Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 9

«¡Colguixony de galyoxh!»

«¡Colguixony de galyoxh!»

«Colguigaity guirá cós mal ni noʼ lainy xcalnabanyto xomod galyoxh, cós buidy, diti gacto buñ ni digaldi guisian gony galyoxh, diti guiniiny gonyto cós ni rony mal né diti guisobladxto portín pal ronyto guirá ndeʼ cayento dioxh.» (COLOSENSES 3:5.)

1, 2. ¿Xí láani buny Balaam par bunybu mal xcudx Jehová?

BUÑ ni ranás nimal primer rayopy xi roo nimal ni nainy láabu guisiabbu ló tramp. Órni ma nanbu xi roomu ragoʼbu galrro reʼ lainy tramp par guámu láani. Órni nimal reʼ riab ló tramp rabaladxbu, por ni gonbu xi ni merpa roo nimal reʼ.

2 Ló íz 1473 Antes de Xtzúno, toib buñguieeu ni góc laa Balaam, biquiimbu toib tramp galán. Goniiny láabu que xcudx Dios ni biguaʼ ló láach Moab ni goyoʼ gaxtiguié de Layoo ni Dios Biduidy xtiitz guicaʼ gudx Israel ñab ló tramp reʼ. Balaam goniʼbu que nacbu toib profeta xtuny Jehová, per láabu bisobladxbu bidxiich né biyopybu mod naniʼbu mal de xcudx Jehová. Per Jehová gocné gudx Israel né xalagary naniʼ Balaam mal de gudx reʼ bisiabbu xilaaybu ronoʼyibu. Per Balaam diti bireʼgan. Bunybu pensary que pal labúu ñonybu que gudx Israel ñab ló galkié rodann, Dios ñony castigar layibu. ¿Xí tramp biquiimbu? Biquiimbu mbioxhlas gonaʼ móz de gudx Moab (Números 22:1-7; 31:15, 16; Revelación 2:14).

3. ¿Balaati midid birebuʼ tramp ni buny Balaam?

3 ¿Birebuʼ tramp ni buny Balaam la? Labúu guinino que scú. Portín xidal mil israelitas biab loni, né layibu «gosaló gotné[yibu] guirá xiindzap Moab». Hasta bienyibu xtioxh moabitas, ladni goyoʼ Baal de Peor, dioxh ni raduidy yoʼob, dioxh de galyoxh né xpensaryibu dioxh reʼ ratal cós. Castig ni cuaʼyibu ngú 24,000 israelitas goity órni ma yaaca tzoʼyibu ló Layoo ni Dios Biduidy xtiitz guicaʼyibu. ¡Toib desgrasy rodann gocni! (Números 25:1-9.)

4. ¿Xigony xidal mil israelitas biab ló galyoxh?

4 ¿Xigony biabyibu ló galyoxh rodann reʼ? Xidal israelitas por ni biduidyibu lagary que xcalnabanyibu ñacni mal, golsityibu de Jehová. Bialadxyibu Dios tzaay ni goleʼ layibu gudx Egipto, ni biduidy galrro layibu, ni gon layibu ló yoovich par ñoʼyibu ló toib Gudxlio sacroyen (Hebreos 3:12). Pablo bisetnaladx desgrasy reʼ órni bicaʼbu: «Diti gonyno galyoxh, xomod tipnésyibu ni buny galyoxh, né goity 23,000 de layibu ló toibsi dzú» (1 Corintios 10:8). *

5, 6. Galkié ni buny gudx Israel ló láach Moab, ¿ximod racnéni lóono?

5 Libro de Números sitné xidal cós ni labúu gacné xcudx Jehová ló naareʼ, portín ma gaxtiguié noʼ Gudxlio móz ni Jehová biduidy xtiitz guiduidy lóono (1 Corintios 10:11). Ló naareʼ racalóno toib gudxliogox ni raniiny gony pór galyoxh más que ló xtzú moabitas. Láaca, guirá íz xidal mil herman riab ló tramp de galyoxh xomodca tramp ro biab israelitas (2 Corintios 2:11). Noʼ tipnés buñ por mod nac, rony buidy congregación né ronyibu mod buny Zimrí, ni diti bitoy lóo né gosané toib madianita lad gudx Israel né hasta goloʼbu gonaʼ reʼ laniolidxbu (Números 25:6, 14; Judas 4).

6 Guinabdiitzno lóocano: «¿Radudi cuent que ló naareʼ ma noʼya suusi ñacni ló láach Moab la? ¿Rabiʼya que Gudxlio móz ma noʼni gaxtiguié la?». Pal scú láani, gonyno por tzodieʼno ló xcalnadxiʼ Dios né guisobno mandary ni raduidybu: «¡Colguixony de galyoxh!» (1 Corintios 6:18).

Retrat de láach xtuny Moab

¿XÍ LÁANI NGÚ GALYOXH?

7, 8. ¿Xí láani ngú galyoxh, né ximod ratop buñ xcaa ni radxiʼp?

7 Ló la Biblia, diitz galyoxh (griego pornéia) raduidyni diitz bisaʼ clas galyoxh ni rony buñ ni diti ma buny galtzeʼel, xomod rony mandary Dios gacni. Pornéia raguiñani guirá clas galyoxh xomod órni toib buñ ni ma noʼ tzeʼel ratné stoib ni diti nac tzeʼel, órni toib buñgonaʼ né toib buñguieeu ratné saʼ né digundi gonyibu galtzeʼel, o órni toib buñ riax par gony galyoxh. Láaca raduidyni diitz órni toib buñ raquiin roʼ par kit né láani ro ranés buñguieeu o ranés buñgonaʼ, órni buñ ratné saʼ né rony láani lad ro raxoʼon buñ o órni toib buñ raguit né ña xan stoib buñ ni diti nac tzeʼel, ndeʼ láaca nacni galyoxh. Né pal toib buñguieeu ratné saʼ buñguieeuca, o buñgonaʼ ratné saʼ buñgonaʼca o toib buñ ratné toib nimal o raguityibu xan nimal né ronyibu pensary cós yox, guirá ndeʼ láaca nacni galyoxh. *

8 La Biblia nayadit raniʼ que guirá ni rony galyoxh diti labúu guiaʼan lainy xcudx Jehová né diti sabanyibu tipzó (1 Corintios 6:9; Revelación 22:15). Per diti ngúsi, láaca órni ronyibu galyoxh radudyibu ló xiroʼ galnagan. Xcalrrienyibu ronynaa layibu, rasnityibu respet láacayibu né stipnés buñ ma diti rap respet layibu, láaca nigolú rioʼ galrradíil lad xcaltzeelyibu, racxiinyibu lafuers, ranás galguitz layibu né hasta raityibu (bíil Gálatas 6:7, 8). ¿Xigony tudyno ló xiroʼgolu galrrioʼob reʼ? Ná nabanni, xidal buñ diti rony pensary xi guirá guisacloyibu órni rasaló rabiʼyibu pornografía.

PORNOGRAFÍA: RASIABNI BUÑ LÓ GALYOXH

9. Tipnés buñ raniʼ que pornografía ditini mal, ¿nigolúni la? Golexa láani.

9 Ló xidal gudxrop, pornografía noʼni ro radoʼ revistas, ló canción, ló televisión né ló xidalguixo lagary ló Internet. * Tipnés buñ raniʼ que pornografía diti nacni mal, ¿nigolúni la? Ndeʼ diti nigolú. Buñ ni rabiʼ pornografía labúu gonyni que guiabbu ló stipnés galyoxh xomod kityibu ro nacyibu buñguieeu o ro nacyibu buñgonaʼ né modreʼ guiabyibu «ló galyoxh ni diti labúu guiscueʼsyibu ló». Láani labúu gonyni que buñ guirási ór gap gan gatné saʼ, gony pensary pór cós yox, coʼni galrradíil lainy galtzeʼel, né hasta labúu guichílni galtzeʼel (Romanos 1:24-27; Efesios 4:19). * Toib buñnan ni rasuidy de láani rasetlabu que órni buñ guirási ór nap gan gony galyoxh, nacni xomod galguitz cáncer: «Conforma radudy dzú raniʼsni más, diti raroc loni né nigolú nagann par guidzel buñ xiremeidyni par guialni».

Más galán guiquiinno Internet ro guirá buñ guibiʼ lóono

10. ¿Ximod labúu guisobno litz ni sieed ló Santiago 1:14, 15? (Bibiʼ cuadriyen ni sieed ló  página 101.)

10 Guisetnaladxno diitz ni sieed ló Santiago 1:14, 15 ni ná: «Cada toibno ragoʼno lóono ló prueby por cós mal ni raniiny lóono gonyno. Ór cú, órni cós mal ni raniiny lóono gonyno ma noʼni lainy xcalnabanyno, ralainy galkié, né órni ronyno galkié, ndeʼ riné lóono ló galgoity». Por ngú, pal toib cós mal rioʼ ló xpensaryno, ni maca guiyopyno mod cueʼno láani. Pal tisintiempsi nabiʼno dibuj o retrat ro sieed cós yox ni maca guidxinayno lóno stoib lad, guisioʼyno computadora, guitzaʼno canal xtuny televisión. Gonyno nitisi cós ni raquiin gonyno par diti tzaguiabno ló galyoxh antes de gonyni gan lóono (bíil Mateo 5:29, 30).

11. Órni guitzanlóo ló xpensaryno galyoxh, ¿ximod raslooyno que napno confianz lóo Jehová?

11 Jehová rimbutzaay lóono más que lóocano. Nanbu xigony ranabbu lóono ndeʼ: «Colguigaity guirá cós mal ni noʼ lainy xcalnabanyto xomod galyoxh, cós buidy, diti gacto buñ ni digaldi guisian gony galyoxh, diti guiniiny gonyto cós ni rony mal né diti guisobladxto portín pal ronyto guirá ndeʼ cayento dioxh» (Colosenses 3:5). Nigolú láani, nagann par lóono gonyno ndeʼ. Per guisetnaladxno que napno xcalrracné Bixiosno ni noʼ guibá ni nigolú nap paseinys lóono (Salmo 68:19). Por ngú, ni maca guininéno láabu órni guitzanlóo ló xpensaryno cós yox. Guinabno lóo Dios galnadip ni más xiroʼ que galnadip ni buñ nap, né gonyno xtem par gonyno pensary ló stipnés cós (2 Corintios 4:7; 1 Corintios 9:27; bibiʼ cuadriyen ni ná « ¿Ximod labúu guisiana mod yox ni napa?», ni sieed ló página 104).

12. ¿Xí láani ngú «galnabany», né xigony raquiin guicaano cuidad láani?

12 Salomón toib buñguieeu ni gop galnann bicaʼ: «Ni más gaplo ló guirá cós ni noʼ, gop xcalnabanylo, portín ronoʼni ralainy vida» (Proverbios 4:23). ¿Xí láani ngú «galnabany»? Láani ngú ni nacno nislainy, buñ ni nacno nisló Dios. Né par labúu guibanyno tipzó Jehová rabiʼbu «xcalnabanyno» diti mod rabiʼ stipnés lóono. Nayadit rarexani né nigolú raquiin guicaano cuidad láani. Par ganno xcalnabanyno raquiin guisuʼno Job, láabu bunybu toib acuerdo né bisalóbu par diti ñonybu pensary ló cós yox órni nabiʼbu toib buñgonaʼ (Job 31:1). Por ngú, xomod salmista guinabno lóo Dios: «Buny que bisalóya tudyni delant par diti guibiʼni cós ni diti raquiin; buny que guibani ló xinéslo» (Salmo 119:37).

MAL BIRECAA NI GOLOʼ DINA GUIC GONY

13. ¿Chú láabu góc Dina, né xigony diti golútzaybu ximigbu?

13 Xomod bisuidyno ló capítulo 3, ximigno labúu gony que gonyno cós tzaay o cós mal (Proverbios 13:20; bíil 1 Corintios 15:33). Guisuidyno ni gosaclóo Dina, xiindzap Jacob. Ná Dina galán bisniʼs bixiosbu láabu, bichébu portín biyopybu buñ ni ñac ximigbu lad guirá mbioxhlas gonaʼ de gudx Canaán. Buñ de gudx Canaán nigolú buñyox gocyibu xomodca buñ moabitas (Levítico 18:6-25). Par guirá buñguieeu de gudx Canaán, ladyibu Siquem ni góc «más buñxirop ló guidopynac lidx bixiosbu», bunyibu pensary que diti ñac nagann nacaʼyibu Dina (Génesis 34:18, 19).

14. ¿Xí desgrasy gosaclóo Dina por ni diti golútzaybu ximigbu?

14 Órni Dina bimbu Siquem, sigory diti godudy ló xpensarybu gatnébu buñguieeu reʼ. Per Siquem ngú ni buny pensary. Toibtica dzú, órni gopbu gan gatnébu buñgonaʼ, bunybu ni ñony nitisi buñ Canaán. Ná Dina diti nasaguel ñatné láabu, «gonásbu» né «bixinbu» mbioxhlas reʼ. Después «gosaló gondxiʼbu» Dina, per ndeʼ diti bitzaʼ ni láabu bixinbu Dina (bíil Génesis 34:1-4). Diti nosi Dina godudy ló galrrioʼob por ni bunybu. Por ni diti biyopytzaybu ximigbu bituidybu xfamilbu ló galrrioʼob né ló galnatoy (Génesis 34:7, 25-31; Gálatas 6:7, 8).

15, 16. ¿Ximod labúu gapno galnann ni nigolú? (Bibiʼ cuadriyen ni sieed ló  página 109.)

15 Mális godudy Dina ló xiroʼ galrrioʼob orcúra goyoʼ xcalrriembu. Lóono ni nadxiʼno né rasobno Jehová diti napno xi portín tudyno ló galrrioʼob par tzoʼ xcalrrienno. Portín racadiagno Dios né rayopyno buñ «ni noʼ xcalrrien» par gac ximigno (Proverbios 13:20a). Por ngú, rientzaayno «guidopynac néz ni natzaay», né modreʼ rabeʼno galnagan né galrrioʼob tiplad (Proverbios 2:6-9; Salmo 1:1-3).

16 Xcalnan Dios noʼni par guirá buñ ni ná guicaʼ láani. Par labúu guicaʼno láani raquiin guininéno Dios, golno la Biblia, golno libros né guiich ni rabeʼ mós ni rony xinésni né naní xcalrrien (Mateo 24:45; Santiago 1:5). Láaca raquiin gacno buñdxo né guisobno xilitz la Biblia (2 Reyes 22:18, 19). Gonyno pensary ló ndeʼ, guiráno nantzayno que xcalnabanyno rascúni né diti napni remeidy (Jeremías 17:9). Per órni noʼ ni ralitz lóono, ¿nacno buñdxo né racacuentno xilitzbu o raduidyno lagary que xcalnabanyno guiscú lóono la?

17. ¿Xí láani labúu nasaclóo toib buñ ni noʼ xiindzap, né ximod labúu ñonybu par ñoʼ xiindzapbu ló razón?

17 Gonyno pensary ló ndeʼ: toib buñguieeu diti rasaguelbu que xiindzapbu guireʼ tzee pasiary né toib hermano guiropsibu. Per xiindzapbu raniʼ: «Bixiosa, ¿diti naplo confianz naʼ la? ¡Diti sonydo cós mal!». Mbioxhlas reʼ sigory nadxiʼbu Jehová né diti noʼ cós yox ló xpensarybu, per ¿labúu guinino que casaabu né «galnann» né cabeʼbu galyoxh tiplad la? ¿O nacbu toib mbioxhlas ngaʼal «ni rap confianz ló xcalnabany» la? (Proverbios 28:26.) Sigory noʼ ló xpensaryno stipnés litz ni labúu guiquimbu par gacnébu xiindzapbu tzoʼ ló razón (bibiʼ Proverbios 22:3; Mateo 6:13; 26:41).

JOSÉ BIXONY DE GALYOXH

18, 19. ¿Xí galnagan cualó José, né xí bunybu?

18 Toib mbioxhlas ni gondxiʼ Dios né bixony de galyoxh ngú góc José bisan Dina (Génesis 30:20-24). Órni José góc mbioxien bibiʼbu guirá desgrasy ni godudy Dina ló por ni gócbu ngaʼal. Scú láani por ni José bisetnaladx guirá ndeʼ né por ni goniiny láabu tzodieʼbu ló xcalnadxiʼ Dios, ndeʼ gocné láabu después ló gudx Egipto. Órni tzeʼel xpixuanbu, «dzúna dzú» biyopy mod naguitquel láabu par ñabbu ló galyoxh. José por ni goyoʼbu xan xomandary buñreʼ diti labúu nasiambu xchiimbu né ñeebu stoib lagary. Ni bunybu ngú cualóbu galnagan reʼ né balory né galnann. Né xidal buelt diti gosaguelbu ñatnébu buñgonaʼ reʼ, hasta bidxinni midid bixonybu bireʼbu nisló gonaʼ reʼ (bíil Génesis 39:7-12).

19 Guisagaʼno né gonyno xpensaryno: pal José ñony pensary ximod gatnébu gonaʼ reʼ, ¿labúu naxonybu de galyoxh la? Sigory yaca. Xalagary ñonybu pensary ló cós yox, par láabu nigolú gosac ni Jehová góc ximigbu. Né bientzaay que scú gocni órni gochbu tzeʼel Potifar: «Xpixuanna [...] diti riaabu xitcal naʼ, nosi looy, portín looy nga tzeelbu. Por ngú, ¿ximod labúu ñoni galkié rodann reʼ né nigolú nachéya nisló Dios?» (Génesis 39:8, 9).

20. ¿Ximod biyopy Jehová mod par gocnébu José?

20 Gonyno xpensaryno balaati bibaladx Jehová órni bibiʼbu José ni nac mbioxhlasien, ná goyoʼbu sit de xfamilbu diti bisiambu Jehová dzúna dzú (Proverbios 27:11). Después, Jehová biyopy mod par nareʼ José press né bunybu que ñacbu toib buñxirop lainy gudx Egipto né gócbu buñ ni bitzoo galrro ló guidopy gudxcú (Génesis 41:39-49). Ló Salmo 97:10 ná: «Lóoto ni nadxiʼto Jehová, colguianladx cós mal. Láabu cayanbu guirá ni diti rasian láabu; calaabu layibu de ladxña buñ ni nac nigolú mal». Ni gosaclóo José raslooyni que diitzreʼ nigolúni.

21. ¿Ximod bislooy toib mbioxhlas de gudx Africa que bisobbu litz?

21 Scúca ló naareʼ, xidal buñ ni racanal Jesús rasobyibu mandary reʼ: «Colguianladx cós mal, né colgandxiʼ cós tzaay» (Amós 5:15). Toib hermano mbioxhlas de gudx África rasetlabu que toib mbioxhlas ni riee scuel toibsi né láabu, diti bitoy lóo né góoch láabu que pal ñacnébu mbioxhlas reʼ ñony examen de matemáticas, mbioxhlas gonaʼ reʼ ñatné láabu. Hermano reʼ rasetlaa: «Ni maca goodxi láabu que yaca. Goodxi láabu scareʼ portín bieed ló xpensary litz ni ma bisudi, né ndeʼ buny que diti nasnita respet ni napa naʼ portín láani rasacni más que guirá cós ni noʼ». Nigolú láani, galkié labúu gonyni que guibaladxno tipratien, per guirá ndeʼ ritné xiroʼ galrrioʼob (Hebreos 11:25). Per diti ngúsi, ni rasacno diti rigaʼlni ni tidxóyen galrrabaladx ni guisacno pal rasobno Jehová (Proverbios 10:22).

GUICACUENTNO XCALRRACNÉ DIOS NI NAP GALRRONLADX

22, 23. a) Órni toib herman riab ló galkié rodann, ¿ma yadi remeidy par láabu la? b) ¿Xí galrracné noʼ par toib buñ ni ma buny galkié?

22 Por ni nacno buñ galkié, guiráno ronyno xtem par cueʼno tiplad guirá cós mal ni raniiny gonyno, né gonyno ni rioladx Dios (Romanos 7:21-25). Jehová nan láani portín «rasetnaladxbu que nacno yoo» (Salmo 103:14). Per rioʼ ór toib herman labúu guiab ló galkié rodann. ¿Ma yadi remeidy par láabu la? ¡Yaca diti nacni scú! Nigolú láani, toib buñ ni rony galkié rieeni mal láabu xomod gosaclóo David. Per Dios guirá ór noʼbu puext «par guituidy[bu] galkié scásiʼ» pal rac arrepentirno né rasetno «xcalkié[no]» (Salmo 86:5; Santiago 5:16; bíil Proverbios 28:13).

23 Láaca lainy congregación, Dios por ni nadxiʼbu lóono raduidybu ancianos ni nac «buñguieeu xomod galrrascad» ni nadip xfe né noʼ puext gacné lóono (Efesios 4:8, 12; Santiago 5:14, 15). Pal ma bichéno, layibu racnéyibu lóono par salóno guidzakno Dios stoib né láaca racnéyibu lóono gacno buñ ni «noʼ xcalrrien» par diti tzaguiabno ló galkié reʼ stoib (Proverbios 15:32).

¿XIMOD GACNO BUÑ NI «NOʼ XCALRRIEN»?

24, 25. a) Mod rasetlaa Proverbios 7:6-23, ¿ximod bislooy mbioxhlas reʼ que diti «noʼ xcalrrien»? b) ¿Ximod gacno buñ ni «noʼ xcalrrien»?

24 La Biblia rasetlaa de buñ ni «diti noʼ xcalrrien», né láaca rasetlani de buñ ni «noʼ xcalrrien» (Proverbios 7:7). ¿Chú láabu ngú buñ ni «diti noʼ xcalrrien»? Láabu ngú buñ ni diti nan xí láani gony ná pal nacni por ni diti nadip fe xtunybu o diti napbu xidal íz lainy xcudx Jehová. Por ngú, más naguel riabbu ló galkié rodann, xomod mbioxhlas ni rasetlaa Proverbios 7:6-23. ¿Chú láabu ngú ni «noʼ xcalrrien»? Láabu ngú buñ ni rioʼ ló galrrasaʼ mod nac nislainy, né por ngú rasuidybu la Biblia guirá dzú né ranabbu lóo Dios gacné láabu. Rutirigaʼlni ronybu xtem que xpensarybu, ni raniiny láabu, ni rasacbu né ni noʼ guicbu gonybu guioladx Jehová láani. Scareʼ raslooybu que «nadxiʼbu láacabu» o cayopybu cós tzaay par láacabu né que «sarebuʼ» ni gonybu (Proverbios 19:8).

25 Raquiin guinabdiitzno lóocano: «¿Nigolú raluladxi que ni ranab Dios galán láani la? ¿Nandxichi que pal rasoba láani nigolú goxt sabani la?» (Salmo 19:7-10; Isaías 48:17, 18). Pal lóono moda diti napno confianz que scú láani, ¿xí labúu gonyno? Raquiin gonyno pensary ximod tzeeni lóono pal diti rasobno xiley Dios. Láaca raquiin gonyno ni bisetlaa salmista: «Colgony prueby né colguibiʼ Jehová natzaaybu». Pal ronyno ndeʼ sabanyno ni nigolú né sagoʼno ló xpensaryno cós natzaay, ni nigolú, ni nac xinésni, ni nayaa, ló guirá ni nap galrronladx, ló guirá ni galán guisetlaa buñ (Salmo 34:8; Filipenses 4:8, 9). Laʼga más ronyno xtem, más saniʼs galnadxiʼ ni napno Dios né por cós ni láabu nadxiʼbu, né más sianladxno cós ni rianladxbu. Guisetnaladxno José, láaca gócbu buñ galkié, per bunybu gan bixonybu «de galyoxh». ¿Xigony? Portín biduidybu lagary nagonés Jehová láabu por xidal íz né modreʼ gócbu buñ ni noʼ xcalrrien. Né ngúca non gonyno (Isaías 64:8).

26. ¿Xí tema guisuidyno ló capítulo ni sietra?

26 Diti guialadxno que ro nac buñ buñguieeu né ro nac buñ buñgonaʼ diti nacni juguet o nosi guiquiin buñ láani par guisac sacró. Nosi noʼni par buñ ni ma buny galtzeʼel par labúu tzoʼ xiin né par guisac sacró órni gatné saʼ (Proverbios 5:18). Ló chop capítulos ni sietra guisuidytzayno ximod rabiʼ Dios galtzeʼel.

^ Párrafo. 4 Libro de Números sigory rasetlaa stipmil buñ ni «[go]sanir nisló gudx» ni jueces bigaity, né stipnés ni goity ladxña Jehová (Números 25:4, 5).

^ Párrafo. 7 Par ganno ximod rarexa cós yox né cós ni raduidy galnatoy labúu golno «Preguntas de los lectores» ni sieed ló La Atalaya 15 de julio íz 2006, ni rabeʼ testigos xtuny Jehová.

^ Párrafo. 9 Pornografía raguiñani guirá cós yox ni noʼ; xomod dibuj, textos ni nap cós yox o órni buñ raniʼ diitz yox par que stipnés guiniiny gony galyoxh. Labúu gacni xi retrat toib buñ ni moda xilaidy o retrat de chop o más buñ ni cayony cós ni nigolú raduidy yoʼob.

^ Párrafo. 9 Ló apéndice páginas 218 a 219 guirexa xí láani ngú órni toib buñ raguit ro nac buñguieeu o ro nac buñgonaʼ.