IKI 1914-ųjų buvo likę dar keli dešimtmečiai, o Biblijos tyrinėtojai jau skelbė, kad tie metai atneš didelių permainų. Kas gi turėjo įvykti ir kokių pranašysčių laukta išsipildant?

Kaip užrašyta Luko 21:24, Jėzus pasakė: „Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių laikai“, arba „tautoms skirti laikai“ (NW). Jeruzalė buvo sostinė, iš kur valdė Dovydo linijos karaliai (Psalmyno 48:2, 3 [48:1, 2, Brb]). Tų  karalių statusas buvo ypatingas. Jie sėdėjo „Jehovos soste“, tai yra atstovavo pačiam Dievui (1 Metraščių 29:23, NW). Todėl ir Jeruzalė buvo Jehovos valdžios simbolis.

O nuo kada ir kaip Dievo valdžią ėmė „mindžioti pagonys“? Nuo 607 m. p. m. e., kai Jeruzalę nukariavo babiloniečiai. „Jehovos sostas“ dabar buvo tuščias, joks Dovydo dinastijos karalius nebevaldė (2 Karalių 25:1-26). Tačiau taip neturėjo likti visam laikui. Ezechielio pranašystėje paskutiniam Jeruzalės karaliui Zedekijui pasakyta: „Nusiimk vainiką ir karaliaus karūną! [...] Jo nebebus, kol ateis turintis teisę valdyti. Jam pavesiu visa“ (Ezechielio 21:26, 27, Brb [21:31, 32, Biblijos draugijos leidimas]). Teisę į Dovydo karūną turėjo Jėzus Kristus (Luko 1:32, 33). Taigi pagonims buvo duota valia tik iki jam tampant Karaliumi.

 O kada Jėzui buvo skirta imtis karaliaus valdžios? Pagonys turėjo viešpatauti iki nustatyto laiko, — pats Jėzus taip sakė. Kiek tas laikas trunka ir kada baigiasi, galima sužinoti patyrinėjus Danieliaus knygos 4 skyrių, kur yra nupasakotas pranašiškas Babilono karaliaus Nebukadnecaro sapnas. Karalius regėjo, kaip buvo nukirstas milžiniškas medis. Jo kelmas, surakintas geležimi ir variu, negalėjo leisti atžalų. Angelas paskelbė: „Taip praeis septyni laikai!“ (Danieliaus 4:10-16, Brb [4:7-13, Biblijos draugijos leidimas]).

Kai kur Biblijoje medis yra valdžios įvaizdis (Ezechielio 17:22-24; 31:2-5). Anas simbolinis medis buvo nukirstas, ir tai reiškia, kad Jeruzalėje karalių nebeliko — Dievo valdžia lyg ir nutrūko. Tačiau vizija suteikė viltį, jog ne amžinai Jeruzalė bus mindžiojama — pasakyta, „septynis laikus“. Tiktai kaip nustatyti tų „laikų“ trukmę?

Apreiškimo 12:6, 14 leidžia suprasti, jog trys su puse laiko lygu „tūkstančiui dviem šimtams šešiasdešimt dienų“. Taigi „septyni laikai“ yra dukart tiek: 2520 dienų. Vis dėlto ir praėjus 2520 dienų po Jeruzalės sugriovimo pagonys Dievo valdžią „tebemindžiojo“. Akivaizdu, kad išpranašautasis laikotarpis aprėpia daug daugiau. Skaičių 14:34 ir Ezechielio 4:6 rodo, jog reikia imti „metus už kiekvieną dieną“. Taigi septyni laikai yra 2520 metų.

Babiloniečiai Jeruzalę sugriovė ir Dovydo dinastija nutrūko 607 m. p. m. e. spalio mėnesį. Skaičiuodami nuo tada 2520 metų ateiname į 1914-ųjų spalį. „Tautoms skirti laikai“ tuomet ir baigėsi, danguje ėmė karaliauti Jėzus Kristus (Psalmyno 2:1-6; Danieliaus 7:13, 14). *

 Kaip Jėzus ir išpranašavo, visokios negandos, sukrečiantys pasaulio įvykiai — karai, badas, žemės drebėjimai, epidemijos — liudija jį jau esant Karaliumi (Mato 24:3-8; Luko 21:11). Visa, kas dabar dedasi, aiškiai rodo, jog 1914-aisiais danguje tikrai buvo įsteigta Dievo Karalystė ir šiai sugedusiai santvarkai atėjo „paskutinės dienos“ (2 Timotiejui 3:1-5).