Ir al contenido

Ir al índice

NIKʼAJ CHIK ETAʼMANIK

Ri qastzij chrij ri Tat, ri Kʼojol xuqujeʼ ri uxlabʼixel

Ri qastzij chrij ri Tat, ri Kʼojol xuqujeʼ ri uxlabʼixel

JACHIN taq kikojom che kʼo jun Trinidad kkibʼij che kʼo oxibʼ winaq chupam ri Dios: ri Tat, ri Kʼojol xuqujeʼ ri Uxlabʼixel. Xuqujeʼ kkibʼij che e oxibʼ xa e junam, xuqujeʼ ronojel kekunik kkibʼano xuqujeʼ kʼot jachin xebʼanowik. Rumal laʼ, ri kʼutunik chrij ri Trinidad kubʼij che ri Tat are Dios xuqujeʼ ri Kʼojol are Dios xuqujeʼ ri Uxlabʼixel are Dios, rumal laʼ kkibʼij che xa jun Dios kʼolik.

E kʼi chke ri kekojon chrij ri Trinidad kkichʼobʼo che kekun ta che ukʼutik chrij wariʼ. Tekʼuriʼ weneʼ kkichomaj che wariʼ kukʼut ri Utzij ri Dios. Rumal laʼ rajawaxik che kqabʼij che chupam ri Biblia kʼot jumul kriqtaj ri tzij Trinidad. Tekʼuriʼ, ¿la kʼo jun versículo rech ri Biblia che kraj kubʼij che kʼo jun Trinidad? Rech kojkunik kqil wariʼ, chqilaʼ jun chke che kkikoj ri winaq che kkikʼut che ri Trinidad kʼo pa ri Biblia.

«RI TZIJ AREʼ DIOS»

Juan 1:1 kubʼij: «Pa ri chapletajik kʼo ri Tzij, ri Tzij kʼo rukʼ ri Dios xuqujeʼ ri Tzij areʼ Dios» pa nikʼaj chik versículos, chupam wajun capítulo riʼ, ri apóstol Juan xubʼij che «ri Tzij» are Jesús (Juan 1:14). Rumal che chupam wajun texto kubʼij che ri Tzij are Dios, rumal laʼ kʼi winaq kkibʼij che ri Kʼojol xuqujeʼ ri Tat xa e jun pa jun Dios.

Rajawaxik che kqachʼobʼo che wajun tzij riʼ rech ri Biblia xtzʼibʼax pa griego, tekʼuriʼ xqʼaxax pa nikʼaj chik chʼabʼal. E kʼo nikʼaj winaq che nimaʼq ketaʼmabʼal xkikoj pa jalajoj taq Biblia wajun tzij riʼ «ri Tzij areʼ Dios», tekʼuriʼ nikʼaj chik ajtzʼibʼanel xkitzʼibʼaj rukʼ jun chik tzij. ¿Jasche? Rumal che xkil rukʼ chuqʼabʼ ri kubʼij ri tzij griego che xkoj che utzʼibʼaxik ri Biblia chiʼ xkibʼan wariʼ, xkilo che rech kqʼaxax wariʼ rukʼ sukʼilal, rajawaxik che kkoj jun chik tzij che. Chqilaʼ jun kʼutbʼal re pa jun chik Biblia: «Ri Tzij are jun dios [o Dios]» «xuqujeʼ jun dios are ri Tzij» (The New Testament in an Improved Version; The Emphatic Diaglott). Rumal wariʼ xqilo che ri Tzij are ta ri Dios. * Ri jun texto riʼ kukʼutu che ri Tzij kʼo jun ukʼolbʼal che nim ubʼanik pa kiwiʼ ronojel ri ubʼanom ri Jehová, rumal laʼ kbʼixik che are jun «dios». Chupam wajun texto riʼ, ri bʼiʼaj «dios», kojom rukʼ minúscula, are kraj kubʼij che areʼ «jun nim uchuqʼabʼ» chqilaʼ jun kʼutbʼal re, ri Biblia kubʼij «diosibʼ» chke ri e winaq ajqʼatal taq tzij (Salmo 82:1-6; Juan 10:34, 35). Xuqujeʼ che Satanás kbʼix «ri dios kech we qʼij junabʼ riʼ» pa 2 Corintios 4:4. Ri Jesús are sibʼalaj nim ubʼanik chkiwach ri nikʼaj riʼ. Rumal laʼ we kbʼix «dios» chke, xuqujeʼ kuya kbʼix jun «dios» che ri Jesús. Tekʼuriʼ areʼ are ta ri qas Dios che nim uchuqʼabʼ.

CHQILAʼ NIKʼAJ CHIK BʼANTAJIK

E kʼi chke ri winaq kkichʼobʼ ta griego ri xkoj che utzʼibʼaxik ri Biblia. Rumal laʼ, ¿jas kqabʼan che uchʼobʼik ri qas xraj xubʼij ri apóstol Juan? Chojchoman chrij jun kʼutbʼal, jun ajtij che tajin kukʼut jun jastaq chke ri rajtijoxelabʼ. Tekʼuriʼ ri e rajtijoxelabʼ xeʼok pa uchomaxik ri qas xraj xubʼij, kʼo kʼi taq kichomanik chrij ri xukʼutu. ¿Jas kkibʼan che uchʼobʼik ri qas kraj xubʼij ri xukʼutu? Weneʼ kkitaʼ chi nikʼaj chik jastaq chrij wariʼ che areʼ. Rech kkichʼobʼ ri xubʼij. Junam rukʼ wariʼ, rech kqachʼobʼ ri texto rech Juan 1:1, are utz we kqil ri wuj rech Juan. Chilaʼ kuya kqatzukuj nikʼaj chik jastaq chrij ri kʼolbʼal nim ubʼanik rech ri Jesús. Chiʼ kqariq wariʼ kʼax ta kqariq che retaʼmaxik ri qas kraj kubʼij.

Jun kʼutbʼal re, chqilaʼ ri xutzʼibʼaj ri Juan pa nikʼaj chik versículo, pa capítulo 1, versículo 18 kubʼij wariʼ: «Mawi jubʼiqʼ kʼo ta jun ilowinaq ta uwach ri Dios». Tekʼuriʼ e kʼo winaq che xkil ri Ukʼojol ri Dios, Jesús, tekʼuriʼ Juan xubʼij: «Ri Tzij xukʼam ri kibʼanik winaq, xkʼojiʼ chqaxoʼl. Xqil ri ujuluwem» (Juan 1:14). Rumal wariʼ, ¿jasche kqabʼij che ri Kʼojol are ri Dios che nim uchuqʼabʼ? Xuqujeʼ Juan xubʼij che ri Tzij «kʼo rukʼ ri Dios». ¿La kkun ri Tzij kʼo rukʼ ri Dios we areʼ are Dios? Xuqujeʼ pa Juan 17:3 Jesús xukʼutu che junam ta rukʼ ri Utat chiʼ xubʼij: «Xiwi ri lal qas Dios». Tekʼuriʼ pa kʼisbʼal rech ri wuj che kchʼaw chrij ri ukʼaslemal ri Jesús, Juan xubʼij wariʼ: «E tzʼibʼam kʼu waʼ rech kikojo chi ri Jesús areʼ ri Cristo, [xuqujeʼ] Ukʼojol ri Dios» (Juan 20:31). Junam rukʼ ri xqil pa jun versículo riʼ kubʼij taj che ri Kʼojol are Dios, are Ukʼojol ri Dios. Ronojel ri e tzij riʼ che kubʼij ri wuj rech Juan kukʼut ri qas kraj kubʼij Juan 1:1. Ri Tzij, Jesús, are jun «dios», wariʼ kraj kubʼij, che jun winaq che nim ubʼanik, tekʼuriʼ junam ta rukʼ ri qas Dios che nim uchuqʼabʼ.

CHQAYAʼ UCHUQʼABʼ RI ETAʼMABʼAL

Chqilaʼ chi jun mul chik ri kʼutbʼal chrij ri ajtij. Chachomaj che ri e ajtijoxelabʼ chiʼ ri ajtij ubʼim chik kʼi jastaq chke tekʼuriʼ kkichʼobʼ ta ri xraj xubʼij. ¿Jas rajawaxik kkibʼan chik? Rajawaxik kkitzukuj jun chik ajtij rech kkitaʼ nikʼaj chik jastaq che puwiʼ wariʼ. We ukabʼ ajtij kubʼij junam rukʼ ri nabʼe chke, tekʼuriʼ rukʼ wariʼ e kʼi chke ri e ajtijoxelabʼ xkichʼobʼo ri xubʼij chke. Junam waʼ we kʼo jun kuchʼobʼ ta ri qas xraj xubʼij ri Juan che ri kibʼanik ri Jesús rukʼ ri Dios nim uchuqʼabʼ. We jewaʼ rajawaxik che ktzukux nikʼaj chik etaʼmabʼal pa jun chik wuj rech ri Biblia. Jun kʼutbʼal re are ri Mateo. Areʼ xutzʼibʼaj ri e utzij ri Jesús riʼ: «Are kʼu we qʼij riʼ xuqujeʼ we joqʼotaj riʼ [o ri ukʼisbʼal uwach Ulew] man kʼo ta jun retaʼm, mawi ri taqonibʼ ri e kʼo chikaj, mawi ri Kʼojolaxel; xaq xuwi ri Tataxel retaʼm» (Mateo 24:36). ¿Jas ukʼutik kubʼan wajun tzij riʼ che ri Jesús are ta ri Dios che kʼo nim uchuqʼabʼ?

Jesús xubʼij che ri Tat retaʼm kʼi jastaq chuwach ri Kʼojol. Wet ri Jesús are ri Dios retaʼm riʼ ri retaʼm ri Utat. Rumal laʼ, kqilo che ri Kʼojol xuqujeʼ ri Tat e junam taj. Tekʼuriʼ, e kʼo kkibʼij wariʼ: Jesús xubʼij wariʼ chiʼ kʼo cho ruwach Ulew junam che winaq. Wet jewaʼ, ¿jas kkʼulmataj rukʼ ri uxlabʼixel? Wet qastzij che are junam rukʼ ri Tat, ¿jasche xubʼij ta ri Jesús che ri uxlabʼixel kuchʼobʼ wariʼ? Areʼ xubʼij che xiw ri Dios kchʼobʼowik.

Chiʼ kaya ta kan retaʼmaxik chrij ri Biblia, kariq kʼi textos che kchʼaw chrij wariʼ. Konojel kkikʼut ri qastzij chrij ri Tat, ri Kʼojol xuqujeʼ ri uxlabʼixel (Salmo 90:2; Hechos 7:55; Colosenses 1:15).

^ párr. 2 Ri ubʼantajik ri gramática griega che xkoj che chiʼ xtzʼibʼax Juan 1:1, kʼo chupam ri kʼutunem «¿La Palabra era ‹Dios›, o ‹un dios›?» rech wuj La Atalaya rech 1 rech noviembre rech 2008, págs. 24, 25 bʼanom kumal ri testigos rech Jehová.