Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

APÉNDICE

«Alma» né «espíritu» chop diitzreʼ: ¿ximodpa rarexani?

«Alma» né «espíritu» chop diitzreʼ: ¿ximodpa rarexani?

ÓRNI racadiaglo diitz alma espíritu, ¿xí rieed ló xpensarylo? Xidal buñ raluladx que guiropni raduidyni diitz toib cós ni buñgudxlio nap nislainy, cós ni diti labúu rabiʼno né diti raity. Nayibu que órni raityno, ni napnó nislainy rareʼni laidyno né rieeni rabanyni toibtica lagary. Como xidal buñ nap crenys reʼ, buñ radziguiaʼ órni raduidy cuent que la Biblia diti rasuidy ngú. Por ngú, ¿xí láani ngú alma né espíritu xomod rasuidy Xtiitz Dios?

DIITZ «ALMA» LÓ LA BIBLIA

Guinino primer xí láani ngú alma. Xomod rasetnaladxlo, casi guidopy la Biblia cuáni primerdiguieʼ ló diitz hebreo né diitz griego. Órni bisetlayibu diitz alma, guirá buñguieeu ni bicaʼ la Biblia, biquiinyibu diitz hebreo néfesch né diitz griego psykjé. Guiropca diitzreʼ sieetni más de xhoongayoʼ buelt ló la Biblia, né Traducción del Nuevo Mundo rony traducir láani ló textos né ló notas xomod «alma». ¿Ximod raquiin la Biblia diitz «alma» né «almas»? Guiropca diitzreʼ rarexani de tzón mod 1) guirá buñ, 2) guirá nimal o 3) vida xtuny buñ né nimal. Guibiʼno xidal textos ni raslooy que tzón mod ni ma bisetlano scú nacní.

Guirá buñ. «Ló xtzú Noé, [...] tidxósi buñ, xhoon almas, bilaayibu ló nís.» (1 Pedro 3:20.) Reʼ riendxichni que «almas» raduidyni diitz buñgudxlio: Noé, tzeelbu, guionca xiimbu né xolidxbu ni goyoʼ. Láaca ló Éxodo 16:16 náni que: «tigaaga buñ [«alma», nota] ni noʼ lainy yoʼ lairy» non natop maná. Scú láani, layibu natopyibu midid maná raquiin toib family. Diitz «alma» o «almas» láaca raduidyni diitz nacni buñ ló nota xtuny Génesis 46:18, Josué 11:11, Hechos 27:37 né Romanos 13:1.

Guirá nimal. Ló la Biblia órni ritlaa ximod goyaʼ guirá ni noʼ, rolno ndeʼ: «Ór cú Dios goniʼ: Guidal lainy nís xidalguixo nimal ni nabany [«alma» xomod ná nota], né guisapy nimal ni rasapy ló gudxlio né lainy guibá. Ór cú Dios goniʼ: Guidal ló gudxlio guirá ni nabany de cada clas, nimal nadaʼa né nimal ni rasoblainy layoo né nimal guiʼix ni noʼ ló gudxlio de cada clas. Né scú gocni» (Génesis 1:20, 24). Reʼ guirá beel, nimal nadaʼa né nimal guiʼix toibsi midid la Biblia rasetlaa layimu: «almas». Nimal ni rasapy né stipnés nimal láaca scúca ritlaayimu ló nota de Génesis 9:10, Levítico 11:46 né Números 31:28.

Vida xtuny buñ. Rioʼ ór, diitz «alma» raduidyni diitz vida xtuny toib buñ. Órni Jehová góoch Moisés: «Guirá buñguieeu ni ná nagaity looy [«ni cayopy alma xtunylo», nota] ma goityibu» (Éxodo 4:19). ¿Xí láani goniiny ñony xi enemig Moisés? Goniiny layibu nagaityibu Moisés. Láaca rolno que xidal íz antes de ñac ndeʼ, órni Raquel casanbu Benjamín, bireʼ «vida xtunybu [«alma xtunybu bireʼni», nota]» (Génesis 35:16-19). Ór cú Raquel bisnitbu vida xtunybu. Gonyno pensary ló diitz ni goniʼ Jesús: «Naʼ naca pastor tzaay; toib pastor tzaay ronycuent vida xtuny par guilaa xiil ni nap» (Juan 10:11). Jesús bunycuent alma ni nap, ndeʼ raduidy diitz que bunycuentbu vida ni napbu por buñgudxlio. Ló guirá textos o ló notas ni ma bisetlano, diitz «alma» nayadit raduidyni diitz que nacní vida xtuny toib buñ. Radzelno más diitz «alma» ló textos né ló notas xtuny 1 Reyes 17:17-23, Mateo 10:39, Juan 15:13 né Hechos 20:10.

Pal diti rasianlo rasuidylo la Biblia, saduidylo cuent que loni diti sieed ni toib versículo ni ratzak diitz «alma» né stipnés diitz xomod «diti raity» o «rabany tipzó». Ni la Biblia raslooy ngú que alma raity (Ezequiel 18:4, 20). Ndeʼ rabexa que órni la Biblia raniʼni de gueʼet raquiinni diitz «alma ni ma goity» (Levítico 21:11, nota).

¿XÍ LÁANI NGÚ «ESPÍRITU»?

Nigoreʼ guisuidyno ximod raquiin la Biblia diitz «espíritu». Noʼ tipnés buñ ni raluladx que diitz espíritu toibsi nacní né «alma». Per diti scú láani. La Biblia nayadit rasuidy que «espíritu» né «alma» guiropcani gadzé láani. ¿Ximod rieeni que diti toibsi nacní?

Buñguieeu ni bicaʼ la Biblia biquiinyibu diitz hebreo rúaj né diitz griego pnéuma órni bisetlayibu «espíritu». La Biblia rabexatzay ximod rienni. Guibiʼno ximod, órni Salmo 104:29 raibyni a Jehová: «Pal rabeʼlo espíritu xtunyibu [rúaj], layibu raityibu né rabiguetyibu racyibu yoo». Láaca Santiago 2:26 raniʼ que «cuerpo ni diti nap espíritu [pnéuma] ma goityni». Ló versículos reʼ riendxichni que diitz «espíritu» láani ngú ni rony que guibanyno, pal diti napnó láani raityno. Por ngú, diitz rúaj diti nosi rac traducirni ló la Biblia xomod «espíritu», láaca rac traducirni xomod «fuers», labúu guinino que nacní fuers ni rascuany buñ. Scú, Dios goniʼ ndeʼ órni goniʼbu de toib guiérodann ni góc ló xtzú Noé: «Guitnéya guiérodann ló gudxlio par guinitló ni noʼ lainy guet guibá a guirá beʼel ni nap fuers [rúaj] de vida» (Génesis 6:17; 7:15, 22). Por ngú, «espíritu» raduidyni diitz toib fuers ni diti labúu rabiʼ buñ, toib guii ni rascuany guirá ni nabany.

Alma diti láacani ngú espíritu. Cuerpo raquiin espíritu par labúu gonyni dxiin, xomodca toib radio raquiin guii par gony dxiin. Órni ragoʼno bateria láani, guii ni nap bateria reʼ rony que rasaló roʼol radio cú. Pal diti napni bateria, diti labúu ronyni dxiin. Né scúca nac stipnés radio ni rac enchufar. Scúca rac né espíritu: fuers ni raduidy vida toib cuerpo. Xomodca guii ni diti rony pensary né diti rien. Scú láani, espíritu nacní toib fuers. Per órni cuerpo xtunyno ma diti nap espíritu, o fuers ni rascuany lóono, rac xomod goniʼ salmista: «Raityibu né rabiguetyibu racyibu yoo».

Eclesiastés 12:7 ná que órni buñgudxlio raity, «yoo [cuerpo] rabiguetni racni yoo, xomod gocni primer, né espíritu rabiguetni ronoʼ Dios ni nigolú, ni biduidy láani». Órni espíritu, fuers ni rascuany buñ, rasianni cuerpo, ndeʼ raity né rabiguet ro bireʼni: ló yoo. Scúca, fuers ni rascuany buñ rabiguet lagary ro bireʼni: Dios (Job 34:14, 15; Salmo 36:9). Per ndeʼ diti raduidy diitz que fuers reʼ nigolúpa ma seeni dada guibá. Yaca, ni raduidy diitz ngú que órni buñ raity, Jehová ngú ni raniʼ chú ngú guibany o yaca ló dzú ni sietra. Labúu guinino que vida xtuny buñ riaʼanni ladxña Dios. Nosi xcalnadip Dios labúu guidxiguet espíritu, o fuers ni rascuany buñ, par buñ saló guibany stoib.

¡Balaati rasacno sacró ni gony Dios né buñ ni casaladx lainy «baʼ conmemorativas»! (Juan 5:28, 29.) Órni guidxin ór ni Jehová guilís gueʼet, láabu sonycopybu cuerpo xtunyibu né sonybu que guibanyibu órni coʼbu espíritu, o fuers ni rascuany layibu. ¡Nigolú sabaladx buñ!

Pal nainy looy gannlo más ximod raquiin diitz «alma» né «espíritu» ló la Biblia, sadzelo más ni guisien looy ló follet ni laa, ¿Qué nos sucede cuando morimos? né ló páginas 32 a 36 né 136 a 140 ni sieed ló libro ni laa, Razonamiento a partir de las Escrituras. Guiropcani testigos xtuny Jehová rabeʼ láani.