxu̱ʼ gárataráʼa xó má eni bi̱ nutaraʼa numuu Jeobá. Índo̱ gáʼga̱nú mbiʼi rúʼko̱, xáti̱ya̱ʼ maratha̱a̱n bi̱ xtáa raʼsngáaʼ ga̱jma̱a̱ numuu Biblia. Á mu ikhaa ndaʼyoo rí ma̱ndoo mi̱dxu̱ʼ gárataráʼa náa mámbá guʼwá, magajnúu awan mu mutamíjná gajmiála a̱jmi̱i̱n bi̱ kuya̱ edxu̱u̱ náa guʼwá nagimbáanʼ.

10 Xúʼko̱ matatsiʼnúunʼ itháan májánʼ tikhun bi̱ kuya̱ edxu̱u̱, bi̱ nuñawu̱u̱n xa̱bi̱i̱ Dios (Hechos 20:28; 1 Pedro 5:2, 3). Ikhiin mbuyáá á mu ikháánʼ nakroaʼaʼ tikhuu kiʼsngáa ndrígóo Biblia ga̱jma̱a̱ á mu natatsimbaaʼ rí naʼthí ikhí, ga̱jma̱a̱ á mu natanimbánii xó má eʼthí consejo ndrígóo Dios ma̱ngaa á mu phú gajkhun nandaʼ manindxa̱ʼ xa̱bi̱i̱ Jeobá. Á mu xúʼko̱, muta̱nʼ rí natanimbánii mu manindxa̱ʼ mbáa publicador bi̱ xóo tséjngúun náa iyaʼ, mu xúʼko̱ ma̱ndoo marataráʼa.

11. Ndiéjunʼ gáʼyóóʼ muni tikhun xa̱bu̱ nákha xóó tsegájnun mutaraʼa rá.

11 Nguáná bi̱ kuya̱ edxu̱u̱ nduyáá rí xa̱bu̱ bi̱ magajnúu gáʼtaraʼa ndayóoʼ xóó mariʼkhuu rí xú káʼnii maxtáa. Mbá xkri̱da, mbáa ndayóoʼ maniñuʼ raʼni dí ra̱májánʼ rí xtáa raʼni nguʼwáá. Ikha jngó, nákha xóó tsigriyaʼ mbiʼyaaʼ mu manindxa̱ʼ publicador bi̱ xó tséjngúun náa iyaʼ, ndayóoʼ rí ikháánʼ ní xátaxuʼdáminaʼ aʼkhá rí mixkawiʼ wéñuʼ, xó má rí mataba̱ʼ ga̱jma̱ʼ mbáa, rí majnga̱a̱n ga̱jma̱a̱ rí majmaʼ droga (atraxnuu 1 Corintios 6:9, 10; Gálatas 5:19-21).

GATA̱NGA̱A̱ A̱JKIA̱Nʼ GA̱JMA̱A̱ ATANI RÍ MÁJÁNʼ

12. Náa numuu rí ndayóoʼ mata̱nga̱a̱ a̱jkia̱nʼ rá.

12 Mu ma̱ndoo majnguánʼ náa iyaʼ, rígá mbaʼa rí xóó ndayóoʼ matanimbánii. Apóstol Pedro niʼthí: “Ikajngo gatanganʼla naʼ inu Dios, gurtaximijnala naʼ inu, ikajngo mangudi aʼkanʼla” (Hechos 3:19). Índo̱ mbáa xa̱bu̱ natanga̱a̱ a̱jkiu̱u̱n, nagawúnʼ wéñuʼ xúgíʼ rí niʼni nákha ginii. Mú raʼkháa i̱ndó xa̱bu̱ bi̱ niʼni dí ra̱májánʼ gíʼmaa masngájma rí natanga̱a̱ a̱jkiu̱u̱n, ma̱ngaa xa̱bu̱ bi̱ naʼthí rí tséʼni dí ra̱májánʼ. Náa numuu rá. Numuu rí xúgiáanʼ ikháanʼ ni̱ndxu̱lú xa̱bu̱ aʼkhá ga̱jma̱a̱ ndayúlú rí Dios maʼni mba̱a̱ a̱jkiu̱u̱n kaʼyulúʼ (Romanos 3:23; 5:12). Nákha xóó tsitanigajmaa Biblia, ikháánʼ na̱nguá tayáá ndiéjunʼ rí eyoo Dios matani. Ikha jngó, na̱nguá niraxtaa xó má eyoo Dios, lá ragájkhun ráʼ. Xó má nijmañaʼ, ndayóoʼ rí mata̱nga̱a̱ a̱jkia̱nʼ.

13. Ndiéjunʼ nindxu̱u̱ rí matani rí májánʼ rá.

13 Nda̱wa̱á rí natanga̱a̱ a̱jkia̱nʼ gíʼmaa matani rí májánʼ. Índo̱ ikháánʼ natriʼkuminaʼ, natatsíñáʼ kamba̱a̱ rí niraxtaa nákha ginii. Xó muʼthá, raʼkháa i̱ndó nagawánʼ rí nitani̱, ma̱ngaa natatsíñáʼ ratani̱ rí nitani̱ nákha ginii. Gíʼmaa matagíʼdi̱i̱ matani rí májánʼ núkhu má mbiʼi rúʼko̱. Rí nitanga̱a̱ a̱jkia̱nʼ ga̱jma̱a̱ rí natani rí májánʼ nindxu̱u̱ a̱jma̱ rí gíʼmaa matani nákha xóó tsejnguanʼ náa iyaʼ.

RÍ NARAXNÁXIMINAʼ MBÁWIIN NÁA DIOS

14. Ndiéjunʼ imbo̱o̱ rí gíʼdoo wéñuʼ numuu gíʼmaa matani nákha xóó tsejnguanʼ náa iyaʼ rá.

14 Rígá imbo̱o̱ rí gíʼdoo wéñuʼ numuu matani nákha xóó tsejnguanʼ náa iyaʼ: Rí maraxnaxíminaʼ náa Dios.

Lá niratajkháan má náa Dios mu maraxnaxíminaʼ ráʼ.

15, 16. Ndiéjunʼ eyoo gáʼthi rí muxnáxi̱mi̱jna̱ náa Dios, ga̱jma̱a̱ ndiéjunʼ gáxkaxáanʼ muʼni rá.

15 Rí maraxnaxíminaʼ nandoo gáʼthi rí maratajkáan náa Jeobá náa naratháán rí matayamajkuíí i̱ndó ikhaa (Deuteronomio 6:15). Mú, náa numuu rí ma̱ndoo maʼni rúʼko̱ mbáa xa̱bu̱ rá. Guʼgíiʼ mbá xkri̱da, mbáa xa̱biya̱ naʼthúu̱n mbáa a̱ʼgu̱ rí nandoo maniniiʼ itháan. Índo̱ naniniʼ itháan ga̱jma̱a̱ índo̱ ndaʼyoo xú káʼnii májánʼ xa̱bu̱ nindxu̱u̱, itháan nandoo kaʼyoo wéñuʼ. Maʼga̱nú mbá mbiʼi rí maʼthúu̱n mbayáa. Mú índo̱ gánigúnʼ magiʼdoo itháan ñajunʼ. Rí ikhaa nandoo kaʼyoo wéñuʼ wáxá maxkaxi̱i̱ rí ma̱ndoo mbayáa.

16 Índo̱ na̱jkua̱nú nuniʼnííʼ ga̱jma̱a̱ rí nandulúʼ kuʼyáá wéñuʼ Jeobá, naʼni rí maxkaxaánʼ muʼni káxi̱ ñajunʼ, ga̱jma̱a̱ nimbáa xárikulú rí mbuʼyamajkuíí Dios. Xa̱bu̱ bi̱ nandoo maʼni xó má niʼni A̱ʼdióo Dios, Jesucristo, gíʼmaa rí mambumu kaʼyaminaʼ (Marcos 8:34). Nambumulú kuʼyamijná índo̱ tséʼni rí nagua̱ʼa̱ muʼni ga̱jma̱a̱ dí nuʼthá muʼni nda̱wa̱á xáriʼkhuu rí muʼnimbulúʼ náa Dios. Ikha jngó nákha xóó tsejnguanʼ náa iyaʼ, mbáa ikháánʼ má nitagíminaʼ matani i̱ndó ñajunʼ Jeobá xúgíʼ mbiʼi rí gáraxtaa (atraxnuu 1 Pedro 4:2).

XÚ KÁʼNII GATRAʼNÍÍ RÍ NAMÍÑAʼ RÁ.

17. Náa numuu rí tsexnaximíjna̱ tikhun xa̱bu̱ náa Dios rá.

17 Tikhun xa̱bu̱ tsexnaximíjna̱ náa Jeobá numuu rí namiñun muni mbá ñajunʼ rí gíʼdoo wéñuʼ numuu. Mbáa namiñun rí muxnaxi̱i̱ cuenta náa Dios xóo cristianos bi̱ nixnaximi̱jna̱. Mbáa nundxa̱ʼwa̱míjna̱ rí á mu nuxuda̱mi̱jna̱ aʼkhá makiéʼkhun náa Jeobá ikha jngó tsexnaximíjna̱ náa ikhaa.

18. Ndiéjunʼ gáxkaxíin maraxnaxíminaʼ náa Jeobá rá.

18 Índo̱ ikháánʼ gaʼndaʼ xtayáá itháan Jeobá, itháan gaxkaxíín maraxnaxíminaʼ náa ikhaa ga̱jma̱a̱ matani mbá tsiakii mu matanimbánii rí nitaxúdaminaʼ matani (Eclesiastés 5:4). Nda̱wa̱á rí niraxnáximinaʼ, ikháánʼ maʼnda̱ʼ ‹majngruigaʼ xó má gíʼmaa majngruigu̱u̱n bi̱ ni̱ndxu̱ún xa̱bi̱i̱ Jeobá, atani xúgíʼ ñajunʼ rí manigu̱ʼ Ikhaa› (Colosenses 1:10). Rí nandaʼ xtayáá Dios maʼni rí xáʼniaʼ mingíjyúuʼ matanimbaníí rí nandoo ikhaa. Mbáa ikháánʼ mangáán tayáá rí gajkhun nindxu̱u̱ ajngáa rí niʼthí apóstol Juan: “Muri xabu su naʼni aʼtiun caʼyo Dios naʼnimbo ri naʼtañajunʼ Dios; xoguiʼ ri guitañajunʼ Dios ramiŋguijiuʼ eʼyo xabu suʼcui muri ica naʼnimbo jma cañiʼ aʼtiun” (1 Juan 5:3).

19. Náa numuu dí ragíʼmaa mamiñáʼ rí maraxnaxíminaʼ náa Dios rá.

19 Dios tsenda̱ʼa̱ rí xa̱bu̱ bi̱ nuxnaximíjna̱ náa ikhaa mani̱ndxu̱ún xa̱bu̱ jmbiin. Jeobá ndaʼyoo ndiéjunʼ rí ma̱ndoo muʼni ga̱jma̱a̱ rí xándoo muʼni ma̱ngaa na̱nguá gíʼthu̱u̱n muʼni mbá rí xáʼngulú guʼni (Salmo 103:14). Ikhaa mambáyaʼ wéñuʼ, numuu rí nandoo maraxtaa májánʼ (atraxnuu Isaías 41:10). Á mu rí ikháánʼ naku̱ma̱ʼ xtayáá Jeobá ga̱jma̱a̱ xúgíʼ a̱jkia̱nʼ, “ikhaa má gáʼni jmbu kamba̱a̱ʼ” (Proverbios 3:5, 6).

GAJNGUÁANʼ IYÁÁʼ MU MATASNGAJMÁ RÍ NIRAXNÁXIMINAʼ

20. Índo̱ naraxnáximinaʼ náa Jeobá náa numuu rí gíʼmaa mbuyáá eʼwíínʼ rá.

20 Índo̱ natatsaʼwáminaʼ xúgíʼ rí nijmañaʼ, mbáa maʼnda̱ʼ maraxnaxíminaʼ mbáwiin náa Jeobá ga̱jma̱a̱ dí maratajkháan náa ikhaa. Mú rígá imbo̱o̱ rí gíʼmaa muni xúgínʼ bi̱ phú nandún kuyáá Dios: Gíʼmaa rí muthi mu ma̱ndoo makáwíin eʼwíínʼ (Romanos 10:10). Xú káʼnii guma rúʼko̱ rá.

Índo̱ najngulú iyááʼ nandoo gáʼthi rí nuniʼñaʼ ruʼni xúgíʼ rí niʼni nákha ginii, ga̱jma̱a̱ nugíʼdi̱i̱ nakuwáanʼ xó má eyoo Dios

21, 22. Xú káʼnii gándoo ikháánʼ gatasngajmá rí niraxnáximinaʼ náa Jeobá rá.

21 Aratháán ndxájulú bi̱ kayá edxu̱u̱ náa nagimbáanʼ bi̱ naríyaʼ awan náa eʼwíínʼ bi̱ kuya̱ edxu̱u̱ rí nandaʼ majnguánʼ iyááʼ. Ikhaa maʼthúún mbaʼin bi̱ kuya̱ edxu̱u̱ mu muniaʼ graxe̱ ga̱jma̱a̱ numuu tikhuu kiʼnsgáa rí na̱ʼkha̱ náa Biblia. Á mu bi̱ kuya̱ edxu̱u̱ nduyáá rí ikháánʼ natanimbaníí rí majnguánʼ náa iyaʼ, ikhiin muta̱nʼ á mu ma̱ndoo matani náa asamblea. * Índo̱ najngún náa iyaʼ, najuixná mbá discurso náa naʼthí itháan ga̱jma̱a̱ numuu rígi̱. Índo̱ naguámbá discurso, ndxájulú naʼni a̱jma̱ graxe̱ dí ra̱mingíjyúuʼ náa xa̱bu̱ bi̱ majngúun iyááʼ, ga̱jma̱a̱ ikhiin nuriʼña̱a̱ gakhi̱i̱ wéñuʼ. Xúgi̱ káʼnii nindxu̱u̱ rí nusngajma pajnu fe ndrígu̱ún.

22 Rí majnguánʼ náa iyááʼ nindxu̱u̱ náa natasngájma pajnu rí niraxnáximinaʼ náa Dios ga̱jma̱a̱ xúʼko̱ nanindxa̱ʼ mbáa bi̱ naʼtáraʼa numuu Jeobá. Xa̱bu̱ bugi̱ nuxumi̱i̱nʼ mbá xúgíʼ náa awúu̱n iyaʼ mu musngajma náa inún xúgínʼ xa̱bu̱ rí nixnaximi̱jna̱ náa Jeobá.

NDIÉJUNʼ EYOO GÁʼTHI RÍ MAJNGUÁNʼ IYÁÁʼ RÁ.

23. Ndiéjunʼ eyoo gáʼthi rí majnguánʼ náa iyááʼ “gajma mbiʼyu Ana, gajma Ada, gajma Espíritu Tsi Kaʼhui” rá.

23 Jesús niʼthí rí discípulos majngún náa iyaʼ “gajma mbiʼyu Ana, gajma Ada, gajma Espíritu Tsi Kaʼhui” (Mateo 28:19). Rígi̱ nandoo gáʼthi rí xa̱bu̱ bi̱ majngún náa iyaʼ nduyáá rí Jeobá Dios ga̱jma̱a̱ Jesucristo ni̱ndxu̱ún bi̱ nutañajunʼ (Salmo 83:18; Mateo 28:18). Ma̱ngaa nduyáá ndiéjunʼ eʼni xi̱ʼ kaʼwu ndrígóo Dios, xóo muʼthá tsiakii rí nañajunʼ má xúʼko̱ (Gálatas 5:22, 23; 2 Pedro 1:21).

24, 25. a) Ndiéjunʼ eyoo gáʼthi rí majnguánʼ náa iyaʼ rá. b) Xú káʼnii nindxu̱u̱ graxe̱ rí ndayóoʼ maxtiʼña̱a̱ rá.

24 Rí majnguánʼ náa iyaʼ nandoo gáʼthi xóó itháan. Nindxu̱u̱ mbá dí ra̱ʼkhá tháán gíʼdoo wéñuʼ numuu. Rí majnguánʼ mbá xúgíʼ náa iyaʼ nandoo gáʼthi rí natatsíñáʼ xúgíʼ rí nitani̱ nákha ginii. Ga̱jma̱a̱ índo̱ nagajnaʼ náa iyaʼ natasngájma rí mbiʼi rúʼko̱ natagíʼdi̱i̱ matani rí nandoo Dios. Ragíʼmaa mambumaʼ nditháan rí niraxnáximinaʼ náa Jeobá Dios, raʼkháa náa mbá ñajunʼ, raʼkháa náa mbáa xa̱bu̱ o náa mbá organización. Rí naraxnáximinaʼ ga̱jma̱a̱ rí najnguánʼ iyááʼ nindxu̱u̱ índo̱ ikháánʼ natagíʼdi̱i̱ mambaxáʼ májánʼ wéñuʼ ga̱jma̱ʼ Dios (Salmo 25:14).

25 Rí majnguánʼ náa iyaʼ tsíyoo gáʼthi rí makríñanʼ. Apóstol Pablo niʼnirámáʼ: “Uni ri maxiʼtan numaʼla ri raʼqui ini icanʼla, huabaʼ aʼcunʼla uni, acuhua gami naʼ ajŋga ri neʼni macahuiñaʼla” (Filipenses 2:12). Índo̱ ikháánʼ najngunʼ náa iyaʼ nindxu̱u̱ timbá rí natagíʼdi̱i̱ matani. Ikha jngó naguma graxe̱ rígi̱: Xú káʼnii gándoo makuwáanʼ mbá kambáxulú náa Dios ga̱jma̱a̱ rí ikháanʼ maʼndulú kuʼyáá má xúʼko̱ xá. Graxe̱ rígi̱ naxtiʼña̱a̱ náa imbo̱o̱ capítulo rí námbáa ga̱jma̱a̱ libro rígi̱.

^ párr. 21 Rí najngún náa iyaʼ narígá náa mbaʼa asamblea rí nuniriyaʼ xúgíʼ tsiguʼ bi̱ nutaraʼa numuu Jeobá.