1, 2. Kaip Bileamas sumanė pakenkti Jehovos tautai?

ŽVEJYS atkulniuoja į savo mėgstamą vietą. Žinodamas, kokią gaudys žuvį, parenka masalą ir užmeta meškerę. Po kelių akimirksnių valas įsitempia, meškerė sulinksta ir štai — meškeriotojas jau traukia laimikį. Jis patenkintas, kad parinko tinkamą jauką.

² Panašiai sykį nutiko 1473 m. p. m. e. Toks Bileamas irgi gudriai rinkosi masalą. Tik žvejojo jis ne žuvį, o Dievo tautos žmones, įsirengusius stovyklą Moabo lygumose, prie pat Pažadėtosios žemės. Bileamas teigė esąs Jehovos pranašas, o iš tiesų buvo goduolis, papirktas prakeikti Izraelį. Užuot prakeikus tautą, jam teko ją palaiminti, mat įsikišo pats Jehova. Tačiau Bileamą ir toliau masino žadėtas atlygis, tad jis kaipmat sumetė galįs užtraukti izraelitams paties Dievo prakeiksmą, jei tik pavyktų sukurstyti juos sunkiai nusidėti. Ir štai Bileamas pasirenka jauką — dailias Moabo moteris (Skaičių 22:1-7; 31:15, 16; Apreiškimo 2:14).

3. Kiek vykęs buvo Bileamo sumanymas?

³ Ar sumanymas pavyko? Iš dalies. Tūkstančiai Izraelio vyrų užkibo ant kabliuko — „pradėjo paleistuvauti su Moabo dukterimis“ (Brb). Negana to, ėmė garbinti  Moabo dievus, tarp jų ir šlykštųjį Peoro Baalą — vaisingumo, arba sekso, dievą. Dėl to 24 000 izraelitų pražuvo prie pat Pažadėtosios žemės slenksčio. Kaip apgailėtina! (Skaičių 25:1-9)

4. Kodėl tūkstančiai izraelitų tapo amoralumo aukomis?

⁴ Kodėl nutiko tokia nelaimė? Daugelis izraelitų buvo sugadinę savo širdį, nes atsitolino nuo Jehovos — Dievo, išvadavusio juos iš Egipto, maitinusio dykumoje ir saugiai atvedusio iki pat Pažadėtosios žemės (Hebrajams 3:12). Primindamas tuos įvykius apaštalas Paulius rašė: „Neištvirkaukime, kaip kai kurie jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai“ * (1 Korintiečiams 10:8).

5, 6. Kuo šiandien mums reikšmingas pasakojimas, kaip izraelitai nusidėjo Moabo lygumose?

⁵ Šis Skaičių knygoje užrašytas pasakojimas ir dabar Dievo tarnams yra reikšminga pamoka, — juk stovime prie dar didingesnės „pažadėtosios žemės“ slenksčio (1 Korintiečiams 10:11). Kaip anuomet moabitai, taip šiandien visas pasaulis tiesiog pamišęs dėl sekso. O ir  krikščionių ne vienas tūkstantis užkimba ant amoralumo kabliuko — susigundo tuo, kuo ir kadaise izraelitai (2 Korintiečiams 2:11). Maža to, kaip tąsyk akiplėša Zimris visos Izraelio stovyklos akivaizdoje į savo palapinę atsivedė midjanietę, taip ir dabar pasitaiko, kad kai kurie palaikantys glaudžius ryšius su Dievo tauta ir net krikštyti liudytojai ima daryti krikščionių bendruomenei blogą įtaką (Skaičių 25:6, 14; Judo 4).

⁶ Ar įsivaizduoji save šiuolaikinėse „Moabo lygumose“? Ar regi horizonte apdovanojimą — ilgai lauktą naująjį pasaulį? Jeigu taip, visomis jėgomis stenkis išsilaikyti Dievo meilėje ir ‘bėk nuo ištvirkavimo!’ (1 Korintiečiams 6:18, NW).

7, 8. Ką reiškia žodis „ištvirkavimas“ ir kodėl galima teigti, kad jo nevengiantys pjauna, ką sėja?

⁷ Biblijoje žodžiu „ištvirkavimas“ (graikiškai porneia) vadinami neleistini lytiniai santykiai, tai yra tokie, kurie Dievo požiūriu nėra santuokiniai. Tai ir svetimavimas, ir prostitucija, ir lytiniai santykiai tarp nesusituokusių asmenų (įskaitant oralinį ir analinį seksą), taip pat genitalijų glamonėjimas asmeniui, kuris nėra paties sutuoktinis. Visi šie veiksmai tarp tos pačios lyties asmenų, taip pat santykiavimas su gyvuliais irgi yra ištvirkavimas. *

⁸ Šventasis Raštas aiškiai sako, kad ištvirkautojai negalės pasilikti krikščionių bendruomenėje ir nematys amžinojo gyvenimo (1 Korintiečiams 6:9; Apreiškimo 22:15). Tačiau jie jau šiandien sujaukia savo gyvenimą —  netenka pasitikėjimo kitų akyse, savigarbos, sugadina santykius su savo sutuoktiniu, sutepa savo sąžinę, neplanuotai pastoja, suserga lytiškai plintančiomis ligomis, kartais net mirtinomis (Galatams 6:7, 8). Kam sukti į klystkelį, vedantį prie tokių bėdų? Deja, ne visi galvoja į priekį, todėl žengia pirmą klaidingą žingsnį, o tas žingsnis dažnai būna pornografija.

9. Ar teisūs teigiantys, kad pornografija nėra kenksminga? Paaiškink plačiau.

⁹ Daugelyje šalių pornografijos apstu kioskų vitrinose, jos rodoma per televiziją, nešvankybės šlovinamos dainose, o internetas jų tiesiog perpildytas. * Ar tai, kaip kai kurie mano, nekalta pramoga? Anaiptol! Įnikus į pornografiją neretai įprantama masturbuotis, žmogus atsiduoda „gėdingų aistrų valiai“. * Sukilusios aistros kursto liguistą lytinį potraukį, vadinamą priklausomybe nuo sekso, iškrypėliškus geismus, dėl jų kyla nesutarimų su sutuoktiniu ir netgi prieinama prie skyrybų (Romiečiams 1:24-27; Efeziečiams 4:19). Vienas žinovas priklausomybę nuo sekso prilygino vėžiui. „Ji auga, plinta, — sako jis, — retai kada nustoja plitusi ir yra labai sunkiai gydoma.“

10. Kaip galime vadovautis principu iš Jokūbo 1:14, 15? (Taip pat žiūrėk rėmelį „ Kas man suteikė stiprybės stoti į doros kelią“.)

¹⁰ Jokūbas rašė: „Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas. Paskui įsiliepsnojęs geismas  pagimdo nuodėmę, o subrandinta nuodėmė gimdo mirtį“ (Jokūbo 1:14, 15). Tad jeigu tau kiltų netinkamas geismas, tuojau pat jį numalšink! Neleisk akims mėgautis erotiniais vaizdais, — jei išvystum ką nors tokio, iškart nusisuk, išjunk kompiuterį ar perjunk televizijos kanalą. Daryk, ko tik reikės, kad užkirstum kelią geismui, nes nevaldomas jis tave įveiks! (Mato 5:29, 30)

11. Iš ko matomas mūsų pasitikėjimas Jehova, kai tenka kovoti su blogais troškimais?

¹¹ Tas, kuris pažįsta mus geriau nei mes patys save, ne veltui ragina: „Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė“ (Kolosiečiams 3:5). Tiesa, „numarinti“ geismą gali būti nelengva. Tačiau nepamirškime, jog bet kada galime šauktis savo  mylinčio ir kantraus dangiškojo Tėvo (Psalmyno 68:20 [68:19, Brb]). Tad iškart, kai tik kyla nederamos mintys, kreipkis į jį. Melsk „visa viršijančios jėgos apstybės“ (Brb) ir prisiversk mąstyti apie ką kita (2 Korintiečiams 4:7; 1 Korintiečiams 9:27; dar žiūrėk rėmelį „ Kaip atsikratyti blogo įpročio?“).

12. Kas, pasak Biblijos, yra mūsų „širdis“ ir kodėl būtina ją saugoti?

¹² Išmintingasis Saliamonas rašė: „Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai“ (Patarlių 4:23). Širdis, apie kurią čia kalbama, yra mūsų vidinis „aš“ — mūsų asmenybė, kokią mato Dievas. O juk būtent nuo to, kaip Dievas įvertins mūsų „širdį“, priklauso, ar galėsime gyventi amžinai, — ne nuo to, kokie atrodome žmonėms. Taigi, klausimas labai rimtas. Toks rimtas, kad ištikimasis Dievo tarnas Jobas, saugodamasis geismingai pažvelgti į moterį, ‘sudarė su savo akimis sandorą’, kitaip tariant — sutartį (Jobo 31:1). Koks mums puikus pavyzdys! Panašiai nusistatęs buvo ir psalmininkas. Štai kaip jis meldėsi: „Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia“ (Psalmyno 119:37).

13. Kas buvo Dina ir kodėl galima daryti išvadą, kad draugus ji pasirinko neprotingai?

¹³ Knygos 3 skyriuje jau aptarėme, kad draugai gali daryti mums nemenką įtaką — gerą arba blogą (Patarlių 13:20; 1 Korintiečiams 15:33). Pagalvok, kas nutiko patriarcho Jokūbo dukrai Dinai (Pradžios 34:1). Nors buvo gerai išauklėta, ji pasielgė neprotingai susidraugaudama su Kanaano merginomis. Kanaaniečiai, kaip ir moabitai, garsėjo amoraliu elgesiu (Kunigų 18:6-25). Tenykščiams vyrams, tarp jų ir Sichemui, beje, „labiau gerbiamam  negu bet kas kitas [jo] tėvo namuose“, Dina atrodė lengvas grobis (Pradžios 34:18, 19).

14. Kaip neprotingas Dinos elgesys privedė prie nelaimės?

¹⁴ Pati Dina, pamačiusi Sichemą, tikriausiai nė neketino su juo pasimylėti. Bet šis, lytiškai susijaudinęs, padarė tai, kas daugumai kanaaniečių tokiomis aplinkybėmis atrodė normalu. Matyt, Dina dar priešinosi, taip sakant, paskutinę minutę, bet kas iš to — Sichemas ją „jėga privertė su juo gulėti“. Paskui, atrodo, jis iš tiesų Diną įsimylėjo, bet, kas padaryta, — padaryta (Pradžios 34:1-4). Pasirinkusi netikusius draugus nukentėjo ne vien Dina. Sekė virtinė įvykių, kurie tapo visos jos šeimos gėda (Pradžios 34:7, 25-31; Galatams 6:7, 8).

15, 16. Kaip galime įgyti tikros išminties? (Taip pat žiūrėk rėmelį „ Šias eilutes verta apmąstyti“.)

¹⁵ Tikėkimės, Dina iš to pasimokė. Tačiau kaip skaudžiai!  Jeigu mylime Jehovą ir klausome jo, nereikės išgyventi tokių karčių pamokų. Kaip moko Dievas, ‘bendraukime su išmintingais’ (Patarlių 13:20a). Tada žinosime, koks yra „geras takas“, ir išvengsime bereikalingų bėdų bei skausmų (Patarlių 2:6-9; Psalmyno 1:1-3).

¹⁶ Dievo išmintis prieinama visiems, kurie jos trokšta, atkakliai prašo ir semiasi stropiai studijuodami Dievo  Žodį bei ištikimo vergo leidinius (Mato 24:45; Jokūbo 1:5). Be to, svarbus nuolankumas — noras klausyti Šventojo Rašto mokymų (2 Karalių 22:18, 19). Tarkim, krikščionis iš principo sutinka, kad jo širdis gali būti klastinga, kad ji nepatikima (Jeremijo 17:9). Tačiau jeigu prireikus kas nors mėgintų su meile jam duoti pamokymą ar dvasiškai padėti, ar pakaks nuolankumo priimti tą pagalbą?

17. Apibūdink, kokia situacija gali iškilti šeimoje. Ką tokiu atveju pasiūlytum tėvui apsvarstyti su dukra?

¹⁷ Paimkime vieną konkretų pavyzdį. Tarkim, tėvas neleidžia dukrai eiti su jaunu krikščioniu į pasimatymą vieniems. Mergina nepatenkinta: „Tėti, negi nepasitiki manimi? Mes nedarysime nieko bloga!“. Jaunuolė tikriausiai myli Jehovą ir neturi jokių blogų ketinimų, tačiau ar ji „išmintingai elgiasi“? Ar ‘bėga nuo ištvirkavimo’? O gal paikai „pasitiki savo širdimi“? (Patarlių 28:26, Brb) Ar tau ateina į galvą, kokie dar principai padėtų tam tėvui ir jo dukrai viską protingai apsvarstyti? (Pavyzdžiui, perskaityk Patarlių 22:3; Mato 6:13; 26:41.)

18, 19. Su kokiomis vilionėmis teko susidurti Juozapui ir kaip jis elgėsi?

¹⁸ Vienas jaunuolis, — Dinos įbrolis Juozapas, — mylėjo Dievą ir bėgo nuo ištvirkavimo (Pradžios 30:20-24). Dar vaikas jis matė, kokių vaisių davė sesers paikas elgesys. Be abejo, būtent šie prisiminimai ir troškimas išsilaikyti Dievo meilėje apsaugojo Juozapą po daugelio metų Egipte, kai jo šeimininko žmona „diena iš dienos“ mėgino jį suvilioti. Juozapas buvo vergas, tad tikrai negalėjo tiesiog pareikšti išeinąs iš darbo ir išvykti. Jam teko ieškoti kitos išmintingos išeities ir elgtis ryžtingai.  Tad Juozapas kaskart aiškiai pasakydavo, kad neturės su ja santykių. Galiausiai jam teko bėgte nuo jos pabėgti (Pradžios 39:7-12).

¹⁹ Pagalvok, ar būtų Juozapas įstengęs išlikti doras, jeigu būtų svajojęs apie tą moterį arba apie seksą? Bet Juozapas neleido sau puoselėti nuodėmingų minčių, nes labai brangino ryšį su Jehova. Tai akivaizdu iš jo žodžių Potifaro žmonai: „Mano šeimininkas niekuo nesirūpina namuose, — sakė jis. — Nėra nieko, kas nebūtų man pavesta, išskyrus tave, nes tu jo žmona. Kaipgi galėčiau taip nedorai pasielgti ir nusidėti Dievui?“ (Pradžios 39:8, 9).

20. Kaip Jehova pakreipė Juozapo gyvenimą?

²⁰ O, kaip turėjo džiaugtis Jehova, matydamas jaunąjį Juozapą, nors ir išvežtą toli nuo namų, diena iš dienos sergintį savo dorumą! (Patarlių 27:11) Vėliau Jehova taip pakreipė įvykius, kad Juozapas ne tik buvo išlaisvintas iš kalėjimo, bet tapo viso Egipto valdytoju ir į jo rankas buvo patikėtos šalies maisto atsargos (Pradžios 41:39-49). Išties, Psalmyno 97:10 (Brb) teisingai rašoma: „Jūs, kurie mylite Viešpatį, nekęskite pikto; Jis saugo savo šventųjų gyvybes, iš nedorėlių priespaudos išlaisvina juos.“

21. Kaip vienas jaunuolis parodė moralinę tvirtybę?

 ²¹ Šiandien daugelis Dievo tarnų įrodo, kad ‘nekenčia pikta ir myli gera’ (Amoso 5:15). Vienas jaunas brolis iš Afrikos pasakoja, kad bendraklasė įžūliai pasiūlė su juo pasimylėti, jeigu padės jai per matematikos žinių patikrinimą. „Iš karto atmečiau jos pasiūlymą, — sako jis. — Nepamyniau dorumo ir taip išsaugojau orumą bei savigarbą, o tai nepalyginamai vertingiau net už auksą ar sidabrą.“ Tiesa, darantis nuodėmes gali „laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais“, tačiau tie trumpi malonumai neretai atneša daug skausmo (Hebrajams 11:25). O lyginant su amžina laime, kurią teikia klusnumas Jehovai, visokie tokie „smagumai“ visai nieko neverti (Patarlių 10:22).

22, 23. a) Kodėl sunki nuodėmė dar nėra visa ko pabaiga? b) Kas gali padėti nusižengusiam krikščioniui?

²² Netobuli esame visi, tad norėdami suvaldyti kūno geismus ir daryti, kas teisinga Dievo akyse, privalome kovoti (Romiečiams 7:21-25). Jehova puikiai tai žino. Jis „atsimena, kad mes esame dulkės“ (Psalmyno 103:14). Tačiau ką krikščioniui daryti, jei įpultų į sunkią nuodėmę? Ar tada jau viskas prarasta? Neprarasta! Tiesa, gali tekti ragauti karčių nuodėmės vaisių, panašiai kaip karaliui Dovydui. Vis dėlto Dievas visada „pasiruošęs atleisti“ tiems, kurie gailisi blogai pasielgę ir išpažįsta nuodėmes (Psalmyno 86:5, Brb; Jokūbo 5:16; Patarlių 28:13).

²³ Krikščionių bendruomenei Dievas yra dovanojęs dvasiškai subrendusius ganytojus, gebančius ir trokštančius pagelbėti (Efeziečiams 4:8, 12; Jokūbo 5:14, 15). Jie nori padėti nusižengusiam krikščioniui atkurti gerus  santykius su Dievu ir ‘įgyti supratimo’, kad nebegrįžtų prie nuodėmės (Patarlių 15:32).

24, 25. a) Kaip jaunuolis, apie kurį rašoma Patarlių 7:6-23, pasirodė esąs be „sveikos nuovokos“? b) Kaip mes galime ‘įgyti supratimo’?

²⁴ Tas, kuris nenori ‘įgyti supratimo’, Biblijos žodžiais tariant, yra „be sveikos nuovokos“, — jam trūksta įžvalgos bei išmanymo (Patarlių 7:7). Dvasiškai nebrandus žmogus, stokojantis tarnystės Dievui patirties, kaip ir jaunuolis, apie kurį rašoma Patarlių 7:6-23, gali greičiau įpulti į sunkią nuodėmę. Todėl tas, kuris nori ‘įgyti supratimo’, rūpinasi savo dvasingumu — reguliariai su malda studijuoja Dievo Žodį ir, kiek tik įmanoma netobulam žmogui, stengiasi, kad jo mintys, troškimai, jausmai bei gyvenimo tikslai nesikirstų su Dievo valia. Šitaip jis „tampa sau geriausiu draugu“, arba, kaip rašoma kitame vertime, „myli savo sielą“ (Brb), todėl jam seksis (Patarlių 19:8).

²⁵ O kaip tu? Ar esi visiškai įsitikinęs, kad Dievo normos teisingos? Ar nė kiek neabejoji, jog laikydamasis jų būsi laimingiausias? (Psalmyno 19:8-11 [19:7-10, Brb]; Izaijo 48:17, 18) Jei turi nors menkiausią dvejonę, imkis veikti. Apmąstyk, kokios būna pasekmės, kai Dievo įstatymai ignoruojami. ‘Išbandyk ir patirsi, koks geras Viešpats’, — gyvenk tiesa ir stenkis visuomet mąstyti apie tai, kas naudinga — teisinga, teisu, tyra, mylėtina ir dorybinga (Psalmyno 34:9 [34:8, Brb]; Filipiečiams 4:8, 9). Gali būti tikras: kuo labiau stengsiesi taip gyventi, tuo labiau pamilsi Dievą, tuo labiau vertinsi tai, kas jam vertinga, ir tuo labiau nekęsi to, ko jis nekenčia. Juozapas  nebuvo kažkoks ypatingas žmogus. Tačiau nepristigo ryžto ‘bėgti nuo ištvirkavimo’, nes leido Jehovai, tarsi puodžiui, per ilgus metus, taip sakant, nužiesti jam dorą širdį. Tu irgi taip daryk (Izaijo 64:7 [64:8, Brb]).

26. Kokia svarbi tema aptariama kitame skyriuje?

²⁶ Jehova sukūrė žmones skirtingų lyčių ne tam, kad jie galėtų tenkinti nežabotas aistras, o kad susilauktų vaikų ir džiaugtųsi intymumu santuokoje (Patarlių 5:18). Tad tolesniuose dviejuose skyriuose aptarsime, kokia, Dievo požiūriu, turi būti santuoka.