Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

COV LUS QHIA NTXIV

Cov Tseem Khixatia Tsis Siv Tus Khaub Lig

Cov Tseem Khixatia Tsis Siv Tus Khaub Lig

COOB LEEJ siv thiab hawm tus ntoo khaub lig. Phau ntawv The Encyclopædia Britannica hais tias, tus ntoo khaub lig yog lub cim uas tseem ceeb tshaj rau cov Khixatia. Tiamsis cov tseem Khixatia tsis siv tus ntoo khaub lig los pe hawm Vajtswv. Yog vim li cas?

Vim Yexus Khetos tsis yog tuag rau saum tus ntoo khaub lig. Thaum xub sau phau Vajlugkub ua lus Kili, ntau zaus phau Vajlugkub qhia tias Yexus tuag rau saum ib tug stau·ros’. Feem coob muab lo lus stau·ros’ txhais ua “ntoo khaub lig.” Tiamsis tiag tiag lo lus ntawd txhais tau tias “ib tug ncej.” Phau ntawv The Companion Bible tau hais li no: “Lo lus [stau·rosʹ] txhais tsis tau tias yog 2 tog ntoo uas muab sib cuam ua ke ua ib tug khaub lig.” Thiab phau ntawv no hais tias, tsis muaj ib lo lus Kili hauv Phau Tshiab uas qhia mus rau seem ntawd.

Cov neeg sau phau Vajlugkub kuj siv los lus Kili xyʹlon los qhia txog tus ncej uas ntsia Yexus thiab. (Tubtxib Tes Haujlwm 5:30; 10:39; 13:29; Kalatia 3:13) Lo lus xyʹlon tsuas txhais tau tias “ib ya cav,” lossis “ib tug pas, ib tug qws, lossis ib tug ntoo.”

Tus yawg Hermann Fulda uas sau phau ntawv Das Kreuz und die Kreuzigung, qhia tias yav thaum ub tibneeg pheej siv ib tug ncej ntoo los rau txim tuag rau tibneeg. Phau ntawv ntawd hais li no: “Tej chaw uas lawv rau txim tuag rau tibneeg tsis muaj ntoo ntau. Yog li ntawd, lawv thiaj muab ib tug ncej ntoo txhos rau hauv av. Ces lawv muab tus neeg raug txim ob txhais tes thiab ob txhais taw ntsia lossis khi saum tus ncej.”

Vajtswv Txojlus pab peb pom tias tsis zoo siv tus ntoo khaub lig. Tus tubtxib Povlauj hais tias: “Khetos raug tsawm foom this peb, thiaj txhiv peb dim qhov uas raug foom raws li txoj kevcai, rau qhov muaj lus sau cia hais tias ‘Txhua tus uas raug muab dai rau saum ntoo raug foom tsis zoo.’” (Kalatia 3:13) Hauv nqe ntawd Povlauj siv cov lus nyob rau Kevcai 21:22, 23, uas hais txog ib tug ncej ntoo, tsis yog ib tug ntoo khaub lig. Cov uas raug tua rau saum tus ncej ntoo tsuas yog cov neeg uas “raug foom tsis zoo” xwb. Yog li ntawd, tsis tsim nyog ib tug Khixatia muab tej duab lossis tej mlom uas ua txog Yexus raug ntsia saum tus ntoo khaub lig, los teeb rau hauv lawv tej tsev.

Tau 300 xyoo tom qab Khetos tuag, tsis muaj ib qho pov thawj qhia tias cov Khixatia siv tus ntoo khaub lig los pe hawm Vajtswv. Tiamsis thaum Huab Tais Constantine hloov kev ntseeg los ua ib tug Khixatia cuav, nws pib txhawb kom cov Khixatia siv tus ntoo khaub lig. Peb tsis paub yog vim li cas Constantine thiaj txhawb kom cov Khixatia ua li ntawd, tiamsis txawm li cas los, tus ntoo khaub lig ntawd tsis muaj feem nrog Yexus Khetos kiag li. Tus ntoo khaub lig ntawd yog los ntawm kev ntseeg cuav los xwb. Phau ntawv New Catholic Encyclopedia yeej lees tias: “Cov tibneeg uas nyob ua ntej cov Khixatia thiab cov uas tsis muaj feem nrog cov Khixatia, twb siv tus ntoo khaub lig lawm.” Muaj dua lwm phau ntawv qhia tias tibneeg kuj tau siv tus ntoo khaub lig nrog lawv tej kevcai dab qhua thiab kevcai ua nkauj ua nraug.

Vim li cas tibneeg ho txhawb kom cov Khixatia siv tus ntoo khaub lig? Lawv ua li ntawd kom yoojyim rub tibneeg los coj txoj kevcai “Khixatia.” Tiamsis phau Vajlugkub yeej txwv tu nrho tsis pub peb siv tej yam los ntawm kev ntseeg cuav los. (2 Khaulee 6:14-18) Phau Vajlugkub kuj txwv tsis pub peb teev dab teev mlom. (Khiav Dim 20:4, 5; 1 Khaulee 10:14) Twb yog li ntawd, cov tseem Khixatia thiaj tsis siv tus ntoo khaub lig los pe hawm Vajtswv.