IŠPAŽĮSTANTIEJI Trejybės doktriną teigia, kad Dievas yra iš trijų asmenų — Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Visi trys esą lygūs, visagaliai ir neturi pradžios. Doktrinos esmė tokia: Tėvas yra Dievas, Sūnus yra Dievas, Šventoji Dvasia yra Dievas, tačiau sykiu tai vienas Dievas.

Daugelis tikinčiųjų, nors ir pripažįsta negalintys Trejybės mokymo paaiškinti, vis dėlto mano, jog tai Biblijos doktrina. Žodžio „Trejybė“, tiesą sakant, Biblijoje nėra. Tad kuo grindžiama tokia Dievo samprata? Aiškumo dėlei panagrinėkime vieną Šventojo Rašto eilutę, kuria Trejybės šalininkai dažnai remiasi.

Jono 1:1 skaitome: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas“ (Č. Kavaliausko vertimas). Toliau apaštalas Jonas paaiškina, kad „Žodis“ yra Jėzus (Jono 1:14). Kadangi Žodis vadinamas Dievu, prieinama prie išvados, jog Sūnus ir Tėvas yra tas pats Dievas.

Turėkite omenyje, kad Evangeliją Jonas parašė graikiškai, ir tik vėliau ji buvo išversta į kitas kalbas. Bet ne visuose vertimuose randame teiginį „Žodis buvo Dievas“. Kodėl ne? Tiesiog kai kurie žinovai graikiškojo teksto mintį supranta kitaip. Štai keli pavyzdžiai: „Logos [Žodis] buvo dieviškas“; „Žodis buvo dievas“; „Žodis buvo pas Dievą ir turėjo jo prigimtį“ (iš angliškų  vertimų A New Translation of the Bible, The New Testament in an Improved Version, The Translator’s New Testament). Taigi nesakoma, jog „Žodis“ yra pats Dievas. * Jis — irgi Jehovos sukurtas. Tačiau Jėzus toks didis, kad vadinamas „dievu“ (tik iš mažosios raidės). Šitame kontekste „dievas“ tiesiog reiškia „galingas asmuo“.

Senovinę graikų kalbą, kuria dalis Biblijos ir buvo parašyta, dabar moka tik vienas kitas. Kaip tad žinoti, ką apaštalas Jonas turėjo omenyje? Pagalvokite, ką darytų mokiniai, jeigu skirtingai suprastų dėstomą pamoką. Tikriausiai paprašytų mokytojo dar sykį paaiškinti. Taip ir jūs — kad suvoktumėte Jono 1:1 prasmę, pasigilinkite, ką dar ta pati Evangelija sako apie Jėzų. Tada viskas turėtų darytis aiškiau.

Štai 1 skyriaus 18 eilutėje Jonas rašo: „Dievo [Visagalio] niekas niekada nėra matęs.“ Bet Jėzų, Sūnų, žmonės matė. „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę“ (Jono 1:14). Tad ar galėjo Sūnus sykiu būti ir Visagalis Dievas? Jonas dar teigia, kad Žodis buvo „pas Dievą“. Tačiau kaip galima būti pas kitą asmenį ir drauge būti pačiu tuo asmeniu? Iš Jono 17:3 irgi matome, kad Jėzus anaiptol netapatino savęs su dangiškuoju Tėvu. Jis vadina Tėvą „vieninteliu tikruoju Dievu“. O Evangelijos pabaigoje Jonas apibendrina: „Šitie [Jėzaus darbai] yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus“ (Jono 20:31). Jėzus čia juk vadinamas ne Dievu, o Dievo Sūnumi. Visa tai padeda suprasti, kas iš tiesų turima omenyje Jono 1:1. Jėzus, arba Žodis, vadinamas „dievu“, nes yra labai didis. Tačiau jis nėra pats Visagalis Dievas.

Pagalvokime dar apie tą pavyzdį su mokytoju ir mokiniais. Tarkime, net ir gavę išsamesnį paaiškinimą kai kurie abejoja. Tada jie gali kreiptis į kitą mokytoją. Jeigu tas patvirtins, ką sakė pirmasis, abejonių, ko gero, nebeliks. Panašiai ir mūsų atveju: jeigu ne visai aišku, ką apie Jėzaus ir Visagalio Dievo ryšį norėjo pasakyti Jonas, remkimės kitais Biblijos rašytojais. Pavyzdžiui, evangelistu Matu. Apie šios pasaulio santvarkos pabaigą Jėzus, anot jo, sakė: „Tos dienos ir valandos niekas nežino, nė dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas“ (Mato 24:36). Kaip tai patvirtina, kad Jėzus — ne Visagalis Dievas?

Jėzaus žodžiais, Sūnus žino ne viską. O juk turėtų žinoti, jei būtų Visagalis Dievas. Todėl Sūnus ir Tėvas negali būti lygūs. Tačiau kai kas paprieštaraus: „Jėzus turi dvi prigimtis. Čia jis kalba žmogaus požiūriu.“ Tarkim, kad taip. Bet kodėl tada Jėzus neminėjo šventosios dvasios? Jeigu ir ji yra Dievas, kodėl Jėzus nesakė, kad ji žino viską, ką ir Tėvas?

Toliau gilindamasis į Bibliją, rasite ir daug kitų eilučių, padėsiančių jums perprasti visą tiesą apie Tėvą, Sūnų ir šventąją dvasią (Psalmyno 90:2; Apaštalų darbų 7:55; Kolosiečiams 1:15).