Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 11

«Tiyaʼ ruqʼij ri kʼulubʼïk»

«Tiyaʼ ruqʼij ri kʼulubʼïk»

«Kixkikot kʼa kikʼin ri iwixjayilal, [...] ri kan kʼa e xtaniʼ na toq xixkʼuleʼ kikʼin» (PROVERBIOS 5:18).

1, 2. ¿Achike ri xtqetamaj qa chuqaʼ achike ruma?

WE RAT at kʼulan, ¿achike kami nabʼij chi rij ri rubʼanik ikʼwan iwiʼ rikʼin ri akʼulaj? ¿Nabʼij kami chi ruyaʼon kikotem awikʼin o xa bʼis rikʼin awanima? ¿Nanaʼ chi ri ajowabʼäl chiwäch xa kʼisnäq qa ruchuqʼaʼ o choj chik nmalin ikʼuʼx ix kʼo pa iwachoch? We ja riʼ ri abʼanon, manäq na wi kiʼ ta akʼuʼx. Chuqaʼ we at runimanel ri Jesús, más na wi nqʼaxon awanima ruma awetaman chi ri rubʼanik ri akʼaslem man nuyaʼ ta ruqʼij ri Jehová, ri Dios ri nawajoʼ rat. ¡Man kʼa tok chi akʼuʼx! Ronojel ri kʼayewal kʼo kisolik.

2 Toqa pa qajolom chi e kʼïy runimanelaʼ ri Jesús kikʼowisan pe nïm taq kʼayewal rikʼin ri kikʼulaj; wakami choj ütz kikʼwan kiʼ, chuqaʼ e utziläj taq tzʼetbʼäl. Qitzij na wi, xkïl rubʼanik ri utziläj kʼaslem. Rat chuqaʼ yatikïr nawïl riʼ, xa xe nawetamaj achike kʼo chi nabʼän. Ja riʼ ri xtqetamaj qa.

RI YAJEL APO RIKʼIN RI DIOS, YAJEL APO CHUQAʼ RIKʼIN RI AKʼULAJ

3, 4. ¿Achike ruma nchojmirisatäj qa ri oyowal chi kiwäch ri kʼulan taq winäq toq chi e kaʼiʼ yejel apo rikʼin ri Dios? Tayaʼ jun tzʼetbʼäl.

3 Toq ri ixöq chuqaʼ ri achin nkitïj kiqʼij yejel apo rikʼin ri Tataʼixel, eqal ütz xtkikʼwaj qa kiʼ chi kiwäch. Jun tzʼetbʼäl chi rij reʼ. Chuxeʼ jun nïm juyuʼ ri achiʼel rubʼanik jun volcán, kʼo jun achin chuqaʼ jun ixöq. Ri achin kʼo pa rijkiqʼaʼ ri juyuʼ; ja kʼa ri ixöq, pa ruxokön, nïm kikojöl. Kʼa riʼ chi e kaʼiʼ yejoteʼ el pa ruwiʼ ri juyuʼ. ¿Achike xtbʼanatäj? Toq más yejoteʼ el, más koʼöl nubʼän ri kikojöl. ¿Achike rubʼanik yojrutoʼ reʼ?

4 Ri yojjoteʼ el pa ruwiʼ ri juyuʼ, nkʼambʼen tzij chi rij ronojel ri nqabʼän ri runimanelaʼ ri Jesús richin nqayaʼ ruqʼij ri Jehová rikʼin ronojel qanima. Rat, chuqaʼ ri akʼulaj niwajoʼ ri Jehová chuqaʼ itijon iqʼij junan ixbʼenäq el pa ruwiʼ ri juyuʼ. We kʼo oyowal chiwäch, achiʼel ta jujun wi bʼey ixbʼenäq el pa ruwiʼ ri juyuʼ. ¿Achike xtbʼanatäj we más yixjoteʼ el? Stapeʼ ri pa nabʼey nïm wi ikojöl, más naqaj xkixkʼojeʼ chiwäch we nitïj iqʼij yixjoteʼ el, ntel chi tzij nitïj iqʼij yixjel apo más rikʼin ri Dios. Ruma kʼa riʼ, ri rubʼanik ütz nakʼwaj awiʼ rikʼin ri akʼulaj, ja ri yajel apo rikʼin ri Dios. ¿Achike rubʼanik nabʼän riʼ?

Ri nabʼän ri nubʼij ri Loqʼoläj Wuj yarutoʼ richin ütz nakʼwaj awiʼ rikʼin ri akʼulaj

5. a) ¿Achike jun chi ke ri utziläj taq rubʼanik yajel apo rikʼin ri Jehová chuqaʼ ri yarujeluj apo rikʼin ri akʼulaj? b) ¿Achike rubʼanik nutzʼët ri Jehová ri kʼulubʼïk?

5 Jun utziläj rubʼanik richin «yajel» apo rikʼin ri Tataʼixel ja ri nasamajij pa akʼaslem ri naʼoj yeruyaʼ ri Loqʼoläj Wuj chi ke ri kʼulan taq winäq (Salmo 25:4; Isaías 48:17, 18). Jun chi ke ri naʼoj riʼ ja ri xuyaʼ ri apóstol Pablo toq xubʼij: «Tiyaʼ ruqʼij ri kʼulubʼïk» (Hebreos 13:4). Rikʼin ri xubʼij ri Pablo, nqʼax chi qawäch chi ri Jehová janila nuyaʼ ruqʼij kikʼaslem ri kʼulan taq winäq.

RI AJOWABʼÄL CHI RIJ RI JEHOVÁ NUBʼÄN CHI NQAJOʼ ÜTZ NQAKʼWAJ QIʼ

6. Toq ütz ütz nqatzʼët achike xrajoʼ xubʼij ri Pablo kikʼin ri rutzij chi rij ri kʼulubʼïk, ¿achike naʼoj nqetamaj chuqaʼ achike ruma ütz nkʼojeʼ chi qakʼuʼx?

6 We rat, chuqaʼ ri akʼulaj niyaʼ ruqʼij ri Tataʼixel iwetaman na wi chi ri kʼulubʼïk kʼo ruqʼij chuqaʼ loqʼoläj ruma ja ri Jehová xtikirisan (tasikʼij Mateo 19:4-6). Ja kʼa toq kʼo oyowal nbʼanatäj pe chiwäch, ¿xkixrutoʼ kami ruma iwetaman chi ri kʼulubʼïk kʼo ruqʼij? Manäq, xtkʼatzin na wi jun naʼoj ri xtbʼin chiwe chi man tiyaʼ qʼij chi ntewür qa ri iwajowabʼäl. ¿Achike naʼoj riʼ? Richin nqetamaj, tqatzʼetaʼ chik rutzij ri Pablo. Rijaʼ man xubʼij ta: «Ri kʼulubʼïk kʼo ruqʼij», rijaʼ xubʼij: «Tiyaʼ ruqʼij ri kʼulubʼïk». Rijaʼ man choj ta xutzijoj achike rubʼanik jun kʼulubʼïk, rijaʼ jun pixaʼ ri xuyaʼ pa qawiʼ. * Ütz nubʼän man nqamestaj ta riʼ ruma ja riʼ xtbʼanon chi man xtqayaʼ ta qʼij chi xtitewür qa ri qajowabʼäl chi rij ri qakʼulaj. ¿Achike ruma nqabʼij riʼ?

7. a) ¿Achike pixaʼ yojajin yeqataqej chuqaʼ achike ruma? b) ¿Achike utzil nkikʼäm pe pa qawiʼ ri yeqataqej?

7 Ri Loqʼoläj Wuj e ruyaʼon chʼaqa chik pixaʼ pa qawiʼ, achiʼel ri yabʼe pa molojriʼïl chuqaʼ ri nabʼän tzeqelibʼey chi ke ri winäq. ¿Achike yeʼatzʼët rat ri pixaʼ riʼ? (Mateo 28:19; Hebreos 10:24, 25). Qitzij na wi, stapeʼ kʼo mul kʼayew nubʼän chawäch, rat yeʼataqej. Chuqaʼ stapeʼ e kʼo winäq man nkajoʼ ta nkakʼaxaj chi rij ri Ajawaren, rat xa xe retal yabʼe chi rutzijoxik. Chuqaʼ stapeʼ at kosnäq pe pa samaj, yabʼe ri pa molojriʼïl. Majun achike ta ntikïr yaqʼaton, nixta ri Satanás. ¿Achike ruma? Ruma nawajoʼ rikʼin ronojel awanima ri Jehová. Ja riʼ nbʼanon chawe chi nabʼän ri nubʼij rijaʼ (1 Juan 5:3). ¿Achike utzil nukʼäm pe pa awiʼ ri yeʼataqej ri pixaʼ riʼ? Nubʼän chi nanaʼ kikotem chuqaʼ uxlanibʼäl kʼuʼx ruma awetaman chi yatajin chi rubʼanik ri nrajoʼ ri Jehová. Ri nanaʼ riʼ nuyaʼ awuchuqʼaʼ (Nehemías 8:10). ¿Achike nubʼij ronojel reʼ?

8, 9. a) ¿Achike naʼoj ri kʼo ta chi nbʼanon chi qe chi nqayaʼ ruqʼij ri kʼulubʼïk, chuqaʼ achike urtusanïk xtqïl ri nqabʼän riʼ? b) ¿Achoj chi rij xkojchʼon qa wakami?

8 Achiʼel xqatzʼët kan, ja ri ajowabʼäl chi rij ri Jehová ri nbʼanon chi qe chi nqataqej ri pixaʼ chi rij ri molojriʼïl chuqaʼ ri nqatzijoj ri Ajawaren, stapeʼ kʼayew nubʼän chi qawäch. Kan ja ta kʼa chuqaʼ ajowabʼäl riʼ ri nbʼanon chi qe chi nqayaʼ «ruqʼij ri kʼulubʼïk», stapeʼ kʼayew nqatzʼët (Hebreos 13:4; Salmo 18:29; Eclesiastés 5:4). Ri Jehová janila nuyaʼ ruqʼij ri man nqayaʼ ta kan rutzijoxik ri Ajawaren chuqaʼ ri yojbʼe pa molojriʼïl. Ke riʼ chuqaʼ chi rij ri kʼulubʼïk, rijaʼ janila nuyaʼ ruqʼij ri nqakanoj rubʼanik chi ütz nqakʼwaj qiʼ (1 Tesalonicenses 1:3; Hebreos 6:10).

9 Ruma riʼ, ¿achike nqabʼän richin ütz nqakʼwaj qiʼ rikʼin ri qakʼulaj? Nabʼey, man keqabʼän itzel taq bʼanobʼäl; rukaʼn, tqakʼiytisaj ri qajowabʼäl.

MAN KEQABʼÄN BʼANOBʼÄL RI NKIQASAJ RUQʼIJ RI KʼULUBʼÏK

10, 11. a) ¿Achike bʼanobʼäl nuqasaj ruqʼij ri kʼulubʼïk? b) ¿Achike kʼutunïk ütz nabʼän chi re ri akʼulaj?

10 Ojer yan riʼ, jun qachʼalal ixöq xubʼij: «Janila ninkʼutuj chi re ri Jehová chi tuyaʼ wuchuqʼaʼ richin yikochʼon». ¿Achike ri nuköchʼ? Rijaʼ xubʼij: «Ri wachijil janila yirusök kikʼin ri rutzij. Ri nuchʼakul majun sokotajnäq ta, ja kʼa ri wanima janila nqʼaxon. Jutaqïl nubʼij chwe: ‹Choj samaj ayaʼon pa nuwiʼ› o ‹Majun yakʼatzin ta›». Ri xubʼij ri ixöq, nrelesaj pe pa saqil ri oyowal nbʼanatäj chi kiwäch ri kʼulan taq winäq.

11 ¡Kan kʼixbʼäl nanaʼ toq nawetamaj chi e kʼo qachʼalal pa rutinamit ri Jehová yekibʼij poqön taq tzij chi kiwäch, tzij ri kan nkisök awanima! Ri yebʼanon riʼ kan choj nqʼalajin chi man ütz ta kikʼwan kiʼ chi kiwäch. Wakami ri akʼaslem rat, ¿awetaman achike rubʼanik akʼwan awiʼ rikʼin ri akʼulaj? Richin nawetamaj, pa rubʼeyal takʼutuj chi re: «¿Achike nanaʼ kikʼin ri tzij yenbʼij chawe?». We nubʼij chi kʼïy mul nkisök ranima, kʼo chi najäl rubʼanik yachʼon rikʼin (Gálatas 5:15; tasikʼij Efesios 4:31).

12. ¿Achike nqasan rejqalem ri rubʼanik nqayaʼ ruqʼij ri Tataʼixel?

12 Toqa pa ajolom chi toq man pa rutzil ta yojchʼon rikʼin ri qakʼulaj, man ütz ta chuqaʼ xtqakʼwaj qiʼ rikʼin ri Jehová. Ri Loqʼoläj Wuj nubʼij: «We kʼo jun nbʼin chi nuyaʼ ruqʼij ri Dios y xa man nuchajij ta riʼ rikʼin ri ruchʼabʼäl, ruyon rijaʼ nuqʼöl riʼ. Y xa majun ütz nukʼäm pe chi nubʼij chi rijaʼ kan nuyaʼ wi ruqʼij ri Dios» (Santiago 1:26). Mani nqabʼij chi ri rubʼanik yeqakusaj ri tzij majun achike ta nubʼij chi rij rubʼanik nqayaʼ ruqʼij ri Jehová. Achiʼel nubʼij ri Loqʼoläj Wuj, röj nqaqʼöl qiʼ we nqabʼij chi majun achike ta nubʼij ri rubʼanik nqakʼwaj qiʼ pa qachoch toq nqayaʼ ruqʼij ri Tataʼixel. Man tqaqʼöl qiʼ, reʼ nïm rejqalem (tasikʼij 1 Pedro 3:7). Rikʼin bʼaʼ jun winäq choj ütz nsamäj ri pa congregación, ja kʼa we xa yerukusaj poqön taq tzij ri pa rachoch, nuqasaj ruqʼij ri rukʼulubʼik, chuqaʼ ri Jehová man xtuyaʼ ta rejqalem ronojel ri nubʼän richin nuyaʼ ruqʼij.

13. ¿Achike chik jun rubʼanik jun qachʼalal nuyaʼ qʼaxomal rikʼin ranima ri rukʼulaj?

13 Ri kʼulan taq winäq kʼo chik jun akuchi (o apeʼ) kʼo chi nkichajij kiʼ. Tqatzʼetaʼ kaʼiʼ tzʼetbʼäl. Nabʼey, jun tataʼaj kʼïy ramaj nchʼon pa oyonibʼäl rikʼin jun qachʼalal ixöq ri ruyon kʼo kikʼin ral, ri ixöq nukʼutuj runaʼoj. Rukaʼn, jun qachʼalal ixöq kʼulan, ronojel semana kʼïy ramaj nrachibʼilaj jun qachʼalal achin ri man kʼulan ta richin nbʼekitzijoj ri Loqʼoläj Wuj. Qitzij na wi, ri tataʼaj chuqaʼ ri qachʼalal ixöq, majun itzelal ta kʼo pa kanima, ja kʼa, ¿achike nkinaʼ ri kikʼulaj nkitzʼët riʼ? Jun qachʼalal ixöq, xubʼij: «Janila nqʼaxon wanima nintzʼët ri wachijil nchʼon kʼïy ramaj rikʼin jun qachʼalal ixöq, ninnaʼ chi nuqasaj nuqʼij».

14. a) Achiʼel nubʼij ri Génesis 2:24, ¿achike kʼo chi nkibʼän ri kʼulan taq winäq? b) ¿Achike kʼutunïk kʼo chi nkibʼän qa chi kiwäch ri kʼulan taq winäq?

14 Qitzij na wi, ri qachʼalal kʼo ruma nunaʼ qʼaxomal. Ke riʼ na wi chuqaʼ nkinaʼ ri chʼaqa chik qachʼalal ri nkitzʼët chi ri kikʼulaj man nkitaqej ta re pixaʼ reʼ: «Ri achin nuchʼär pe riʼ kikʼin ri ruteʼ rutataʼ, y rikʼin chik ri rixjayil xtukʼwaj wi riʼ» (Génesis 2:24). ¿Nrajoʼ nubʼij reʼ chi toq jun winäq nkʼuleʼ kan man xkerutzʼët ta chik ri ruteʼ rutataʼ? Manäq, reʼ xa nrajoʼ nubʼij chi toq jun winäq nkʼuleʼ, kʼo chi nutzʼët nabʼey ri rukʼulaj. Ke riʼ chuqaʼ chi kij ri rachʼalal pa congregación; stapeʼ yerajoʼ, kʼo chi nabʼey nutzʼët ri rixjayil. Ruma kʼa riʼ we kʼïy ramaj ntzijon kikʼin, xtubʼän chi ri rukʼulaj choj qeleqöj xtchʼon rikʼin, más toq ri achin rikʼin jun ixöq nchʼon wi o ri ixöq rikʼin jun achin. Ütz nakʼutuj qa chawäch reʼ: «¿Ruma kami riʼ choj qeleqöj nchʼon ri nukʼulaj wikʼin? ¿La ninjäm nuramaj richin yitzijon rikʼin ri nukʼulaj chuqaʼ la ninkʼüt ri wajowabʼäl chi rij?».

15. Achiʼel nubʼij ri Mateo 5:28, ¿achike ruma man ütz ta jutaqïl ntzijon jun achijilonel rikʼin jun chik ixöq o ri ixjayilonel rikʼin jun chik achin?

15 Chuqaʼ toq jun achijilonel jutaqïl ntzijon rikʼin jun chik ixöq o jun ixjayilonel rikʼin jun chik achin, kʼo mul nbʼe qa ranima chi rij ri winäq riʼ (Mateo 5:28). E kʼo jujun chi ke ri qachʼalal ja riʼ kibʼanon. Chuqaʼ ruma riʼ, e kʼo chi ke rijeʼ xetzaq chik chupam jun bʼanobʼäl ri más chik nuqasaj ruqʼij ri kʼulubʼïk. Tqatzʼetaʼ achike xubʼij ri apóstol Pablo chi rij ri bʼanobʼäl riʼ.

RI «NKIKANOJ JUN CHIK RICHIN YEKʼOJEʼ KIKʼIN [...] YEMAKUN»

16. ¿Achike chik jun xubʼij ri Pablo chi rij ri kʼulubʼïk?

16 Toq ri Pablo xubʼij yan: «Tiyaʼ ruqʼij ri kʼulubʼïk», xubʼij chik: «Ri achijilonel y ri ixjayilonel man yemakun ta toq nkikʼwaj kiʼ chupam ri kʼulubʼïk. Ja kʼa we nkikanoj jun chik richin yekʼojeʼ kikʼin kan yemakun. Chuqaʼ ri man e kʼulan ta y nkikanoj jun richin yekʼojeʼ rikʼin, xa yemakun. Y ri Dios kan xtuqʼät kʼa tzij pa kiwiʼ ri ke riʼ nkibʼän» (Hebreos 13:4). Richin chi ri kʼulan taq winäq chʼajchʼöj ri kikʼaslem, kʼo chi xa xe rikʼin ri kikʼulaj yekotzʼeʼ wi. Ke riʼ nuxïm riʼ ri kikʼaslem kikʼin re tzij reʼ: «Kixkikot kʼa kikʼin ri iwixjayilal [...] ri kan kʼa e xtaniʼ na toq xixkʼuleʼ kikʼin» (Proverbios 5:18).

17. a) ¿Achike ruma man nqakʼäm ta apo kinaʼoj ri winäq chi rij ri yakotzʼeʼ rikʼin jun winäq ri man akʼulaj ta? b) ¿Achike rubʼanik nqakʼäm qanaʼoj chi rij ri Job?

17 Ri yakotzʼeʼ rikʼin jun winäq ri man awixjayil ta o man awachijil ta nuqasaj ruqʼij ri pixaʼ ruyaʼon ri Tataʼixel chi rij ri kʼulubʼïk. Stapeʼ e kʼïy winäq majun itzel ta nkitzʼët ri bʼanobʼäl riʼ, ri qitzij taq nimanelaʼ man nqakʼäm ta apo kinaʼoj ri winäq. Qetaman chi ja ri Dios ri xtqʼaton tzij pa kiwiʼ ri yebʼanon ri bʼanobʼäl riʼ (Hebreos 10:31; 12:29). Röj nqayaʼ rejqalem rupixaʼ ri Jehová (tasikʼij Romanos 12:9). Nqakʼäm qanaʼoj chi rij ri Job, ri achin ri xbʼin: «Rïn kan nujikibʼan nutzij, chi kan majun bʼey xtinrayij ta ruwäch jun xtän» (Job 31:1). Röj, nqajikibʼaʼ qatzij chi majun bʼey xtqarayibʼej ta apo ruwäch jun winäq ri man qakʼulaj ta. Ke riʼ man xtqayaʼ ta qʼij chi xkojtzaq chupam ri tzʼiläj taq bʼanobʼäl (Tatzʼetaʼ ri tzijonem: «¿Achike nubʼij ri Jehová chi rij ri najäch awiʼ o nachüp ruwäch ri akʼulanem?» chi re re wuj reʼ).

18. a) ¿Jarupeʼ ruxajanil chuwäch ri Jehová ri nakanoj rukʼexel akʼulaj? b) ¿Achike rubʼanik ri nayaʼ kiqʼij tyoxiʼ junan rikʼin ri nakanoj rukʼexel akʼulaj?

18 ¿Jarupeʼ ruxajanil chuwäch ri Jehová ri nakanoj rukʼexel akʼulaj? Ri pixaʼ xyaʼöx chi re ri Moisés nubʼij chi toq jun israelita nukanoj rukʼexel rukʼulaj o nuyaʼ kiqʼij tyoxiʼ, nkamisäx (Levítico 20:2, 10). ¿Achike rubʼanik e junan ri kaʼiʼ mak riʼ? Chi e kaʼiʼ nkiqʼäj tzij: ri nayaʼ kiqʼij tyoxiʼ, naqʼäj ri atzij xajikibʼaʼ chuwäch ri Jehová; ri nakanoj rukʼexel ri akʼulaj, naqʼäj ri atzij xajikibʼaʼ toq xakʼuleʼ. Chi e kaʼiʼ nkibʼän chi choj kaʼiʼ apaläj rikʼin jun winäq (Éxodo 19:5, 6; Deuteronomio 5:9; tasikʼij Malaquías 2:14). Ruma kʼa riʼ ri Jehová, ri Dios ri man nujäl ta rutzij, itzel yerutzʼët ri bʼanobʼäl riʼ (Salmo 33:4).

19. ¿Achike xkojtoʼon richin nqayaʼ pa qanima chi man xtqakanoj ta rukʼexel ri qakʼulaj chuqaʼ achike ruma?

19 Qitzij na wi, wakami ri qitzij taq nimanelaʼ man yaʼon ta chik rupixaʼ ri Moisés pa qawiʼ. Stapeʼ man kʼo ta chik pa qawiʼ, rukʼamon nkʼojeʼ pa qanima ri nubʼij ri pixaʼ chi rij ri nakanoj rukʼexel akʼulaj. ¿Achike ruma? Ruma nubʼän chi qe chi kʼo pa qanima chi qajikibʼan qatzij chi majubʼey xkojtzaq ta chupam ri bʼanobʼäl riʼ. Jun tzʼetbʼäl chi rij reʼ. ¿Xkaxukeʼ qa kami rat chuwäch jun tyox richin yachʼon rikʼin? «¡Manäq!», xkachaʼ na wi rikʼin ronojel awanima. ¿We nsujüx ta kʼïy pwäq chawe? «¡Mani matyox!», xkachaʼ. Kan rukʼamon wi ja riʼ xtabʼij, ruma ri qitzij taq nimanelaʼ xa nmulun pe qakʼuʼx xa xe noqa pa qanima chi nqayaʼ ruqʼij jun tyox pa rukʼexel ri Jehová. Stapeʼ achike na ri xtsujüx chi qe, kan ke riʼ ta kʼa chuqaʼ xtqanaʼ toq noqa pa qanima chi nqakanoj rukʼexel ri qakʼulaj, ruma man xa xe ta xkojmakun chuwäch ri qakʼulaj chuqaʼ xa xkojmakun chuwäch ri Jehová (Salmo 51:1, 4; Colosenses 3:5). Majun bʼey na wi xtqajoʼ ta xtqaqasaj ruqʼij ri Jehová chuqaʼ ri kʼulubʼïk xa xe richin nqakikotisaj ranima ri Satanás.

RUBʼANIK NAYAʼ MÁS RUCHUQʼAʼ RI AWAJOWABʼÄL

20. Tabʼij achoj ikʼin junumatäl ri rubʼanik kikʼwan kiʼ jujun chi ke ri kʼulan taq winäq.

20 Qitzij, richin ri kʼulan taq winäq nkiyaʼ más kiqʼij chi kiwäch, man xa xe ta nkiqʼät kiʼ chi ke ri bʼanobʼäl nkiqasaj ruqʼij ri kʼulubʼïk. ¿Achike más nrajoʼ? Richin nqetamaj, tqajunumaj ri kʼulubʼïk rikʼin jun jay. ¿Achoj ikʼin xtqawëq ri jay? Jun chi ke ri weqoj, ja ri pa rutzil yachʼon chi re ri akʼulaj chuqaʼ nabʼän chi re chi nawajoʼ. Toq ri kʼulan taq winäq ütz kikʼwan kiʼ chi kiwäch, kan achiʼel ta jalajöj kibʼonil ri weqoj e kʼo ri pa kachoch, chuqaʼ kan kiyaʼon rumeqʼenal. Ja kʼa toq ntewür qa ri ajowabʼäl, achiʼel ta chi jujun yesach el ri weqoj, choj xtmalin kan. Rat, man nawajoʼ ta riʼ ruma awetaman chi kʼo ruqʼij ri kʼulubʼïk. Pa rukʼexel riʼ, rat nawajoʼ nayaʼ «ruqʼij ri [a]kʼulubʼïk», achiʼel nubʼij ri Tataʼixel. Ruma riʼ nabʼän utzil ri man ütz ta rubʼanon. Ri Loqʼoläj Wuj nubʼij achike rubʼanik: «Rikʼin ri naʼoj, kan nyakatäj kʼa el jun jay winaqiʼ; y rikʼin ri etamabʼäl, [...] majun xtsilon richin. Y we ri winaqiʼ kan xtkikusaj jebʼël ri ketamabʼal, [...] xtkinojisaj rikʼin jalajöj kiwäch bʼeyomäl» (Proverbios 24:3, 4). Tqatzʼetaʼ achike rubʼanik re tzij reʼ yechʼon chi rij ri kʼulubʼïk.

21. ¿Achike nqabʼän richin eqal ntzolin chik pe ri ajowabʼäl rikʼin ri qakʼulaj? (Tatzʼetaʼ ri recuadro « ¿Achike rubʼanik ninyaʼ ruqʼij ri nukʼulaj?»).

21 Kikʼin ri «bʼeyomäl» ri yeyaʼon kikotem pa jun jay, kʼo chuqaʼ ri qitzij ajowabʼäl, ri rukïy o ri xibʼirïk chuwäch ri Tataʼixel chuqaʼ ri kuqubʼabʼäl kʼuʼx (Proverbios 15:16, 17; 1 Pedro 1:7). Ri utziläj taq naʼoj riʼ, chuqaʼ ri chʼaqa chik, nkibʼän chi ütz nakʼwaj awiʼ rikʼin ri akʼulaj. ¿Asikʼin chupam ri Proverbios 24:3, 4 achike rubʼanik nnojisäx jun jay kikʼin ri «bʼeyomäl» riʼ? Nubʼij chi «rikʼin etamabʼäl». Ruma kʼa riʼ ri kʼulan taq winäq ri nkajoʼ nkijäl kinaʼoj chuqaʼ nkʼojeʼ chik ajowabʼäl chi kiwäch, kʼo chi nkʼojeʼ ketamabʼal chi rij ri Loqʼoläj Wuj chuqaʼ nkisamajij pa kikʼaslem (Romanos 12:2; Filipenses 1:9). Ri nkijäm kiwäch richin nkisikʼij ri texto diario o jun tzijonem chi rij ri kʼulubʼïk chupam ri wuj La Atalaya o ¡Despertad! yerutoʼ richin nqʼalajin chi kiwäch achike weqoj nrajoʼ na ri kachoch. Ke riʼ kʼo chi xkekiyaʼ na apo. Ntel chi tzij, ruma ri kajowabʼäl chi rij ri Jehová xtkisamajij pa kikʼaslem ri naʼoj xkisikʼij. Ke riʼ xtitzolin chik pe ri ajowabʼäl xkʼojeʼ chi kiwäch jun qʼij.

22. ¿Achike xtqanaʼ ri xtqasamajij pa qakʼaslem ri naʼoj nuyaʼ ri Loqʼoläj Wuj chi rij ri rubʼanik nqakʼwaj qiʼ rikʼin ri qakʼulaj?

22 Qitzij na wi, ri yeʼayaʼ chik jun bʼey chi jujun ri weqoj riʼ nukʼwaj ramaj. Ri qachʼalal ri nkixikʼ kiʼ chi ütz nkikʼwaj kiʼ rikʼin ri kikʼulaj, xtkinaʼ kikotem ruma ketaman chi nkitaqej ri nubʼij ri Loqʼoläj Wuj chi rij ri nkiyaʼ kiqʼij chi kiwäch (Romanos 12:10; Salmo 147:11). Chuqaʼ ri qitzij rikʼin ronojel kanima nkiyaʼ ruqʼij ri kʼulubʼïk xkerutoʼ richin xkekʼojeʼ chupam rajowabʼäl ri Tataʼixel.

^ parr. 6 Ri naʼoj xuyaʼ ri Pablo chi rij ri kʼulubʼïk kʼo chi kikojöl jun molaj pixaʼ (Hebreos 13:1-5).