Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

TSHOOJ 6

Xaiv Tej Kev Lomzem Uas Huv

Xaiv Tej Kev Lomzem Uas Huv

“Ua txhua yam rau Vajtswv tau koob meej.”​—1 KHAULEE 10:31.

1, 2. Thaum nrhiav kev lomzem ua si, peb yuav txiav txim li cas?

YOG tias koj tabtom yuav noj ib lub txiv es koj pom tias lub txiv ntawd lwj ib qho lawm, koj yuav ua li cas? Tej zaum ib txhia yuav loj xov noj tag nrho lub txiv, qhov lwj qhov tsis lwj huvsi; ib co yuav muab lub txiv ntawd pov tseg tsis noj ib qho li; tiamsis lwm cov ho muab qhov lwj hlais pov tseg es noj qhov tsis lwj xwb. Koj yuav ua li cas?

2 Tej kev lomzem ua si kuj zoo li ntawd thiab. Hauv lub qab ntuj no, tej kev lomzem feem ntau yeej tsis zoo, ib yam li lub txiv uas lwj ib qho lawm. Yog li, koj yuav xaiv kev lomzem li cas? Tej zaum ib txhia yuav loj xov koom tej kev lomzem uas zoo thiab phem huvsi; ib co yuav tsis kam koom ib qho li; tiamsis lwm cov ho ua tib zoo xaiv koom qhov zoo tseg qhov phem. Koj yuav txiav txim li cas koj thiaj yuav nyob tau hauv Vajtswv txojkev hlub?

3. Peb yuav kawm txog dabtsi?

3 Peb sawvdaws paub tias peb yuav tsum muaj kev lomzem ua si, tiamsis peb xav mus koom yam uas huv siab xwb. Yuav kom peb ua tau li ntawd, peb yuav tsum kawm seb tej kev lomzem ua si twg huv thiab tsis huv. Ua ntej no, cia peb kawm seb tej kev lomzem ua si muaj feem li cas nrog peb txojkev pe hawm Yehauvas.

“UA TXHUA YAM RAU VAJTSWV TAU KOOB MEEJ”

4. Vim koj twb muab koj tus kheej cob rau Vajtswv lawm, koj yuav xaiv tej kev lomzem ua si zoo li cas?

4 Muaj ib tug Timkhawv uas tau ua kevcai raus dej xyoo 1946, tau hais li no: “Txhua zaus uas muaj lus qhuab qhia txog kevcai raus dej, kuv npaj siab ua tib zoo mloog, ib yam li kuv yog tus uas yuav ua kevcai raus dej ntag.” Vim li cas? Nws hais ntxiv tias, “Qhov uas kuv nco ntsoov tias, kuv twb muab kuv tus kheej cob rau Vajtswv lawm, pab tau kuv tuav rawv txojkev ntseeg.” Yeej muaj tseeb li nws hais, puas yog? Koj twb cog lus tias koj yuav teev tiam Yehauvas tas koj lub neej. Yog tias koj nco ntsoov li ntawd ces yuav pab koj thev taus txhua yam. (Nyeem Laj Lim Tswvyim 5:4.) Thiab ua tib zoo xav txog tej lus uas koj cog tseg, koj thiaj yuav paub txiav txim zoo rau txhua fab, tsis hais koj tes haujlwm rau Yehauvas lossis thaum koj xaiv tej kev lomzem ua si twg. Yog li ntawd, tus tubtxib Povlauj thiaj qhia tseeb rau cov Khixatia li no: “Nej yuav noj yuav haus lossis yuav ua ib yam dabtsi, cia li ua txhua yam rau Vajtswv tau koob meej.”​—1 Khaulee 10:31.

5. Levi Tej Kevcai 22:18-20 pab peb to taub cov lus ceeb toom ntawm Loos 12:1 li cas?

5 Txhua yam uas koj ua hauv koj lub neej muaj feem nrog kev pe hawm Yehauvas. Povlauj xav kom cov ntseeg hauv Loos pom tseeb li ntawd, nws thiaj sau ib co lus hnyav kawg li mus rau lawv. Nws sau tias: “Muab nej lub cev xyeem pub rau Vajtswv, yog yam uas xyeem ciaj sia thiab dawb huv thiab txaus Vajtswv lub siab.” (Loos 12:1) Thaum peb muab peb lub cev xyeem rau Vajtswv, ces twb yog peb teev tiam Vajtswv kawg peb lub siab lub ntsws lub dag lub zog huvsi. (Malakau 12:30) Qhov uas Povlauj muab peb tes haujlwm piv rau tej yam uas muab xyeem rau Vajtswv, pab kom peb ceev faj li cas? Xav txog Mauxe Txoj Kevcai, yog tias tibneeg coj ib tug tsiaj tsis zoo tuaj xyeem rau Vajtswv, nws yeej tsis yuav. (Levi Tej Kevcai 22:18-20) Ib yam li ntawd, yog ib tug Khixatia tes haujlwm rau Vajtswv, tsuas ib qho lawm, ces Vajtswv kuj tsis yuav thiab. Ua li cas Vajtswv ho tsis yuav?

6, 7. Ib tug Khixatia yuav ua rau nws lub cev tsis huv li cas, thiab yog nws lub cev tsis huv lawm, nws yuav plam dabtsi?

6 Povlauj ntuas cov Khixatia hauv Loos li no: “Tsis txhob muab nej lub cev ib qho ua cuab yeej pub rau lub txim siv ua phem.” Povlauj kuj qhia rau lawv tias: “Nej yuav tua tau tej haujlwm uas nej lub cev ua.” (Loos 6:12-14; 8:13) Povlauj twb qhia lawm tias tibneeg “lub cev ua” lossis ntshaw tej yam zoo li cas. Nws sau tias: “Tej lus tsawm foom . . . puv nkaus hauv lawv lub qhov ncauj.” “Lawv txhais kotaw dhia mus ua rau nqaij ntuag ntshav nrog.” “Lawv qhov muag tsis pom txoj kev hwm [Vajtswv],” NN. (Loos 3:13-18) Yog tias ib tug Khixatia xyaum tej kev txhaum no, ces yuav ua rau nws “lub cev” tsuas qias tsis huv. Piv txwv li no, yog tias ib tug Khixatia txhob txwm saib tej yam vuab tsuab, xws li tej duab liab qab lossis nws saib tej yam ntsig txog tej kev limhiam sib ntaus sib tua, ces nws “muab [nws ob lub qhov muag] . . . pub rau lub txim siv ua phem,” thiab twb yog nws ua rau tag nrho nws lub cev tsis huv lawm. Nws txojkev pe hawm thiab txhua yam uas nws muab xyeem rau Vajtswv tsis dawb huv thiab Vajtswv tsis kam txais yuav lawm. (Kevcai 15:21; 1 Petus 1:14-16; 2 Petus 3:11) Thaum tibneeg koom tej kev lomzem ua si uas tsis huv, lawv plam tej yam uas muaj nqes kawg nkaus li!

7 Yog li ntawd, cov Khixatia yuav tsum ua tib zoo xaiv tej kev lomzem ua si uas lawv koom nrog, vim tej ntawd kuj yuav txo tau lawv txojkev ntseeg. Peb yuav tsum xaiv tej kev lomzem uas ua rau peb txojkev pe hawm dawb huv xwb. Peb yuav tsum paub cais tej kev lomzem uas huv thiab tsis huv. Cia peb kawm ntxiv txog qhov no.

“NTXUB YAM UAS PHEM”

8, 9. (1) Muaj ob hom kev lomzem ua si twg? (2) Peb yuav tsum zam tej kev lomzem ua si twg, thiab vim li cas?

8 Tsuas muaj ob hom kev lomzem ua si xwb. Hom ib yog tej kev lomzem uas cov Khixatia yuav tsum zam tuag nthi. Hom ob yog tej kev lomzem uas cov Khixatia koom tau, yog lawv lub siab kheev rau lawv koom. Cia peb xub kawm txog hom ib, uas cov Khixatia yuav tsum zam tuag nthi.

9 Zoo li peb tau kawm hauv Tshooj 1, muaj tej kev lomzem uas ua txog tej yam uas phau Vajlugkub txwv. Muaj tej Vej xaij (Web sites), tej nkauj, tej yeeb yaj kiab, thiab tej yam hauv this vis uas ntsig txog kev limhiam, txog kev teev dab, txog tej duab liab qab, thiab tej yam vuab tsuab qias tsis huv. Tej kev lomzem ntawd cob kom peb xav tias, kev koom nrog tej uas phau Vajlugkub txwv tsis txhaum. Yog li cov tseem Khixatia yuav tsum txav deb ntawm tej kev lomzem ntawd. (Tubtxib Tes Haujlwm 15:28, 29; 1 Khaulee 6:9, 10; Qhia Tshwm 21:8) Qhov uas koj zam tej kev lomzem uas tsis huv, qhia rau Yehauvas tias koj “ntxub yam uas phem” tiag tiag li, thiab koj yeej “tsiv txojkev phem” ntawd txhua lub sijhawm. Yog tias koj ua li ntawd koj yuav muaj “txojkev ntseeg tuaj nruab siab los,” tsis yog lam ntseeg xwb.​—Loos 12:9; Ntawv Nkauj 34:14; 1 Timaute 1:5.

10. Peb yuav tsum tsis txhob dag peb tus kheej li cas, thiab yog vim li cas?

10 Ib txhia xav tias yeej tsis ua li cas rau lawv koom tej kev lomzem ua si uas qias tsis huv. Lawv xav tias: ‘Kuv saib tej ntawd hauv this vis xwb, kuv yeej tsis lam ua tej ntawd.’ Txhob rov dag koj tus kheej li no. Tej no yeej yuav tsim teeb meem rau koj. (Nyeem Yelemi 17:9.) Yog tias peb nyiam saib tej yam uas Yehauvas txwv, puas yog peb “ntxub yam uas phem” tiag? Yog peb pheej saib tej yam phem ntawd tsis tseg, yuav ua rau peb lub siab loog tas, tsis paub qhov zoo ntawm qhov phem. (Ntawv Nkauj 119:70; 1 Timaute 4:1, 2) Tej ntawd yuav rub tau peb mus koom tej yam tsis zoo. Tej zaum peb tseem yuav tso kev rau lwm tus ua txhaum thiab.

11. Thaum peb xaiv tej kev lomzem ua si, Kalatia 6:7 pab tau peb li cas?

11 Yeej muaj li no lawm tiag. Ib txhia Khixatia poob kev txhaum vim lawv pheej saib tej yam uas tsis zoo. Tom qab lawv twb ua txhaum tas lawd, lawv mam li pom tias muaj tseeb raws li nqe Vajlugkub no: “Leejtwg tseb yam twg nws kuj yuav sau yam ntawd.” (Kalatia 6:7) Tiamsis peb yeej zam tau tej kev nyuaj siab ntawd. Yog tias koj tseb yam uas dawb huv rau hauv koj lub siab, ces koj yeej yuav sau lub neej uas dawb huv thiab.​—Nyeem lub ntsiab me “ Kuv Yuav Xaiv Tej Kev Lomzem Ua Si Twg?

TXIAV TXIM RAWS LI VAJLUGKUB TEJ HAUV PAUS NTSIAB LUS

12. Kalatia 6:5 pab peb to taub li cas txog tej kev lomzem ua si, thiab peb muaj dabtsi los pab kom peb paub xaiv tej kev lomzem zoo?

12 Zaum no cia peb kawm txog hom ob, uas yog tej kev lomzem uas Vajtswv Txojlus tsis txhawb thiab tsis txwv. Thaum xaiv tej kev lomzem ntawd, cov Khixatia nyias yuav tau txiav txim rau nyias tus kheej. (Nyeem Kalatia 6:5.) Phau Vajlugkub yeej muaj tej hauv paus ntsiab lus uas yuav pab tau peb txiav txim raws li Yehauvas txojkev xav. Thaum peb ua tib zoo xav txog tej hauv paus ntsiab lus ntawd, peb yuav paub tias Yehauvas “lub siab nyiam” li cas tiag.​—Efexau 5:17.

13. Dabtsi yuav pab kom peb zam tau tej kev lomzem ua si uas tsis haum Yehauvas siab?

13 Cov Khixatia nyias loj hlob nyias lawm ib yam. Tsis yog txhua tus yuav paub cais qhov zoo ntawm qhov phem, ib yam nkaus. (Filipi 1:9) Thaum hais txog kev lomzem, nyias yeej nyiam nyias lawm ib yam. Yog li ntawd, peb yuav tsum tsis txhob xav tias txhua tus Khixatia yuav txiav txim ib yam nkaus. Yog tias peb yimhuab cia Vajtswv tej hauv paus ntsiab lus coj peb txojkev xav thiab coj peb lub siab, ces peb yimhuab yuav zam dhau tej lomzem ua si uas tsis haum Yehauvas siab.​—Ntawv Nkauj 119:11, 129; 1 Petus 2:16.

14. (1) Ua ntej koj yuav koom ib txojkev lomzem ua si twg, koj yuav tsum xav txog dabtsi? (2) Koj yuav muab lub Nceeg Vaj tso ua ntej hauv koj lub neej li cas?

14 Ua ntej koj yuav koom ib txojkev lomzem ua si twg, tseem ceeb rau koj xav seb, yam ntawd yuav noj sijhawm npaum li cas. Tej kev lomzem uas koj koom nrog qhia tias koj lub siab nyiam yam twg. Thiab yam uas koj siv sijhawm los ua heev tshaj, yuav qhia tias koj saib yam ntawd muaj nqes tshaj. Cov Khixatia yuav tsum muab tej yam ntawm sab kev ntseeg saib rau nqe tshaj. (Nyeem Mathai 6:33.) Koj yuav ua li cas thiaj qhia tias koj muab lub Nceeg Vaj tso ua ntej hauv koj lub neej? Tus tubtxib Povlauj hais tias: “Nej ceev faj tib zoo ua nej lub neej, tsis txhob ua zoo li cov uas tsis muaj tswvyim, yuav tsum ua zoo li cov uas muaj tswvyim. Yuav tsum siv lub sijhawm kom muaj nuj nqes.” (Efexau 5:15, 16) Yog koj ntsuas sijhawm zoo zoo, es teem ib lub sijhawm los ua kev lomzem xwb, ces koj yuav muaj sijhawm los ua tej yam “tsim txiaj kawg nkaus,” uas yog tej haujlwm uas yuav txhawb koj txojkev ntseeg.​—Filipi 1:10.

15. Thaum peb xaiv kev lomzem ua si, puas yog peb zam tej kev lomzem uas phau Vajlugkub txwv xwb?

15 Koj puas nco qab qhov piv txwv txog lub txiv? Koj yeej tsis hlais qhov lwj xwb. Tiamsis koj yuav hlais ib ncig qhov lwj ntawd tibsi, thiaj noj tsis raug ib qho lwj li. Ib yam li ntawd, tsis yog peb yuav zam tej kev lomzem uas hla phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus xwb, tiamsis yog muaj tej kev lomzem uas peb tsis paub tseeb xyov zoo los tsis zoo, lossis yuav txo tau peb txojkev ntseeg, ces zoo dua rau peb zam tej kev lomzem ntawd thiab. (Paj Lug 4:25-27) Thaum peb ua tib zoo coj raws li Vajtswv Txojlus, peb yuav paub txiav txim li no.

“YAM UAS DAWB HUV”

Vajtswv tej hauv paus ntsiab lus yuav pab peb xaiv tej kev lomzem, uas yuav tiv thaiv tau peb txojkev ntseeg

16. (1) Peb yuav ua li cas thiaj qhia tias peb xav ua peb lub neej kom dawb huv raws li Yehauvas pom zoo? (2) Yuav ua li cas koj thiaj coj tau raws li Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus mus tas koj lub neej?

16 Thaum cov tseem Khixatia xaiv kev lomzem ua si, lawv yuav tsum xub xav seb Yehauvas pom zoo yam twg. Phau Vajlugkub yuav pab kom peb paub Yehauvas txojkev xav thiab nws tej kevcai. Vajntxwv Xalaumoo sau tias Yehauvas ntxub tus “nplaig dag, thiab txhais tes uas tua tus neeg tsis txhaum, lub siab uas ntaus tswvyim ua limhiam, txhais kotaw uas maj nroos mus ua phem.” (Paj Lug 6:16-19) Ua li peb puas xav li Yehauvas xav thiab? Tus sau nkauj hais tias: “Tus uas nyiam [Yehauvas] cia li ntxub kev phem.” (Ntawv Nkauj 97:10, hauv qab taw qhia) Tej kev lomzem uas koj txiav txim siab koom, yuav tsum qhia tias koj ntxub yam uas Yehauvas ntxub tiag. (Kalatia 5:19-21) Nco ntsoov tias, yam uas koj ua nraim nkoos lossis ua tab meeg sawvdaws, yuav qhia tias koj yog ib tug neeg zoo li cas tiag. (Ntawv Nkauj 11:4; 16:8) Yog li ntawd, yog koj muaj lub siab xav ua txhua yam hauv koj lub neej kom dawb huv li Yehauvas pom zoo, ces koj yuav txiav txim raws li phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus tamsim no thiab mus tas koj lub neej.​—2 Khaulee 3:18.

17. Ua ntej peb xaiv ib txojkev lomzem, peb yuav tsum xav txog cov lus nug twg?

17 Koj yuav ua li cas ntxiv koj thiaj xaiv tau tej kev lomzem uas haum Yehauvas siab? Xav txog lo lus nug no, ‘Tej kev lomzem no puas pab tau kuv txojkev sib raug zoo nrog Vajtswv?’ Muab ua piv txwv li no, ua ntej koj saib ib zaj yeeb yaj kiab twg, koj yuav tsum nug koj tus kheej tias, ‘Zaj no puas yuav ua rau kuv ntxhov siab?’ Cia peb kawm seb tej hauv paus ntsiab lus twg qhia txog qhov no.

18, 19. (1) Raws li lub hauv paus ntsiab lus ntawm Filipi 4:8, yam kev lomzem twg zoo thiab tsis zoo rau peb koom ua? (2) Peb yuav siv tej hauv paus ntsiab lus twg ntxiv, los pab peb xaiv hom kev lomzem uas zoo? (Saib cov lus hauv qab taw qhia.)

18 Muaj ib lub hauv paus ntsiab lus zoo heev ntawm Filipi 4:8, hais li no: “Yam uas tseeb, yam uas tsim nyog hwm, yam uas ncaj ncees, yam uas dawb huv, yam uas ntxim hlub, yam uas muaj koob meej, thiab yog muaj yam twg uas zoo kawg nkaus, thiab muaj yam twg uas tsim nyog qhuas, cia li xav txog tej no huvsi.” Povlauj cov lus no yog hais rau tej yam uas peb xav hauv nruab siab, uas yuav tsum huv raws li Vajtswv pom zoo. (Ntawv Nkauj 19:14) Povlauj tsis yog hais tsi ntsees rau kev lomzem, tiamsis peb yeej siv tau lub hauv paus ntsiab lus no los pab peb xaiv seb yam kev lomzem twg zoo rau peb koom ua. Ua li cas thiaj hais li no?

19 Xav txog lo lus nug no, ‘Tej yeeb yaj kiab uas kuv saib, tej nkees (video games) uas kuv tua, tej nkauj uas kuv mloog, thiab lwm yam kev lomzem uas kuv koom nrog, puas ua rau kuv xav txog tej “yam uas dawb huv”?’ Muab ua piv txwv li no, tom qab koj saib ib zaj yeeb yaj kiab tas, ua rau koj pheej xav txog dabtsi xwb? Yog tias ua rau koj xav txog tej yam uas zoo thiab huv siab, ces zaj ntawd yeej zoo. Tiamsis, yog tias zaj ntawd ua rau koj xav txog tej yam qias tsis huv, ces zaj ntawd tsis zoo, thiab yuav tsim teeb meem rau koj. (Mathai 12:33; Malakau 7:20-23) Yuav tsim teeb meem li cas? Yog koj pheej xav txog tej yam uas tsis huv, yuav ua rau koj puas siab puas ntsws, tsis paub cais qhov zoo ntawm qhov phem, thiab yuav rhuav tau koj txojkev sib raug zoo nrog Vajtswv. (Efexau 5:5; 1 Timaute 1:5, 19) Yog li ntawd, cia li txiav txim siab tsis txhob saib tej ntawd kiag li. * (Loos 12:2) Thov Vajtswv li tus sau nkauj tau thov: “Thov koj tig kuv qhov muag kom tsis txhob saib rau tej yam uas tsis tseem ceeb.”​—Ntawv Nkauj 119:37.

XAM POM LWM TUS UA NTEJ

20, 21. Thaum peb yuav mus koom tej kev lomzem ua si, 1 Khaulee 10:23, 24 pab tau peb li cas?

20 Ua ntej peb yuav txiav txim siab ua ib yam twg rau peb tus kheej, zoo rau peb xav txog Povlauj cov lus no: “‘Peb muaj cai ua txhua yam,’ tiamsis tsis yog txhua yam tsim tsa kom nyob ruaj. Tsis txhob cia leejtwg xam pom nws tus kheej, yuav tsum xam pom lwm tus.” (1 Khaulee 10:23, 24) Thaum peb xaiv tej kev lomzem ua si, peb yuav tsum nco ntsoov lub hauv paus ntsiab lus no es nug peb tus kheej tias: ‘Tej kev lomzem uas kuv txiav txim siab koom, puas ua rau lwm tus xav yuam kev?’

21 Tej zaum yuav muaj tej kev lomzem uas koj lub siab kheev koj mus koom, vim koj paub tias koj yeej “muaj cai” koom. Ua li, yog koj cov kwvtij lub siab tsis kheev lawv koom, koj yuav ua li cas? Tej zaum koj yuav tau txiav txim siab zam tsis txhob koom thiab. Vim li cas? Vim peb tsis xav ua kom nyuaj rau peb cov kwvtij npuab siab rau Vajtswv. Yog tias peb tsis xam pom peb cov kwvtij, ces yuav muaj li Povlauj hais, peb yuav “ua txhaum rau [peb] cov kwvtij” lossis “ua txhaum rau Khetos.” Thiab nco ntsoov cov lus ntuas tias: “Tsis txhob ua rau cov . . . ntseeg dawm.” (1 Khaulee 8:12; 10:32) Niaj hnub no, cov tseem Khixatia yuav tsum mloog Povlauj tej lus ntuas. Tej zaum yuav muaj tej kev lomzem uas peb “muaj cai” ua, tiamsis peb yuav tau zam vim txhawb tsis tau kom sawvdaws “nyob ruaj.”​—Loos 14:1; 15:1.

22. Vim li cas cov Khixatia yuav tsum tso kev rau lawv cov kwvtij nyias txiav txim rau nyias tus kheej?

22 Yog peb xam pom lwm tus ua ntej, peb yuav ua li cas ntxiv? Piv txwv li no, yog ib tug Khixatia coj nqaim zog, es muaj ib txojkev lomzem uas nws lub siab txwv tsis pub nws ua, los nws yuav tsum tsis txhob yuam kom txhua tus hauv lub koom txoos Khixatia coj ib yam li nws. Yog tias nws tseev kom lawv coj li nws xwb, ces nws zoo ib yam li tus neeg tsav tsheb hauv kev loj, uas yuam kom sawvdaws dhia tsheb ceev ib yam li nws. Yeej tsis tsim nyog rau ib tug neeg ua li ntawd. Vim peb cov Khixatia muaj kev hlub, tus uas coj nruj zog yuav tsum saib taus tus uas xaiv tej kev lomzem uas txawv ntawm nws, tsuav yog txojkev lomzem ntawd tsis hla tej hauv paus ntsiab lus hauv phau Vajlugkub xwb, ces yeej tsis txhaum. Yog tias nws saib taus lwm tus ces qhia tias, nws “ua lub siab mos siab muag tshwm los rau sawvdaws.”​—Filipi 4:5; Laj Lim Tswvyim 7:16.

23. Koj yuav ua li cas koj thiaj xaiv tau tej kev lomzem ua si uas huv?

23 Koj yuav ua li cas koj thiaj xaiv tau tej kev lomzem ua si uas huv? Tsis txhob saib tej kev phem kev qias uas Vajtswv Txojlus txwv. Yuav muaj tej kev lomzem uas phau Vajlugkub tsis qhia ncaj nraim txog. Yog li, siv phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus los pab koj txiav txim zoo. Zam tej kev lomzem uas yuav ua rau koj puas siab puas ntsws thiab ua rau lwm tus xav yuam kev, tsis txhob ua li koj lub siab nyiam xwb, tiamsis xam pom lwm tus ua ntej. Peb yuav tsum yimhuab xam pom peb cov kwvtij nkauj muam. Thov koj txiav txim siab ua ib puas tsav yam los qhuas Vajtswv, thiab los pab kom koj thiab koj tsev neeg nyob hauv Vajtswv txojkev hlub.

^ nqe 19 Muaj dua lwm cov hauv paus ntsiab lus nyob rau ntawm Paj Lug 3:31; 13:20; Efexau 5:3, 4; thiab Khaulauxi 3:5, 8, 20.