Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

PRIEDAS

Dievo vardo reikšmė

Dievo vardo reikšmė

KOKIUS žodžius randate atskleidęs savo Biblijoje Psalmyno 83:19 (83:18, Brb)? Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertime šios eilutės mintis perteikta taip: „Kad žmonės žinotų, jog tu vienintelis, kurio vardas Jehova, esi Aukščiausiasis visoje žemėje.“ Panašiai sakoma ir dar kai kuriuose Biblijos vertimuose. Bet daugelyje kitų vardas „Jehova“ pakeistas titulu „Viešpats“. Kas turėtų būti — titulas ar vardas?

Dievo vardas hebrajiškais rašmenimis

Šioje eilutėje vis dėlto turėtume rasti vardą. Ji iš pradžių buvo parašyta hebrajiškai — kaip ir didžioji dalis Biblijos, ir čia būta tikrinio vardo יהוה (JHVH), kurį lietuviškai įprasta tarti „Jehova“. Bet ar tai vienintelė eilutė, kur Dievas vadinamas vardu? Ne. Hebrajiškosiose Biblijos knygose („Senajame Testamente“) originalo kalba Jehovos vardas paminėtas beveik 7000 kartų!

Kiek Dievo vardas svarbus? Štai Jėzus Kristus pavyzdinėje maldoje pasakė tokius žodžius: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas“ (Mato 6:9). Vėliau Jėzus Dievui meldėsi: „Tėve, pašlovink savo vardą!“ O Dievas iš dangaus atsiliepė: „Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu!“ (Jono 12:28). Aišku, Dievo vardas nepaprastai svarbus. Kodėl tad kai kuriuose Biblijos vertimuose jis pakeistas titulais?

Regis, dėl dviejų priežasčių. Pirma, dažnai tvirtinama, jog šito vardo minėti nedera, nes dabar nebežinomas jo tikrasis tarimas. Senovėje hebrajai rašydavo be balsių. Todėl kaip keturraidį JHVH žmonės tarė bibliniais laikais, tiksliai atsekti neįmanoma. Tačiau ar tai kliūtis vadinti Dievą vardu? Pavyzdžiui, kas pasakys, kaip senovėje buvo tariamas Jėzaus vardas — Ješua ar Jehošua? O žmonės vis tiek Jėzų vadina vardu, tik vėlgi šiek tiek skirtingai — kiekvienas, kaip jo kalboje priimta. Ir nesvarbu, kad tiksliai nežinoma, kaip jis turėtų skambėti. Jūs, nuvykęs į svetimą šalį, savo vardą irgi galite išgirsti tariamą visai kitaip. Nors ir neaišku, kaip tardavo Dievo vardą senovėje, dėl to juk nereikia jo vengti.

Antra priežastis, kodėl Dievo vardas Biblijos vertimuose praleidžiamas, — tai senovinė žydų tradicija. Mat jų įsitikinimu, Dievo vardo išvis nevalia tarti. Šitokia nuostata įsigalėjo greičiausiai todėl, kad buvo neteisingai suprastas Biblijos priesakas: „Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą“ (Išėjimo 20:7).

Priesakas draudžia Dievo vardą „naudoti piktam“. Tačiau ar draudžia tarti pagarbiai? Aišku, ne. Hebrajiškųjų Biblijos knygų rašytojai buvo ištikimi Dievo tarnai. Jie laikėsi Izraeliui duoto Įstatymo ir, kaip žinia, Jehovos vardo nevengė. Pavyzdžiui, įdėjo tą vardą į psalmes, kurios buvo skirtos giedoti būriams garbintojų. Jehova net nurodė savo tarnams jo vardo šauktis. Ištikimieji taip ir darė (Joelio 3:5 [2:32, Brb]; Apaštalų darbų 2:21). Be to, Kūrėją pagarbiai vardu vadino Jėzus, — šiandien krikščionys seka jo pavyzdžiu (Jono 17:26).

Biblijos vertėjai, keisdami Dievo vardą titulais, daro didelę klaidą. Bevardis Dievas atrodo tolimas ir beasmenis, o Biblija juk ragina žmones prie jo glaustis (Psalmyno 25:14). Ar kas nors būtų jums geras draugas, jei nežinotumėte net jo vardo? Panašiai ir su Dievu. Kaip žmogus gali prie jo artintis, jeigu vardo nežino? Tada, savaime aišku, nė nenumano, kokią gilią prasmę tas vardas turi. O ką gi Dievo vardas reiškia?

Savo vardo prasmę Dievas pats paaiškino ištikimajam Mozei. Kai šis paklausė Dievo vardo, Jehova atsakė: „Aš būsiu, kas būsiu“ (Išėjimo 3:14, Jr, išnaša). Kitame vertime mintis perteikiama taip: „Aš tapsiu tuo, kuo panorėsiu.“ Taigi Jehova gali būti kuo tik reikia pagal savo paties valią.

Jeigu jūs galėtumėte tapti kuo panorėjęs — pagalvokite, kiek gera nuveiktumėte dėl draugų! Tarkime, kuris nors sunkiai susirgtų. Tada pasidarytumėte geru gydytoju ir draugui padėtumėte atgauti sveikatą. Kitas gal patirtų didelių nuostolių. Bet jūs taptumėte turtingu geradariu ir jį paremtumėte. Deja, nei jūs, nei joks kitas žmogus viskuo tapti negali. O Jehova, kaip matysite gilindamasis į Bibliją, tampa kuo tik reikia, todėl savo sumanymus įgyvendina be jokio vargo ir tuos, kurie jį myli, noriai globoja (2 Metraščių 16:9). Kas Dievo nepažįsta vardu, tas neįžvelgia ir visų šitų nuostabių Jehovos asmenybės bruožų.

Taigi Jehovos vardas Biblijoje turi būti. Artintis prie savo dangiškojo Tėvo galime tik žinodami jo vardo reikšmę ir pagarbiai tuo vardu į jį kreipdamiesi. *

^ pstr. 3 Plačiau apie Dievo vardą, jo reikšmę ir kodėl Dievą dera vadinti vardu, skaitykite Jehovos liudytojų išleistoje brošiūroje Dievo vardas, kuris išliks amžiams.