Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

APÉNDICE

Ri qitzij chi rij ri Tataʼaj, ri Kʼajolaxel chuqaʼ ri loqʼoläj espíritu

Ri qitzij chi rij ri Tataʼaj, ri Kʼajolaxel chuqaʼ ri loqʼoläj espíritu

RI YENIMAN ri naʼoj chi rij ri Trinidad nkibʼij chi ri Dios oxiʼ winäq e kʼo chupam; kʼo ri Tataʼaj, ri Kʼajolaxel chuqaʼ ri Loqʼoläj Espíritu. Chuqaʼ nkibʼij chi re oxiʼ winäq reʼ e junan. Chi e oxiʼ yetikïr nkibʼän ronojel, chuqaʼ majun rutikirisabʼäl ta ri kikʼaslem. Re naʼoj reʼ nubʼij chi ri Tataʼaj Dios, ri Kʼajolaxel Dios, chuqaʼ ri loqʼoläj espíritu Dios. Rikʼin reʼ nkibʼij chi xa jun Dios kʼo.

E kʼïy chi ke ri yeniman re naʼoj reʼ nkiyaʼ chi kij chi man yetikïr ta nkiqʼalajrisaj rubʼanik reʼ. Pa kanima rijeʼ, rikʼin bʼaʼ re naʼoj reʼ kʼo chupam ri Biblia. Ri tzij Trinidad man nawïl ta chupam ri Biblia. We man nawïl ta, ¿kʼo kami jun texto ri nukʼüt chi kʼo re naʼoj reʼ? Richin nqetamaj, tqatzʼetaʼ jun chi ke ri texto ri nkikʼüt chawäch ri yeniman re naʼoj reʼ.

RI CHʼABʼÄL «KAN DIOS WI CHUQAʼ»

Ri Juan 1:1 nubʼij: «Toq xtikïr kʼa pe ronojel, kan kʼo chik pe ri nbʼïx chʼabʼäl chi re. Rijaʼ kan kʼo kʼa rikʼin ri Dios, y kan Dios wi chuqaʼ». Chupam jun chik texto, chi re re capítulo reʼ, ri apóstol Juan nuqʼalajrisaj chi ri «chʼabʼäl» ja riʼ ri Jesús (Juan 1:14). Ruma ri Juan 1:1 nubʼij chi ri chʼabʼäl «kan Dios wi chuqaʼ», e kʼïy winäq ri yesikʼin re texto reʼ nqʼax chi kiwäch chi ri Kʼajolaxel chuqaʼ ri Tataʼaj xa jun Dios kibʼanon.

Toq xtzʼibʼäx ri wuj Juan, pa chʼabʼäl griego xtzʼibʼäx wi. Kʼa riʼ xqʼasäx pa más chʼabʼäl. E kʼïy biblias ri Chʼabʼäl «kan Dios wi chuqaʼ» bʼanon qa chi re chupam ri Juan 1:1, chuqaʼ e kʼo chik más, jun chik rubʼixik nkibʼij. ¿Achike ruma man junan ta kibʼanon? Ruma toq ütz ütz natzʼët rubʼeyal ri griego xukusäx toq xtzʼibʼäx ri Biblia, nqʼalajin chi nkʼatzin nukusäx jun chik tzij richin ütz rubʼeyal nqʼasäx ri Juan 1:1. Jujun tzʼetbʼäl chi rij reʼ: «Ri Chʼabʼäl jun wi dios» (The New Testament in an Improved Version). «Ri Chʼabʼäl kʼo wi rikʼin ri Dios chuqaʼ rijaʼ achiʼel wi ri Dios» (The Translatorʼs New Testament). «Chuqaʼ jun wi dios ri Chʼabʼäl» (The Emphatic Diaglott). Rikʼin ri rubʼeyal nkibʼij re biblias reʼ, nqʼalajin chi ri Chʼabʼäl man ja ta rijaʼ qa ri Dios. * Re texto reʼ xa nuqʼalajrisaj chi ri Chʼabʼäl qʼaxnäq ruqʼij chi kiwäch ri más rutaqoxelaʼ ri Jehová, ruma riʼ jun «dios» nbʼïx chi re. Chupam re texto reʼ ri tzij «dios», rikʼin ri «d» minúscula, nchʼon chi rij jun dios ri «kʼo ruchuqʼaʼ».

TQATZʼETAʼ JUN CHIK NAʼOJ

Wakami, man kan ta e kʼo chik winäq etamayon ri griego xukusäx toq xtzʼibʼäx ri Biblia. Ruma riʼ ¿achike rubʼeyal nqetamaj ri xrajoʼ xubʼij ri apóstol Juan? Reʼ achiʼel toq jun tijonel nuyaʼ jun tzijonem chi kiwäch rutijoxelaʼ. Toq xkʼis ri tzijonem, ri tijoxelaʼ jujun wi xqʼax chi kiwäch ri xrajoʼ xubʼij ri tijonel. ¿Achike xtkibʼän richin nketamaj ri xrajoʼ xubʼij ri tijonel? Nkibʼän más kʼutunïk chi re. Ke riʼ nqʼax más chi kiwäch ri xrajoʼ xubʼij. Chuqaʼ richin nqʼax chi qawäch ri Juan 1:1, ütz yeqatzʼët más capítulos ri xerutzʼibʼaj ri Juan. Chi kipam reʼ yeqakanoj ri textos ri yechʼon chi rij ri rukʼojlem ri Jesús. Toq nqabʼän reʼ man kʼayew ta nqʼalajin chi qawäch achike nrajoʼ nubʼij ri Juan 1:1.

Jun tzʼetbʼäl chi rij reʼ. Chupam ri capítulo 1 versículo 18, chi re ri Juan, rijaʼ xubʼij: «Kan majun kʼa winäq ri tzʼeteyon ta richin ri Dios». Qitzij, ri Dios majun achike ta tzʼeteyon richin, ja kʼa ri Jesús, ri Rukʼajol, kʼo xetzʼeton. Ruma riʼ ri Juan, xubʼij: «Ri chʼabʼäl riʼ xoqaqa kʼa chuwäch re ruwachʼulew y kan xok kʼa chuqaʼ jun winäq. Y kan xqatzʼët kʼa chi ja rijaʼ ri [...] rukʼajol ri Dios» (Juan 1:14). Ruma riʼ ¿achike ruma nbʼïx chi ri Kʼajolaxel kan ja rijaʼ chuqaʼ ri Tataʼaj? Ri Juan nubʼij chuqaʼ chi ri Chʼabʼäl «kʼo [...] rikʼin ri Dios». Reʼ nukʼüt chi ri Jesús man rijaʼ ta ri Dios, ruma riʼ ntikïr nkʼojeʼ rikʼin. ¿Achike rubʼeyal jun winäq kʼo rikʼin jun chik winäq, we ri winäq achoj rikʼin kʼo, xa kan ja rijaʼ qa? Ja kʼa ri Jesús «qitzij Dios» xubʼij chi re ri Rutataʼ (Juan 17:3, CO). Rikʼin riʼ xuqʼalajrisaj chi rijaʼ man junan ta rikʼin ri Dios. Chuqaʼ chupam ri Juan 20:31, ri Juan xubʼij: «Ja kʼa ri e tzʼibʼatäl kan, kan e tzʼibʼatäl richin chi rïx tinimaj kʼa chi ri Jesús ja riʼ ri Cristo ri rukʼajol ri Dios». Re texto reʼ nubʼij chi ri Jesús Rukʼajol ri Dios, man nubʼij ta chi rijaʼ ri Dios. Kikʼin re naʼoj reʼ ri Juan nuqʼalajrisaj chi qawäch achike xrajoʼ xubʼij chupam ri Juan 1:1. Ri Chʼabʼäl o ri Jesús jun dios, nel chi tzij, jun winäq ri nïm ruqʼij; ja kʼa man junan ta rikʼin ri Dios ri kʼo ronojel uchuqʼaʼ pa ruqʼaʼ.

MÁS NAʼOJ CHI RIJ REʼ

Kojtzolin chik rikʼin ri tzʼetbʼäl chi rij ri tijonel. Stapeʼ ri tijonel xuqʼalajrisaj chik chi kiwäch ri tijoxelaʼ ri xrajoʼ xubʼij, kʼa kʼo chi ke rijeʼ man ronojel ta xqʼax chik chi kiwäch. ¿Achike chik xtkibʼän? Ütz nkikanoj jun chik tijonel richin nuyaʼ más naʼoj chi kiwäch. We ri rukaʼn tijonel achiʼel xubʼij ri nabʼey, ja riʼ chik xubʼij; xa jun o e kaʼiʼ chik ri kʼa kʼo kʼutunïk xtkajoʼ xtkibʼän. Ke riʼ chuqaʼ nbʼanatäj toq man kan ta qetaman achike xrajoʼ xubʼij ri apóstol Juan chi rij ri rubʼeyal kikʼwan kiʼ ri Jesús rikʼin ri Dios. Toq ke riʼ, ütz nqakanoj achike nubʼij jun chik chi ke ri xetzʼibʼan ri Biblia. Jun chi ke reʼ ja ri Mateo. Rijaʼ xutzʼibʼaj ri xubʼij ri Jesús: «Ja kʼa ri qʼij y ri hora majun etamayon ta, man xa ta ri ángel ri e kʼo chi laʼ chi kaj, xa xe ri nataʼ etamayon» (Mateo 24:36, CR). ¿Achike rubʼeyal nkiqʼalajrisaj re tzij reʼ chi ri Jesús man rijaʼ ta ri Dios ri kʼo ronojel uchuqʼaʼ pa ruqʼaʼ?

Ri Jesús nubʼij chi ri Tataʼaj ronojel retaman, ja kʼa ri Kʼajolaxel kʼo ri man retaman ta. We ri Jesús ja ta chuqaʼ rijaʼ ri Dios, ri kʼo ronojel uchuqʼaʼ pa ruqʼaʼ, ronojel ta chuqaʼ retaman. Rikʼin reʼ nqʼalajin chi qawäch chi ri Kʼajolaxel man junan ta rikʼin ri Tataʼaj. Stapeʼ ke riʼ kʼo na wi jun nbʼin: «Ri Jesús xubʼij reʼ toq rijaʼ kʼo wi chi Ruwachʼulew». We qitzij ta ri naʼoj riʼ, ¿akuchi (apeʼ) nkʼojeʼ kan ri loqʼoläj espíritu? We ri espíritu jun ta chuqaʼ chi ke ri winäq kʼo chupam ri Dios, ¿achike ruma ri Jesús man xubʼij ta chi ri espíritu ronojel chuqaʼ retaman? Rijaʼ xubʼij chi kan xa xe wi ri Tataʼaj etamayon ronojel.

We man nayaʼ ta kan ri atijonïk chi rij ri Biblia, xkeʼawetamaj más textos chi rij re naʼoj reʼ. Konojel re textos reʼ nkiqʼalajrisaj ri qitzij chi rij ri Tataʼaj, ri Kʼajolaxel chuqaʼ ri loqʼoläj espíritu (Salmo 90:2; Hechos 7:55; Colosenses 1:15).

^ parr. 2 Chupam ri tzijonem «¿La Palabra era ‹Dios›, o ‹un dios›?» chi re ri wuj La Atalaya 1 de noviembre de 2008, ruxaq 24, 25, nawïl más ruqʼalajrisaxik ri Juan 1:1. Reʼ kiwuj ruqʼalajrisanelaʼ ri Jehová