Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

1 SKYRIUS

„Tai ir yra Dievo meilė“

„Tai ir yra Dievo meilė“

„Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 JONO 5:3).

1, 2. Kodėl tu myli Jehovą?

AR TU myli Dievą? Jeigu jau esi jam pasiaukojęs, žinoma, atsakysi, kad myli. Argi galėtų būti kitaip? Jehova myli mus, tad ir mes atsakome jam meile. Biblijoje taip ir sakoma: „Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo“ (1 Jono 4:19).

2 Dievas iš tiesų „mus pirmas pamilo“. Jis dovanojo mums gyventi nuostabaus grožio planetą, rūpinasi mūsų materialinėmis reikmėmis (Mato 5:43-48). Kad galėtume patenkinti svarbiausius savo poreikius — dvasinius, davė savo įkvėptąjį Žodį, Bibliją. Taip pat jis skatina mus kreiptis į jį malda bei patikina, jog išklausys ir padės šventosios dvasios galia (Psalmyno 65:3 [65:2, Brb]; Luko 11:13). O svarbiausia, Jehova atsiuntė į žemę savo brangųjį Sūnų. Jis tapo mūsų Atpirkėju — išvadavo iš nuodėmės bei mirties. Kokia didelė Jehovos meilė! (Jono 3:16; Romiečiams 5:8)

3. a) Ką turime daryti, norėdami išsilaikyti Dievo meilėje? b) Kokį svarbų klausimą turime apsvarstyti ir kur apie tai rašoma?

3 Jehova trokšta, kad džiaugtumės jo meile amžinai, tačiau ar taip bus, priklauso nuo mūsų pačių. Biblija ragina: „Išsilaikykite Dievo meilėje [...] amžinajam gyvenimui“ (Judo 21). Pasakyta „išsilaikykite“. Vadinasi, reikia pastangų. Turime realiai parodyti, jog esame Dievui dėkingi. Todėl kiekvienas pasvarstykime: kaip galiu parodyti meilę Dievui? Štai ką apie tai rašė apaštalas Jonas: „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 Jono 5:3). Tikrai verta pasigilinti į šiuos žodžius, — juk trokštame parodyti savo Dievui, kaip jį mylime.

„TAI IR YRA DIEVO MEILĖ“

4, 5. a) Ką apaštalas Jonas turėjo omenyje sakydamas „Dievo meilė“? b) Kaip širdyje pajautei meilę Jehovai?

4 Sakydamas „Dievo meilė“ apaštalas Jonas turėjo omenyje ne Jehovos meilę mums, o mūsų meilę Jehovai. Ar atsimeni, kada tu pajautei meilę Jehovai?

Nuo tada, kai pasiaukojome Jehovai ir pasikrikštijome, iš meilės jam stojome klusniai vykdyti jo valią

5 Trumpai persikelk mintimis į tas dienas, kai pažinai tiesą ir įtikėjai. Sužinojai apie Jehovą, jo tikslus, taip pat kad esi gimęs nuodėmingas, todėl buvai Dievui svetimas. Tačiau Jehova maloningai siuntė Kristų, kad tau atsivertų kelias į amžiną gyvenimą ir tobulybę, kurią prarado Adomas (Mato 20:28; Romiečiams 5:12, 18). Pradėjai suvokti, kaip didžiai Jehova aukojosi siųsdamas savo brangųjį Sūnų už tave numirti. Dievo meilė sujaudino širdį, ir tada pats pajautei, kad jį myli (1 Jono 4:9, 10).

6. Iš ko matoma nuoširdi meilė Dievui ir ką ji paskatino tave padaryti?

6 Iš pradžių tai buvo tik jausmas. Tačiau tikroji meilė — ne vien jausmas, ji neišreiškiama vien žodžiais „aš myliu Jehovą“. Kaip ir tikėjimas, nuoširdi meilė skatina veikti, ji negali būti gyva be darbų (Jokūbo 2:26). Jei mylime kitą asmenį, darome tai, kas jį džiugina. Tad ir tavo širdyje, kai pajautei meilę dangiškajam Tėvui Jehovai, užgimė troškimas gyventi, kaip jam patinka. Ir jeigu jau pasikrikštijai — žengei šį svarbiausią gyvenime žingsnį, — tai irgi iš meilės ir atsidavimo Dievui. Pasiaukojimo maldoje pasižadėjai vykdyti jo valią ir apie savo pasiaukojimą visiems paliudijai pasikrikštydamas (Romiečiams 14:7, 8). Tolesni apaštalo Jono žodžiai rodo, kaip galima tesėti šį kilnų įžadą Dievui.

„VYKDYTI JO ĮSAKYMUS“

7. Kokius galėtum paminėti kai kuriuos konkrečius Dievo nurodymus ir ką reiškia laikytis Dievo įsakymų?

7 Jonas sako, kad mylėti Dievą reiškia „vykdyti jo įsakymus“. O kokie yra Dievo įsakymai? Biblijoje Jehova kai kuriuos dalykus yra nurodęs konkrečiai, pavyzdžiui, kad negalima girtauti, ištvirkauti, garbinti stabų, vogti, meluoti (1 Korintiečiams 5:11; 6:18; 10:14; Efeziečiams 4:28; Kolosiečiams 3:9). Tad laikytis Dievo įsakymų, be kita ko, reiškia nenukrypti nuo šių aiškių Biblijoje išdėstytų dorovės normų.

8, 9. Kai reikia dėl ko nors apsispręsti, o konkretaus nurodymo Biblijoje nėra, kaip žinoti, kas patinka Jehovai? Pateik pavyzdį.

8 Tačiau Jehova nori, kad klausytume ne vien konkrečių jo paliepimų. Jis nesuvaržė taisyklėmis kiekvieno mūsų žingsnio, tad tikriausiai neretai pasitaiko, kad prireikus dėl ko nors apsispręsti nerandame tiesaus Biblijos nurodymo. Kaipgi tada žinoti, koks sprendimas patiks Dievui? Studijuodami Bibliją galime suprasti, kaip Jehova mąsto. Pavyzdžiui, sužinome, kas jam miela, o kas atgrasu, kokios mintys bei elgesys jam patinka (Psalmyno 97:10; Patarlių 6:16-19). Kuo geriau pažinsime Jehovą bei jo kelius, tuo stipresnę įtaką jo mąstysena darys mūsų sprendimams ir elgesiui. Tada, jei Biblijoje ir nebūtų tiesaus nurodymo, tikriausiai gebėsime įžvelgti, „kokia yra Viešpaties valia“ (Efeziečiams 5:17).

9 Pavyzdžiui, Biblijoje nėra tiesiai pasakyta, kad negalima žiūrėti filmų ir televizijos laidų, kuriuose rodomos pasibaisėtinos smurtinės arba amoralios scenos. Bet ar tikrai reikia paraidinio įsakymo šalintis tokių dalykų? Juk žinome, kaip Jehova į visa tai žiūri. Jo Žodyje pasakyta aiškiai: „Kas mėgsta smurtą, to jis nekenčia iš visos širdies“, ir ‘Dievas teis ištvirkėlius ir svetimautojus’ (Psalmyno 11:5; Hebrajams 13:4). Apmąstydami šiuos Dievo įspėjimus, galime aiškiai suprasti, ko jis iš mūsų tikisi. Todėl tai, ko Jehova nekenčia, mums irgi joks malonumas. Jis džiaugiasi, jeigu iš tolo vengiame nedorybių, kuriomis šis pasaulis mėgina mus suvilioti, tarsi jos būtų nekenksmingos pramogos. *

10, 11. Kodėl nusprendėme klausyti Jehovos ir koks yra mūsų klusnumas?

10 Kas labiausiai mus skatina laikytis Dievo įsakymų? Kodėl trokštame kiekvieną dieną nugyventi taip, kaip Jehovai patinka? Ne vien todėl, kad bijome bausmės ar skaudžių padarinių, kurių susilaukiama nepaisant jo valios (Galatams 6:7). Mums klusnumas — brangi galimybė išreikšti Jehovai meilę. Kaip vaikas tikisi tėčio pritariamo žvilgsnio, taip ir mes trokštame Jehovos palankumo (Psalmyno 5:13 [5:12, Brb]). Mylime jį, nes jis — mūsų Tėvas. Argi gali būti žmogui kas džiugesnio bei malonesnio, kaip žinoti, kad „užsitarnauja Viešpaties malonę“? (Patarlių 12:2)

11 Taigi Dievo klausome noriai ir besąlygiškai — ne vien tada, kai tai mums patogu, kai nėra didesnių kliūčių. * Dievui ‘paklūstame iš širdies’ (Romiečiams 6:17). Psalmininkas sakė: „Mėgaujuosi tavo įsakymais, nes juos myliu“ (Psalmyno 119:47). Mes puoselėjame tokius pat jausmus — su malonumu klausome Jehovos. Suprantame, kad jis vertas mūsų visiško, besąlygiško klusnumo ir kad reikalauja jo teisėtai (Pakartoto Įstatymo 13:1 [12:32, Brb]). Norime, kad Jehova apie mus sakytų tą patį, kas pasakyta apie Nojų. Šis patriarchas mylėjo Jehovą ir ištisus dešimtmečius buvo jam ištikimas bei klusnus. Štai kas apie jį rašoma: „Kaip Dievas buvo [Nojui] įsakęs, taip jis ir padarė“ (Pradžios 6:22).

12. Koks klusnumas džiugina Jehovos širdį?

12 Ką Jehova jaučia, jei noriai jam paklūstame? Savo Žodyje jis sako, kad tuo ‘džiuginame jo širdį’ (Patarlių 27:11). Mūsų klusnumu džiaugiasi visavaldis visatos Viešpats? Džiaugiasi, ir nesunku suprasti, kodėl. Jis apdovanojo mus valios laisve, tad galime apsispręsti klausyti jo arba neklausyti (Pakartoto Įstatymo 30:15, 16, 19, 20). Jeigu savo valia apsisprendžiame klausyti dangiškojo Tėvo Jehovos ir jeigu tai darome iš širdies, kupini meilės jam, jis labai džiaugiasi (Patarlių 11:20). O ir mums patiems toks gyvenimo kelias — pats geriausias.

„JO ĮSAKYMAI NĖRA SUNKŪS“

13, 14. Kodėl galime pagrįstai teigti, kad Dievo „įsakymai nėra sunkūs“, ir kokiu pavyzdžiu tai pailiustruotume?

13 Tolesni apaštalo Jono žodžiai mums įkvepia pasitikėjimo: „Jo įsakymai nėra sunkūs.“ Graikų kalbos žodis, 1 Jono 5:3 išverstas „sunkūs“, pažodžiui reiškia svorį. * Viename angliškame Biblijos vertime ši mintis perteikta taip: „Jo įsakymai mūsų neslegia“ (New English Translation). Jehova nereikalauja per daug, nekrauna mums slegiančių naštų. Nors žmogus netobulas, jis pajėgus laikytis jo įsakymų.

14 Kad būtų aiškiau, pailiustruokime tai pavyzdžiu. Tarkim, geras draugas keliasi gyventi kitur ir prašo tavęs padėti jam pervežti daiktus, supakuotus dėžėse. Vienos dėžės lengvos, paneštų ir vienas žmogus, o kitos sunkios, — be pagalbininko nepakelsi. Draugas rodo, kurias dėžes galėtum nešti. Ar jis prašys nešti tas, kurios vienam aiškiai per sunkios? Neprašys, juk jis nenori, kad susižeistum. Taip ir Dievas neliepia daryti to, kas ne mūsų jėgoms. Juk jis mus myli ir yra supratingas (Pakartoto Įstatymo 30:11-14). Niekada jis neužkrautų tokios sunkios naštos. Jehova supranta mūsų galimybių ribas, „žino, kokie mes padarai, atsimena, kad mes esame dulkės“ (Psalmyno 103:14).

15. Kodėl galime neabejoti, kad laikytis Jehovos įsakymų mums tik į naudą?

15 Jehovos įsakymai anaiptol nėra sunkūs. Mums tik į naudą jų laikytis (Izaijo 48:17). Todėl Mozė kadaise galėjo Izraelio tautai pasakyti: „Viešpats mums įsakė vykdyti visus šiuos įstatus, bijoti Viešpaties amžinam mūsų labui, idant išliktumėme gyvi, kaip šiandien ir yra“ (Pakartoto Įstatymo 6:24). Galime neabejoti, kad įstatymus Jehova duoda rūpindamasis mumis, mūsų amžina gerove. Argi galėtų būti kitaip? Juk jis be galo išmintingas ir žino, kas mums geriausia (Romiečiams 11:33). Be to, jis tikras meilės įsikūnijimas (1 Jono 4:8). Meilė yra pati Dievo asmenybės esmė. Ji lemia visa, ką jis sako bei daro. Meile pagrįsti visi įsakymai, kuriuos Dievas yra davęs savo tarnams.

16. Nors spaudžia sugedęs pasaulis ir tenka kovoti su netobulo kūno polinkiais, kodėl pajėgiame eiti klusnumo keliu?

16 Tai nereiškia, kad eiti klusnumo Dievui keliu labai paprasta. Privalome kovoti, kad mūsų nepaveiktų šis sugedęs „piktojo pavergtas“ pasaulis (1 Jono 5:19). Negana to, tenka grumtis su savo netobulu kūnu, kuris verčia paklusti jam, o ne Dievo įstatymams (Romiečiams 7:21-25). Tačiau meilė Dievui stipresnė. Jehova laimina tuos, kurie stengiasi klusnumu įrodyti jam savo meilę. Jis suteikia „jo klausantiems“ šventosios dvasios (Apaštalų darbų 5:32). O šventoji dvasia tarsi vaisių brandina mumyse gražias, brangias savybes, padedančias eiti klusnumo keliu (Galatams 5:22, 23).

17, 18. a) Ką nagrinėsime šioje knygoje ir ko reikia nepamiršti? b) Kas aptariama kitame skyriuje?

17 Šioje knygoje aptarsime įvairius Jehovos nustatytus principus, dorovės normas ir daugelį kitų dalykų, padedančių suprasti, kokia yra jo valia. Nagrinėdami visa tai, turėkime omenyje, ką svarbaus jau aptarėme: Dievas neverčia mūsų laikytis jo įstatymų bei principų, — jis tikisi širdingo klusnumo; taip pat, kad eiti keliu, kurį nurodo Jehova, naudinga jau dabar ir kad šis kelias veda į amžinąjį gyvenimą. Svarbiausia, branginkime galimybę savo nuoširdžiu klusnumu įrodyti, jog labai mylime Jehovą.

18 Kad mokėtume atskirti gera nuo bloga, Jehova apdovanojo mus sąžine. Tačiau ji bus mums patikimas vedlys tik jeigu bus tinkamai išugdyta. Apie tai kitame skyriuje.

^ pstr. 9 Šios knygos 6 skyriuje aptariama, kaip pasirinkti sveikas pramogas.

^ pstr. 11 Neturėdamos išeities paklūsta netgi piktosios dvasios. Kai Jėzus įsakydavo demonams išeiti iš žmonių, jiems tekdavo, kad ir nenoriai, pripažinti Jėzaus valdžią ir paklusti (Morkaus 1:27; 5:7-13).

^ pstr. 13 Mato 23:4 šiuo žodžiu pavadintos „naštos“ — Raštų žinovų ir fariziejų sukurtos smulkmeniškos taisyklės bei tradicijos, kuriomis jie apsunkino paprastus žmones. Apaštalų darbų 20:29, 30 tas pats žodis išverstas „žiaurūs“. Čia juo apibūdinti negailestingi atsimetėliai, savo „klastingomis kalbomis“ klaidinantys Kristaus mokinius.