Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 3

Gandxiʼno buñ ni Dios nadxiʼ

Gandxiʼno buñ ni Dios nadxiʼ

«Ni casaa né buñ ni noʼ xcalrrien sac buñ ni noʼ xcalrrien.» (PROVERBIOS 13:20.)

1-3. a) ¿Xí láani nayadit raniʼ la Biblia? b) ¿Xí raquiin gonyno par guidzakno buñ ni naní xcalrrien?

BUÑGUDXLIO nac xomod páa, ¿xigony? Portín órni ranich buñ láani lainy nís ni maca reʼni nís, scúca nacno naguel rasuidyno cós ni rony buñ ni ragoo lóono. Xidal ór diti raduidyno cuent ronyno mod rony stipnés buñ, rasuʼno mod nacyibu, rasuʼno cós tzaay né dada cós mal ni ronyibu.

2 La Biblia nayadit ná: «Ni casaa né buñ ni noʼ xcalrrien sac buñ ni noʼ xcalrrien, per ni radzak né buñ ngaʼal sieeni mal láabu» (Proverbios 13:20). Diitzreʼ diti nosi rasetlani órni chop buñ rioʼ órsi rabiʼ saʼ, xalagary ngú órni raniʼni «ni casaa né buñ» raduidyni diitz órni chop buñ nac ximigdxin saʼ. * Toib guiich ni raniʼ de la Biblia náni scareʼ: «Ni saano né buñ raslooyni guidzaktzayno láabu né gonladxno láabu». Nigolú láani, lóono rasuʼno buñ ni más ronladxno. Órni radzakno toib buñ más rasuʼno mod nacbu, ná nacni cós tzaay o cós mal.

3 Par tzodieʼno ló xcalnadxiʼ Dios nigolú raquiin guidzakno buñ ni natzaay xcalrrien par gacné lóono gonyno cós tzaay. ¿Xí raquiin gonyno par guidzelno buñ de clas reʼ? Raquiin gandxiʼno buñ ni Dios nadxiʼ, gac ximigno buñ ni nac ximig Dios. Bunysi pensary ló ndeʼ: layibu nacyibu mod rioladx Dios. ¡Galán guidzakno buñ de clas reʼ! Nigoreʼ guisuidyno xí clas buñ Dios nadxiʼ. Órni ganno ximod rony pensary Jehová sioʼno puext guiyopyno buñ ni natzaay xcalrrien.

BUÑ NI DIOS NADXIʼ

4. ¿Xigony nap Jehová razón guiyopytzay ximig, né xigony góoch Jehová a Abrahán naclo «ximiga»?

4 Jehová diti rabú nitisi buñ par gac ximig. Láabu napbu razón guiyopytzaybu ximigbu, portín láabu ngú ni rony Mandary guibá né guidopynac Gudxlio, por ngú ni guidzakno Jehová ngú ni más rasac. Per ¿xí clas buñ rabú Jehová par gac ximig? Nosi rabúbu buñ ni nap confianz né nap fe lóbu. Ladyibu noʼ Abrahán toib buñguieeu ni bibany nírcu, guirá buñ rimbu láabu por fe ni gopbu órni goyoʼbu puext ñonycuentbu xiimbu a Jehová. * ¿Noʼ toib prueby ni más nagann par toib buñ ni ma noʼ xiin la? Abrahán «bunycuentbu Isaac», gondxichbu que «Dios labúu nalís láabu lad gueʼet» (Hebreos 11:17-19). Por ni Abrahán gop fe né bisob, Jehová góoch láabu naclo «ximiga» (Isaías 41:8; Santiago 2:21-23).

5. ¿Ximod rabiʼ Jehová buñ ni rasob láabu?

5 Par Jehová nigolú rasac buñ ni rasob né diti rasian láabu, láaca nadxiʼbu buñ ni noʼ puext guisob ná naganni (bíil 2 Samuel 22:26). Xomod bisuidyno ló capítulo 1 rioladxbu órni buñ rasob láabu por galnadxiʼ. Láaca Proverbios 3:32 ná que «radzaktzaybu», o rac ximigbu buñ ni rony «xinésni», buñ ni rasob láabu. Buñ de clas reʼ, Jehová raruʼ par tzoʼ «lainy yoʼ lairy» ni napbu; ndeʼ raduidy diitz que racacuentbu né raduidybu lagary guininé né gony adorar buñ láabu órtisi (Salmo 15:1-5).

6. ¿Ximod raslooyno que nadxiʼno Jesús, né ximod rasac Jehová órni rabiʼbu que nadxiʼno Xiimbu?

6 Jehová nadxiʼbu buñ ni nadxiʼ a Jesús ni nac toibguielot Xiimbu. Scareʼ goniʼ Jesús: «Pal noʼ ni nadxiʼ naʼ, sasob xtiidza, né Bixiosa sandxiʼ láabu, né sioʼno ronoʼbu par cuésno né láabu» (Juan 14:23). ¿Ximod raslooyno que nadxiʼno Jesús? Órni rasobno ranino diitz sacró né rasuidyno buñ (Mateo 28:19, 20; Juan 14:15, 21). Lóono láaca raslooyno que nadxiʼno Jesús órni racaatzayno «cuidad guicanal[no] raxt ñeʼbu» (1 Pedro 2:21). Scú, ná nacno buñ galkié ronyno rutirigaʼlni lóono rasuʼno láabu por mod ranino né ronyno. Órni Jehová rabiʼ que por ni nadxiʼno láabu ronyno xtem por guisuʼno mod bibany Cristo, ndeʼ rony que radxinni lainy xcalnabanybu.

7. ¿Xigony galán guidzakno buñ ni nac ximig Jehová?

7 Xomod ma bisuidyno, Jehová ranab que ximigbu gap fe, guisob, diti guisian láabu, gandxiʼ Jesús né gandxiʼ mod bisuidybu guibany buñ. Por ngú raquiin guinabdiitzno lóocano: «¿Xí clas buñ nac ximiga? ¿Nacyibu buñ de clas reʼ né nabanyibu modreʼ la? ¿Nigolú nacyibu ximig Jehová la?». Scú láani, naní xcalrrienno pal radzakno buñ ni rony por guibany mod ranab Dios né rasuidy a stipnés diitz sacró de Gobierno xtuny Dios né gan. Buñ de clas reʼ labúu gacné lóono portín ragoʼyibu gan xcalnabanyno gonyno ni Dios rioladx (bibiʼ cuadriyen ni ná « ¿Chú labúu gac ximigdxinno?», ni sieed ló página 29).

GUISUIDYNO DE BUÑ NI RASETLAA LA BIBLIA

8. ¿Xí láani más radziguiaʼlo órni roʼol lo de a) Noemí né Rut? b) tzón mbioxhlasien hebreos? c) Pablo né Timoteo?

8 La Biblia rasetlaa de xidal buñ ni sacró goyeeni layibu por ni golútzayibu ximigyibu. Labúu golno de Noemí né xolidxbu Rut, de tzón mbioxhlasien hebreos ni goyoʼ Babilonia ni buny ni ná Jehová, né de Pablo né Timoteo (Rut 1:16; Daniel 3:17, 18; 1 Corintios 4:17; Filipenses 2:20-22). Per guisuidytzayno de chop buñ ni góc ximigdxin saʼ: David né Jonatán.

9, 10. ¿Xigony David né Jonatán bidzaktzay saʼyibu?

9 La Biblia rasetlaa que órni David bigaity Goliat, «Jonatán né David nigolú bidzak saʼyibu, né Jonatán gosaló gondxiʼbu David xomod láacabu» (1 Samuel 18:1). Ni toib buñ labúu nabeʼ David cueʼ Jonatán, portín bidzaktzay saʼyibu ná diti toibsi íz gopyibu, bidzak saʼyibu dada dzú goity Jonatán ló guerr (2 Samuel 1:26). * ¿Xí láani buny que chop biinreʼ nadzaktzay saʼ?

10 David né Jonatán bidzaktzay saʼyibu portín guiropyibu gondxiʼyibu Dios, né goyodieʼyibu ló xcalnadxiʼ Dios. Ni más gosac par layibu ngú nasobyibu Dios. Bidziguiaʼyibu saʼyibu portín buñtzay gocyibu. Jonatán bioladx que David gop balory, góc toib mbioxhlas ni goleʼ loguiaʼ laa Jehová né gan né diti bidzuiby. Par David nigolú gosac que Jonatán ná góc toib buñguieeu goyal bisob né diti bisian a Jehová. Scú láani, Jonatán diti bunybu pensary en láasibu, xalagary ngú gocnébu David. Guisetnaladxno órni David godudy ló toib galnagan rodann, órni Saúl (bixios Jonatán) goniiny nagaity a David láabu guirási ór goyoʼ nagachbu. Jonatán diti bisiambu ximigbu «goyeebu ronoʼ David [...] né gocnébu David gap confianz lóo Jehová» (1 Samuel 23:16). ¡Bunysi xpensarylo nigolú sacró gosac David órni bibiʼbu que ximigdxinbu bidxin ronoʼbu par gacné láabu! *

11. ¿Xí rasuidy lóono ni gosaclóo Jonatán né David?

11 ¿Xí rasuidyno ni gosaclóo Jonatán né David? Rasuidyno que ni más rasac órni noʼ ximigno ngú que gandxiʼyibu Dios. Nigolú racnéni lóono guidzakno buñ ni rony crer ni lóono ronyno crer, ni natzaay xcalrrien né ni rasaguel guisob Dios. Labúu gaibyno láabu mod rasacno, mod nac xpensaryno né mod nabanyno (bíil Romanos 1:11, 12). Né guirá buñ ni nac de clas reʼ radzelno layibu lad xhermanno. Per ¿raslooy ndeʼ que guirá ni riee Lagary ro radopno nac buñ ni labúu gacné lóono la? Labúu guinino que yaca.

¿XIMOD GANNO CHÚ LABÚU GAC XIMIGNO?

12, 13. a) ¿Xigony non guicaano cuidad xí clas buñ guidzakno lainy congregación? b) ¿Xí galnagan cualó herman ló xtzú Pablo, né xí goniʼ Pablo par gapyibu cuidad?

12 Non guicaano cuidad chú gac ximigno portín diti guirá herman ni noʼ lainy congregación labúu gacné lóono. ¿Non guidziguiaʼno la? Yaca. Xomod cuánnax racla par guiyaa ló yac, scúca noʼ herman ni racla xiroʼ tiemp par gony ni ná Dios. Por ngú lainy congregación sabiʼno buñ ni diti raniʼs mod ná Dios (Hebreos 5:12–6:3). Scú, non gapno paseinys buñ ni pénsa casuidy de Dios, ni diti nadip xfe né láaca gandxiʼno layibu, modreʼ sacnéno layibu par niʼsyibu modpa rioladx Jehová (Romanos 14:1; 15:1).

13 Rioʼ ór raquiin guicaano más cuidad xi clas buñ guidzakno ná nacni lainy congregación. Sigory noʼ buñ ni diti rony xinésni, né stipnés ni rasaló raniʼgolu mal de stipnés herman portín noʼ cós ni rioʼobni layibu. Scúca gocni ló primer siglo. Ná xidal herman bisobyibu Dios, láaca goyoʼ tipnés ni diti bisob láabu. Guibiʼno ximod. Gudx Corinto goyoʼ ni bisian tipnés xcalrrasuidy la Biblia por ngú Pablo gochbu herman gapyibu cuidad: «Diti guiscúto lóocato. Pal toib buñ radzak né toib ni nac buñ mal raxin mod tzaay ni nacbu» (1 Corintios 15:12, 33). Pablo láaca goniné Timoteo par gapbu cuidad que lad congregación labúu tzoʼ tipnés herman ni diti cayony xinésni. Timoteo non nareʼ tiplad, diti nadzakbu clas herman reʼ (bíil 2 Timoteo 2:20-22).

14. ¿Ximod labúu guisobno litz ni bicaʼ Pablo órni radzakno buñ?

14 ¿Ximod labúu guisobno litz ni bicaʼ Pablo? Rasobno láani órni diti radzakno nitisi buñ ni labúu guixin mod tzaay ni nacno, ná noʼbu lainy congregación (2 Tesalonicenses 3:6, 7, 14). Ni más guisac par lóono ngú ni Dios gac ximigno. Diti guialadxno que nacno xomod páa órni ranichno láani lainy nís ni maca reʼni nís. Scúca lóono naguel rasuʼno mod rony né mod nac buñ ni radzakno. Pal ranichno páa lainy nís diti seʼni café. Scúca, pal radzakno buñ ni diti natzaay xcalrrien láaca diti natzaay sac xcalrrienno (1 Corintios 5:6).

Lad herman labúu guidzelo buñ ni natzaay xcalrrien par gac ximiglo

15. ¿Xí non gonyno par guidzakno buñ ni rony ni ná Jehová lainy congregación?

15 Rabaladxno que lainy xcudx Jehová diti nagann guidzelno buñ ni gac ximigno ni rasob a Dios (Salmo 133:1). Non guinabdiitzno lóono, ¿ximod labúu guidzelno buñ de clas reʼ? Gacno buñtzay mod nac guirá ximig Dios. Modreʼ buñ ni nac ximig Dios sioladx gac ximigno. Láaca raquiin gonyno por guimbuno buñ (bibiʼ cuadriyen ni ná « Ni bunydo par goyoʼ ximigdo», ni sieed ló página 30). Non guiyopyno buñ ni rioladxno guisuʼno mod nac. Láaca non guisetnaladxno litz ni sieed ló la Biblia: «Colguixal más xcalnabanyto». Scú láani, raniiny guidzakno xidal clas buñ ná nacyibu de stoib gudx de stoib color o ni nap stipnés costumbres (2 Corintios 6:13; bíil 1 Pedro 2:17). Diti nosi guidzakno buñ ni nac de toibsi íz né lóono. Guisetnaladxno que Jonatán nigolú gosanirbu xidal íz lóo David. Guirási ór buñ ni más lagol, rasuidy xidal cós lóono, portín más napbu galnann.

ÓRNI RIOʼ GALNAGAN

16, 17. ¿Xigony diti guisianno congregación pal toib herman raniʼ mal de lóono?

16 Nanno que sioʼ galnagan lad herman portín guiráno diti toibsi mod nacno o toibsi mod goniʼsno. Nanno que sioʼ ór toib herman guiniʼ o gony toib cós ni guitzuitz lóono, rioʼ ór noʼ galnagan portín diti rioladxno mod nac toib herman, ni goniʼbu diti bientzaayno láani né diti toibsi mod nac xpensaryno (Proverbios 12:18). Órni guisaclono ndeʼ, ¿xí gonyno? ¿Saduidyno lagary que galnagan reʼ gacni xomod toib yac ni guirel ñeʼno né galsitno de congregación la? Yaca dipa sonyno ngú, portín nadxiʼno Jehová né nadxiʼno buñ ni nac ximigbu.

17 Jehová bisaʼ guirá ni nabany né por láabu nabanyni, por ngú nosi láabu non gandxiʼno né gony adorarno (Revelación 4:11). Láaca gacnéno né diti non guisianno congregación ni raquiimbu par conésbu lóono (Hebreos 13:17). Por ngú, diti rasianno congregación órni rasacno mal por mod nac toib herman. Diti rigaʼlni lóono gonyno ngú, portín Jehová diti nap dool por ni casaclono. ¡Per ni máspa, nigolú nadxiʼno láabu né dipa radudy ló xpensaryno guisianno láabu né guisianno xcudxbu! (Bíil Salmo 119:165.)

18. a) ¿Xí labúu gonyno par guiguaʼno goxt lainy congregación? b) ¿Xí galnasác racaʼno órni noʼ razón guituidyno scásiʼ xcalkié stipnés?

18 Por ni nadxiʼno xhermanno ronyno xtem guiguaʼno goxt lainy congregación. Scú láani, galnadxiʼ ronyni que guituidyno scásiʼ xcalkié xhermanno ni diti nac galkié rodann (Proverbios 17:9; 1 Pedro 4:8). Jehová diti ranab que ximigbu diti guiché. Lóono ni nacno buñ galkié diti non cuésno ngú. Láaca galnadxiʼ sacné lóono guisobno ni ná la Biblia: «Colguituidy scásiʼ xcalkié saʼto» (Colosenses 3:13). Per rioʼ ór nagann gonyno láani. Ni noʼ lainy xcalnabanyno labúu kitquel lóono. Ni rinéno xian labúu gonyni que gonyno crer que ni guidzuitzno, cayony castigarno ni buny mal lóono. Per ni más rasac mal ngú buñ ni riné xian. Por ngú, nigolú galán guituidyno scásiʼ xcalkié stipnés órni noʼ razón gonyno láani (Lucas 17:3, 4). Pal ronyno láani sacaʼno xiroʼ xilaay Jehová, sioʼno goxt né lóocano, sioʼno goxt né congregación, per ni máspa sioʼno goxt né Jehová (Mateo 6:14, 15; Romanos 14:19).

ÓRNI DITI NON GUIDZAKNO TIPNÉS BUÑ

19. ¿Pu ór raquiin diti guidzakno tipnés buñ?

19 Rioʼ ór raquiin guisian guidzakno tipnés buñ ni góc xhermanno. Raquiin gonyno láani órni toib herman diti rasob xiley Dios, diti ná gac arrepentir né radxin rac expulsar. Né scúca non gonyno órni toib buñ ma diti nap fe né rasuidy stipnés cós ni diti sieed ló la Biblia o raniʼbu que ma diti nainy gacbu Testigo. Xtiitz Dios nayadit ná: «Ma diti guidzakto» layibu (bíil 1 Corintios 5:11-13; 2 Juan 9-11). * Sigory nigolú sac nagann par lóono galsitno de layibu máspa pal nacbu xfamilno o ximigno. Nigoreʼ ¿xí ni non gonyno? ¿Tzoʼno xilad Jehová né modreʼ guiduidyno diitz que más rasac par lóono guisobno láabu né xileybu la? Guisetnaladxno que par Jehová nigolú rasac buñ ni rasob né diti rasian láabu.

20, 21. a) ¿Xigony órni toib buñ rac expulsar nacni por galnadxiʼ? b) ¿Xigony nigolú rasac guiyopytzayno xí clas buñ gac ximigno?

20 Buñ rac expulsar portín nacni toib arreglo xtuny Jehová. ¿Xigony? Primer razón, raslooyni galnadxiʼ por laa nayaa Dios né guirá ni raguiñani (1 Pedro 1:15, 16). Ni rarop razón, rapni buñ ni noʼ lainy congregación. Herman ni rony ni ná Jehová rapni layibu de guirá cós mal ni rony toib ni diti ná guitzaʼ mod nac. Modreʼ labúu tzeeyibu reunión goxtiguie portín nacni toib lagary ro labúu guilaayibu ló gudxliogoxreʼ (1 Corintios 5:7; Hebreos 12:15, 16). Ni rion razón, raslooyni galnadxiʼ por buñ ni ma góc expulsar. Racni par tzoʼ xcalrriembu né par gonybu pensary guibiguetbu lainy xcudx Jehová (Hebreos 12:11).

21 Nandxichno que naguel rasuʼno mod rony buñ ni radzakno. Por ngú nigolú rasac guicaatzayno cuidad xi clas buñ nac ximigno. Pal radzakno buñ ni nac ximig Jehová, nadxiʼno buñ ni nadxiʼbu, sadzakno pór buñtzay. Né modreʼ sasuʼno cós tzaay ni ronyibu ni labúu gacné lóono gony cumplirno ni ma biduidyno xtiitzno guibanyno xomod ná Jehová.

^ Párrafo. 2 Diitz hebreo ni rac traducir «ni radzak» láaca rac traducirni «gaclo ximig» (Proverbios 22:24).

^ Párrafo. 4 Prueby reʼ bislooyni ni Jehová ñony dzú ni sietra: ñonycuentbu toibguielot Xiimbu (Juan 3:16). Per Abrahán diti bigaitybu Isaac portín Jehová bicaa láabu par diti ñonybu láani né Jehová biduidy toib xilieen láabu (Génesis 22:1, 2, 9-13).

^ Párrafo. 9 Órni David bigaity Goliat nacbu —«toib mbioxsa»—, né órni goity Jonatán pénsa 30 íz nap David (1 Samuel 17:33; 31:2; 2 Samuel 5:4). Jonatán nap 60 íz dzú goity, rientzaayni que gosanirbu 30 íz lóo David.

^ Párrafo. 101 Samuel 23:17, Jonatán goniʼ gáay cós par gacnébu David: 1) que David diti guidzuiby; 2) que diti sarebuʼ ni ná Saúl gony; 3) que sarebuʼ ni goniʼ Dios que David gac rey; 4) que láabu diti sasiambu David, né 5) láabu gochbu David que dada Saúl nandxich que diti sasiambu David.

^ Párrafo. 19 Pal nainy looy ganlo más ximod guibiʼlo buñ ni ma góc expulsar né buñ ni ma goniʼ diti ná gac Testigo, bibiʼ apéndice ni sieed ló páginas 207 a 209.