Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

APÉNDICE

Ni nigolú del Padre, Hijo né espíritu santo

Ni nigolú del Padre, Hijo né espíritu santo

BUÑ ni rony crer ló Trinidad ná que Dios nac tzón buñ en toibsi: Padre, Hijo né Espíritu Santo. Né nayibu que guioncayibu toibsi nacyibu, que guirá cós labúu ronyibu láani né que diti noʼ chú bisaʼ layibu. Por ngú, buñ ni nap crenys reʼ nadip rac xtiitz que Padre nac Dios, Hijo nac Dios né Espíritu Santo láaca nac Dios, per que nosi toib Dios noʼ.

Xidal buñ ni noʼ xilad crenys reʼ raniʼyibu que diti labúu rabexayibu láani. Per ná scú nacní, sigory raluladxyibu que crenys reʼ sieetni ló Xtiitz Dios. Per raquiin cuéno loguiaʼ que ló la Biblia ni toib buelt rasetlani diitz Trinidad. Per ¿noʼ toib versículo de la Biblia ni rasuidy que noʼ Trinidad la? Par guicapyno galrranabdiitz reʼ, guibiʼno toib texto ni buñ rasetlaa órni ná que crenys reʼ sieetni ló la Biblia.

«DIITZ GÓC DIOS»

Juan 1:1 ná: «Dzú gosaló, goyoʼ Diitz né Diitz goyoʼ cué Dios, né Diitz góc Dios» (Biblia de Jerusalén Latinoamericana [BJL]). Tipnés versículos ni sieed más lainy guet ló capítulo reʼca, apóstol Juan nayadit ná que «Diitz» láabu ngú Jesús (Juan 1:14). Por ngú, como texto reʼ ná que Diitz nac Dios, tipnés buñ ni roʼol láani rienyibu que Hijo né Padre nacyibu toibsi Dios.

Guisetnaladxno que tigalaʼ la Biblia nirdiguié cuáni diitz griego, né después góc traducirni ló stipnés diitz. Ná tipnés buñ ni rony traducir la Biblia raquiin «Diitz góc Dios», stipnésyibu rony traducir láani stoib mod. ¿Xigony? Portín órni rasuidytzayibu diitz griego ni cuá la Biblia nírcu, raduidyibu cuent que par gony traduciryibu láani xomodpa cuáni, non guiquiinyibu stipnés diitz. Guibiʼno mod racaʼyibu láani: «Toib ni góc Diitz góc divino», «Diitz góc divino» né «dios góc Diitz» (Juan. Texto y Comentario, xtuny J. Mateos né J. Barreto, stoib mod ni roʼol buñ láani; Los escritos originales de la comunidad del discípulo «amigo» de Jesús, xtuny Senén Vidal; Cuarto Evangelio. Cartas de Juan, de J. J. Bartolomé). Mod ná traducciones reʼ, Diitz diti láacani góc Dios. * Ni caniʼ versículo reʼ ngú lagary ni nap Diitz lad guirá ni Jehová bisaʼ, né por ngú náni que Diitz nacní toib «dios». Ló texto reʼ, diitz «dios», ni caa né letra minúscula, raduidyni diitz que caniʼni de toib «ni nap galnadip».

GUISUIDYNO DE LÁANI STIDXO

Xidal buñ diti nann diitz griego, diitz ni cuá la Biblia nírcu. Por ngú, ¿ximod gantzay buñ xipa goniʼ apóstol Juan ló texto reʼ? Guisuidyno láani scareʼ: toib mextra rabexa toib tema nisló guirá ximbiox scuel. Per diti xidzú de goló rasuidybu ndeʼ mbiox scuel xidal mod bieenyibu ni bisuidy mextra cú. ¿Ximod ganyibu xipa ngú ni golexa mextra cú layibu? Ni non gonyibu ngú guinabyibu mextra cú cuéxa láani más. Modreʼ sientzaayibu ni goniʼ mextra cú. Scúca, par guientzaayno xí ná Juan 1:1, ni más galán gonyno ngú guisuidyno xí ná Evangelio de Juan. Cú guiyopyno xí más caniʼni de lagary ni nap Jesús. Órni ganno xí caniʼni, diti nagann sac par lóono ganno de xí goniʼ Juan órni bicaʼbu texto reʼ.

Nigoreʼ guibiʼno xí bicaʼ Juan más delant, ló capítulo 1, versículo 18: «Dios dipa ma goyoʼ toib buñ ni bibiʼ láabu». Per tipnés buñgudxlio bibiʼyibu Xiin Dios, Jesús, portín Juan ná: «Diitz [Jesús] gócbu beʼel, né golésbu ladno, né bibiʼno gloria xtunybu» (Juan 1:14, BJL). Por ngú, ¿ximod labúu guiniʼ buñ que Xiin Dios toibsi nacbu né Dios ni nap xiroʼgolu galnadip? Láaca, Juan ná que Diitz goyoʼbu «cué Dios». ¿Ximod toib buñ labúu tzó cué stoib buñ, né gacbu buñ cuca? Láaca ló Juan 17:3 rasuidyno que Jesús nayadit raniʼ que láabu né Bixiosbu ni noʼ guibá diti toibsi nacyibu, rasetlabu Bixiosbu xomod «toib Dios ni rony xinésni». Né órni mápa calox Evangelio reʼ, Juan ló chop tzón diitz raniʼ scareʼ: «Cós reʼ cuáni par que lóoto gonyto crer que Jesús láabu ngú Cristo, Xiin Dios» (Juan 20:31). Raduidyno cuent que ló versículo reʼ diti náni que Jesús nacbu Dios, ni rasetlani ngú que láabu nacbu Xiin Dios. Guirá ni rasuidy Evangelio ni bicaʼ Juan raslooyni ximod non guienno Juan 1:1. Diitz ngú Jesús, né nacbu toib «dios», o napbu toib lagary ni rareʼ loguiaʼ, per diti nacbu xomod Dios ni nap xiroʼgolu galnadip.

GANNO PAL NIGOLÚ NI BISUIDYNO

Guisetlano stoib buelt mextra ni ma bisetlano. Bunysi xpensarylo que tipnés mbiox scuel digundi guientzaayibu ni golexa mextra cú ni rarop buelt. ¿Xí más labúu gonyibu? Labúu guiyopyibu stoib mextra né guinabyibu mextra reʼ cuéxa láani stidxo. Pal ni rarop mextra cú raiby layibu que mod golexa primer mextra cú galán láani, xidal mbiox scuel reʼ saluladxyibu. Ngúca rasaclóo buñ pal moda diti raluladx ni goniʼ apóstol Juan de Jesús né de Dios ni nap xiroʼgolu galnadip. Pal scú nacní, labúu guiyopyno xí ná stoib buñguieeu ni bicaʼ la Biblia par cuéxa láani lóono. Guibiʼno xí ná Mateo. Láabu bicaʼbu stipnés diitz ni goniʼ Jesús: «De dzúcu [dzú ma guidubylagá gudxliogoxreʼ] né ór diti noʼ chú nann, ni ángeles ni noʼ guibá, ni Hijo, nosi ni nann láani ngú Padre» (Mateo 24:36). ¿Ximod rabexa texto reʼ que Jesús diti láacabu ngú Dios ni nap xiroʼgolu galnadip?

Jesús ná que Padre nann más cós que Hijo. Per pal Jesús láacabu nacbu Dios ni nap xiroʼgolu galnadip, láabu láaca ñanbu guirá ni nann Padre. Modreʼ raduidyno cuent que Hijo né Padre diti toibsi nacyibu. Per ná ma bisuidyno guirá ndeʼ, sioʼ buñ ni guiniʼ: «Per Jesús chop mod bibanybu: gócbu dios né gócbu buñgudxlio, né reʼ caniʼbu xomod toib buñgudxlio». Per gonyno xpensaryno que pal scú ñacni, ¿xí láani rac né espíritu santo? Pal nigolú ñac galrrasuidy que espíritu santo láacani Dios, ¿xigony Jesús diti goniʼ que espíritu nann xí láani gac? Jesús goniʼbu que nosi ni rimbu xí láani gac ngú Padre.

Laʼga guisuidylo la Biblia, looy simbulo xidal textos ni raniʼ de tema reʼ. Guirácani raniʼni por nigolú de Padre, Hijo né espíritu santo (Salmo 90:2; Hechos 7:55; Colosenses 1:15).

^ Párrafo. 3 Pal nainy looy gannlo más ni ná Juan 1:1, bibiʼ tema ni laa, ¿La Palabra era “Dios”, o “un dios”? ni sitné revista La Atalaya, 1 de noviembre de 2008, ni rabeʼ testigos xtuny Jehová.