Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 18

Órni rionisno rabigaxno Jehová

Órni rionisno rabigaxno Jehová
  • ¿Ximod rionis toib buñ mod ná Dios?

  • ¿Xí raquiin gonylo par labúu tzonislo?

  • ¿Ximod rac dedicar toib buñ a Dios?

  • ¿Xí toib razón ni más rasac noʼ par tzonisno?

1. ¿Xigony toib buñxirop ni góc de gudx Etiopía gonab tzonis?

«¡BIBIʼ! Nís; ¿xí racaa naʼ par tzonisa?», gonabdiitz toib buñxirop ni góc de gudx Etiopía ló primer siglo. Toib ni cuanal Jesús ni góc laa Felipe bislooy láabu né la Biblia que Jesús nac Mesías ni goniʼ Jehová guieed. Ni biembu ni ná la Biblia bichiinni xcalnabanybu né gonabbu tzonisbu (Hechos 8:26-36).

2. ¿Xigony gonylo pensary que raquiin tzonislo?

2 Pal ma bisuidylo nanoy capítulos ni sitné libro reʼ né toib testigo xtuny Jehová, sigory ma nóolo puext guinabdiitzlo: «¿Xí racaa naʼ par tzonisa?». Ma bisuidylo que la Biblia raduidy xtiitz que buñ guibany ló Gudxlio por tipzó (Lucas 23:43; Revelación 21:3, 4). Láaca ma bisuidylo xí rac né gueʼet, né que guibanyibu stoib (Eclesiastés 9:5; Juan 5:28, 29). Sigory ma xidzú cadoplo né Testigos né ma biduidylo cuent que noyibu ló religión ni rasuidy xinésni (Juan 13:35). Per ni más rasac, looy ma cabigaxlo Jehová Dios par gaclo ximigbu.

3. a) ¿Xí buny mandary Jesús xpiin? b) ¿Ximod rionis toib buñ par guicacuent Dios láani?

3 ¿Ximod guislooylo que nainy gonylo ni ná Jehová? Jesús buny mandary xpiin: «Coltzé né colgony más xpiina guidopynac gudxlio, colconis layibu» (Mateo 28:19). Jesús goyonis né scú bisiambu toib mod ni guicanalno. Per diti nosi bitzá o bixú buñ nís guicbu (Mateo 3:16). Diitz rionis sieetni de toib diitz griego ni raduidy diitz «guinich» buñ lainy nís. Por ngú, buñ ni rionis mod racacuent Dios rioʼ guidopynac lainy nís.

4. ¿Xí raslooy buñ órni rionis?

4 Guirá ni ná guibigax ronoʼ Jehová raquiin tzonis. Órni noʼ ni rionis, raslooy nisló xidalguixo buñ que nainy láabu gonybu xchiin Jehová né que rioladxbu gonybu láani (Salmo 40:7, 8). Per par labúu tzonisno noʼ ni raquiin gonyno.

RAQUIIN GUIMBUTZAAYNO NÉ GAPNÓ FE

5. a) ¿Xí primer raquiin gony buñ par labúu tzonis? b) ¿Xigony rasac tze buñ reunión ni nap testigos xtuny Jehová?

5 Looy ma gosalólo cayonylo ndeʼ. ¿Ximod? Cayimbutzaaylo Jehová Dios né xiimbu Jesús, sigory noʼ ni casuidy looy guirá xomal ni sieed ló la Biblia (bíil Juan 17:3). Per labúu guisuidylo más. Guirá herman raniiny que Dios guiduidy layibu «galnann ni nac xinésni ni raniiny [Dios]» (Colosenses 1:9). Reunión ni nap testigos xtuny Jehová sacnégoluʼni looy. Por ngú, nigolú rasac diti guisianlo tzélo reunión (Hebreos 10:24, 25). Pal rielo reunión guirá xomal, simbulo más Jehová.

Ni raquiin gonylo par labúu tzonislo ngú guientzaaylo ni merpa sieed ló Xtiitz Dios

6. ¿Non guienlo guidopy ni sieed ló la Biblia par labúu tzonislo la?

6 Par tzonislo diti raquiin guientzaaylo guidopynac la Biblia. Bisednaladx ná buñguieeu etíope gon tidxo de Dios, biquiimbu que ñoʼ ni ñacné láabu par ñembu tipnés textos ni sieed ló la Biblia (Hechos 8:30, 31). Láaca scúca, riatz guisuidylo más, dipa saloxlo guisuidylo ni ná Dios (Eclesiastés 3:11). Par labúu tzonislo non guimbulo né gonylo crer tipnés cós ni diti nagann ni rasuidy la Biblia (Hebreos 5:12). Non guienlo xí rac né gueʼet, xigony rasac laa Dios né xí láani ngú Gobierno xtunybu.

7. Órni guisuidylo la Biblia, ¿xí raquiin gapló?

7 Per diti nosi guimbuno Jehová, la Biblia raiby lóono: «Pal diti noʼ fe nagann par gonyno ni ná Dios» (Hebreos 11:6). La Biblia rasetlaa xí buny tipnés buñ ni goyoʼ gudx gool Corinto: órni bicadiagyibu ni goniʼ herman dzúcu «gosaló buny crer né goyonis» (Hechos 18:8). Órni guisuidylo ni ná Xtiitz Dios raquiin guidxin gapló fe que la Biblia sieetni de Dios. Láaca raquiin gapló fe que Dios gony cumplir guirá ni ma goniʼ né que xcalgoity Jesús guilaa looy (Josué 23:14; Hechos 4:12; 2 Timoteo 3:16, 17).

BISUIDY STIPNÉS NI RASUIDY LA BIBLIA

8. ¿Xí guichiin looy gaibylo stipnés ni ma bisuidylo?

8 Órni más nadip gac fe xtunylo más sioladxlo guiniʼlo ni cayenlo (Jeremías 20:9). Saduidylo cuent que ndeʼ sachiʼin looy guiniʼlo de Dios né xí ni noʼ guicbu gonybu (bíil 2 Corintios 4:13).

Fe ni naplo guichiin looy gaibylo stipnés xí láani ronylo crer

9, 10. a) ¿Chú layibu labúu salólo guininélo ni sieed ló la Biblia? b) ¿Xí non gonylo pal ma nainy looy saalo yoʼ por yoʼ mod rony testigos xtuny Jehová dxiin toibsi?

9 Labúu guiyopylo mod gaibylo xhomilo, ximiglo, buñ ni rabés gahx ro rabéslo né buñ ni ronynélo dxiin toibsi, xí casuidylo de la Biblia. Conforma dzú sigory guiniiny looy saalo yoʼ por yoʼ xomod rony testigos xtuny Jehová dxiin toibsi. Órni ma nainy looy gonylo ndeʼ góoch láani toib Testigo ni casuidy looy la Biblia. Pal raduidybu cuent que looy ma cayonylo xinésni par labúu saalo yoʼ por yoʼ, sac puext par que chop ancianos guininé looy né xomextralo.

10 Scá simbulo anciano ni noʼ lainy congregación ni ran xiil xtuny Dios (Hechos 20:28; 1 Pedro 5:2, 3). Layibu guibiʼyibu pal rientzaaylo ni diti nagann ni rasuidy la Biblia né pal raluladxlo láani, pal cayonylo mod ná Dios né pal raniiny looy gaclo testigos xtuny Jehová. Pal scú nacní, saibyibu looy que ma labúu tzélo yoʼ por yoʼ guiniʼlo diitz sacró ni sieed de Dios xomod toib ni diti ma goyonis.

11. ¿Xí non guisian buñ par labúu saa yoʼ por yoʼ?

11 Per rioʼ ór, ancianos rabiʼyibu que buñ raquiin guitzá mod nac par labúu saa yoʼ por yoʼ. Guibiʼno ximod, sigory noʼ cós mal ni cayonylo nagach. Por ngú, antes de guinaplo que ma nainy looy tzélo yoʼ por yoʼ xomod toib buñ ni yása tzonis raquiin guisianlo galkié, xomod galyoxh, galrrasoch né diti coblo gues, mariguan né stipnés guix (bíil 1 Corintios 6:9, 10; Gálatas 5:19-21).

GAC ARREPENTIRLO NÉ GUISIANLO MOD NACLOʼ

12. ¿Xigony raquiin gac arrepentirlo?

12 Par labúu tzonislo noʼ más ni non gonylo. Pedro bicaʼ diitzreʼ: «Colgac arrepentir [...] né colguisian mod nacto par guinitló xcalkiéto» (Hechos 3:19). Órni toib buñ nigolú rac arrepentir rioʼobni láabu ni ma bunybu. Per diti nosi buñ ni ma buny galyoxh raquiin gac arrepentir láaca buñ ni moda natzaay nabany. ¿Xigony? Portín guiráno nacno buñ galkié né raquiinno que Dios guituidy scásiʼ xcalkiéno (Romanos 3:23; 5:12). Antes de guisuidylo la Biblia looy diti gonlo xí ni ná Dios. Por ngú, ¿ximod labúu nabanylo mod rioladxbu? Xomod raduidylo cuent, raquiin gac arrepentirlo.

13. ¿Xí raduidy diitz guisianno mod nacno?

13 Después ni ma góc arrepentirlo, raquiin guisianlo guirá cós mal ni ma bunylo. Labúu guienno láani scareʼ, diti nosi rioʼobni looy por ni ma bunylo, láaca rasianlo guirá cós yox ni ma bunylo. Desde ór cú coʼlo guiclo gonylo pór cós tzaay. Ni gac arrepentirlo né guisianlo guirá cós mal, nacní chop cós ni non gonylo par labúu tzonislo.

GAC DEDICARLO JEHOVÁ

14. ¿Xí raquiin gonylo par labúu tzonislo?

14 Noʼ stoib cós ni raquiin gonylo par labúu tzonislo: gac dedicarlo Jehová Dios.

¿Ma goninélo Dios par gac dedicarlo láabu la?

15, 16. ¿Xí raduidy diitz gac dedicarno Dios, né xí guichiin lóono gonyno láani?

15 Órni rac dedicarno Jehová láani ngú órni lóono raninéno láabu né raduidyno xtiitzno que nosi xchiimbu gonyno por tipzó (Deuteronomio 6:15). Per ¿xigony noʼ buñ raniiny gony compromis rodann reʼ? Gonyno pensary que toib buñguieeu raiby a toib buñgonaʼ que nainy láabu guimbubu buñgonaʼ reʼ. Órni más rooyibu diitz né rabiʼbu mod nac buñgonaʼ reʼ más nadxiʼbu buñgonaʼ reʼ. Sadxin ór, sanabbu buñgonaʼ reʼ gony galtzeʼel né láabu. Scú láani, órni ma cuá saʼyibu buñguieeu sap más dxiin. Per por nadxiʼbu buñgonaʼ reʼ rony que rotzñabu.

16 Órni rimbuno né nadxiʼno Jehová rachiinni lóono gonyno ni nábu né diti ni nainy lóono. Buñ ni ná guicanal Xiin Dios, Jesucristo, diti coʼbu cuent láacabu (Marcos 8:34). Ronyno ndeʼ órni dipa raduidyno lagary que cós ni rasobladxno o ni raniiny gonyno guicaa lóono guisobno Dios. Scú, antes de tzonislo ni primer non gonylo ngú, gonylo ni ná Jehová (bíil 1 Pedro 4:2).

XÍ GONYNO PAR DITI GUIDZUIBYNO GUICHÉNO

17. ¿Xigony noʼ tipnés ni diti ná gac dedicar Dios?

17 Tipnés buñ diti raniiny gac dedicar a Jehová portín nambu que diti galraguit láani. Sigory radzuibyibu gonyibu cuent nisló Dios, xomod toib buñ ni ma góc dedicar Dios. Ronyibu pensary pal guichéyibu guisioʼobyibu xcalnabany Jehová né por ngú más galán par layibu diti gonyibu láani.

18. ¿Xí guichiin looy gac dedicarlo Jehová?

18 Órni ma nadxiʼlo Jehová, ndeʼ sachiʼin looy gac dedicarlo láabu né gonylo por gony cumplirlo ni ma goniʼlo gonylo (Eclesiastés 5:4). Órni ma góc dedicarlo Jehová nandxichno que sioladxlo saalo de «toib mod galán mod rioladx» Jehová (Colosenses 1:10). Galnadxiʼ ni naplo Dios sonyni que diti gac nagann par gony cumplirlo ni ná Dios. Né sigory nóolo de acuerdo né diitz ni bicaʼ Juan: «Ndeʼ nac mod rarexa galnadxiʼ ni napnó Dios: guisobno ni rony mandarybu lóono; né, ná scú nacní, ni rony mandarybu diti naganni» (1 Juan 5:3).

19. ¿Xigony diti guidzuibylo gac dedicarlo Dios?

19 Dios diti ranab que buñ ni rac dedicar láabu diti guiché. Jehová nann xi labúu gonyno né xi yaca né dipa rabésbu gonyno ni diti rigaʼl gonyno (Salmo 103:14). Sacnébu looy portín raniiny láabu que tzeni looy galán (bíil Isaías 41:10). Labúu gandxichlo que pal naplo confianz lóo Jehová né guidopy xcalnabanylo, «láabu sony nadopbu xinéslo» (Proverbios 3:5, 6).

NI RIONIS RASLOOY QUE MA GÓC DEDICAR DIOS

20. Órni ma góc dedicarlo Jehová, ¿xigony raquiin gann stipnés láani?

20 Órni ronylo pensary ni ma bisuidylo, sigory guiniiny looy gac dedicarlo Jehová órni guininélo láabu toiblo. Per guirá buñ ni nigolú nadxiʼ Dios «par labúu guilaabu non guiquimbu roʼbu par guiniʼbu diitzreʼ nisló stipnés» (Romanos 10:10). ¿Ximod rac ndeʼ?

Órni rionisno raslooyno que «raityno», ndeʼ raduidy diitz que rasianno guirá cós mal ni bunyno né rasaló rabanyno par gonyno xchiin Dios

21, 22. ¿Ximod labúu guislooylo nisló stipnés buñ que ma naplo fe?

21 Non gaibylo coordinador de ancianos que nainy looy tzonislo né xcuentbu sioʼ que tipnés ancianos guisuidy né looy tipnés galrranabdiitz ni diti nagann ni sieed ló la Biblia. Pal ancianos ni radop né looy rabiʼyibu que ma labúu tzonislo saibyibu looy que labúu gonylo láani ló samblia ni sieed. * Órni rionis buñ rioʼ toib discurs ro rarexa xí raduidy diitz órni rionis buñ. Órni ma yaaca guilox discurs reʼ herman ni cagoʼ discurs rony chop galrranabdiitz ni diti nagann guicapy ni tzonis, né racapyibu láani fuers. Ndeʼ nac toib mod ni raniʼyibu nisló stipnés que napyibu fe.

22 Órni rionislo raslooylo nisló stipnés que ma góc dedicarlo Dios né ma nacloʼ testigo xtuny Jehová. Guirá ni rionis noʼ ni ranich layibu lainy nís par guislooyibu nisló buñ que ma góc dedicaryibu Jehová.

XÍ LÁANI RASLOOY NI TZONISLO

23. ¿Ximod rarexa ni tzonis buñ «ló laa Bixios, laa Xiin, né ló laa espíritu santo»?

23 Jesús goniʼ que ni racanal láabu ñonisyibu «ló laa Padre, laa Hijo, né ló laa espíritu santo» (Mateo 28:19). Ndeʼ raduidy diitz que guirá ni tzonis nandxichyibu que Jehová Dios né Jesucristo rony mandaryibu (Salmo 83:18; Mateo 28:18). Láaca nanyibu ximod rony dxiin espíritu santo xtuny Dios, fuers ni Dios raquiin par gonybu ni nábu (Gálatas 5:22, 23; 2 Pedro 1:21).

24, 25. a) ¿Xí rony representar ni rionislo? b) ¿Xí raquiin guicapyno?

24 Ni buñ rionis diti nosi guinichbu lainy nís. Ndeʼ rony representar toib cós ni nigolú rasac. Ni looy ranichlo lainy nís rony representarni que «raitylo» ndeʼ raslooy que rasianlo guirá cós mal ni bunylo. Né ni looy rareʼlo lainy nís raduidyni diitz que rasalólo rabanylo par gonylo xchiin Dios. Dipa guialadxlo que ma góc dedicarlo Jehová Dios, diti a toib dxiin, diti a toib buñgudxlio o toib grupo. Ni looy ma góc dedicarlo Jehová né goyonislo rasalólo raclo ximigdxinbu né radzaklo láabu (Salmo 25:14).

25 Per ni ma goyonislo diti raduidy diitz que ma bilaalo. Pablo bicaʼ que gonyno por guienno xí raduidy diitz guilaano por Dios (Filipenses 2:12). Órni buñ rionis pénsa casaló par guilaa. Ni guinabdiitzno ngú: ¿Ximod guidzakno Dios né tzóno ló xcalnadxiʼbu? Ló último capítulo ni sieed racapy ndeʼ.

^ Párrafo. 21 Órni rionis buñ racni ló samblia ni rony testigos xtuny Jehová guirá íz.