1, 2. Kokį apsvarstysime klausimą ir kodėl jis aktualus?

AR TU susituokęs? Jeigu taip, ar esi laimingas? O gal tarp tavęs ir sutuoktinio iškilo rimtų problemų, netgi atitolote vienas nuo kito? Gal santuokinis gyvenimas pasidarė nebemielas, tarsi sunki našta? Tikriausiai apmaudu, jeigu šilti jausmai atšalo. Esi krikščionis ir myli Jehovą, taigi norėtum, kad tavo santuoka teiktų jam garbę. Suprantama, visa tai gali labai slėgti širdį, vis dėlto neskubėk manyti, kad atsidūrei aklavietėje.

² Tarp krikščionių yra darnių porų, kurioms anksčiau yra tekę kovoti su panašiomis bėdomis. Joms pavyko sustiprinti tarpusavio ryšį ir susigrąžinti santuokinio gyvenimo džiaugsmą. Gali pavykti ir tau. Kaip?

3, 4. Kodėl galima teigti, kad suartėdami su Dievu sutuoktiniai darysis artimesni ir vienas su kitu?

³ Jeigu stengiatės artintis prie Dievo, artimesni būsite ir tarpusavyje. Įsivaizduok didelį kalną smailėjančia viršūne. Vyras pradeda aukštyn kopti į jį šiauriniu šlaitu, o moteris — pietiniu. Kol abu yra papėdėje, juos skiria didelis atstumas. Tačiau kopiant aukštyn,  link viršūnės, tas atstumas vis mažėja. Tikriausiai nuvoki, ko ši iliustracija pamoko?

⁴ Stengtis visomis jėgomis tarnauti Dievui — tarsi kopti į kalno viršūnę. Mylėdamas Jehovą tu jau, taip sakant, lipi aukštyn. O tavo santykiai su sutuoktiniu atšalę — jis kopia į kalną priešingoje pusėje. Kas gi vyksta vis kylant link viršūnės, tai yra stengiantis artintis prie Dievo? Atstumas tarp tavęs ir sutuoktinio, nors iš pradžių ir buvo labai didelis, mažėja. Iš tiesų, norėdamas suartėti su savo antrąja puse, turi suartėti su Dievu. Tad kaip gali sėkmingai kopti į tokį kalną?

5. a) Kaip galima suartėti su Dievu ir sutuoktiniu? b) Kaip santuoką vertina Jehova?

 ⁵ Viena, jums abiem svarbu įsiklausyti į Dievo Žodžio pamokymus sutuoktiniams (Psalmyno 25:4; Izaijo 48:17, 18). Pavyzdžiui, apaštalas Paulius rašė: „Tebūna visų gerbiama santuoka“ (Hebrajams 13:4). Iš ko matyti, kad santuoką gerbiame? Jau pats žodis „gerbiama“ savaime rodo, jog ji turi būti branginama, labai vertinama. Tokia ji ir yra pačiam Jehovai.

6. Ką rodo Pauliaus pamokymo apie santuoką kontekstas ir kodėl svarbu to nepamiršti?

⁶ Abu tarnaujate Dievui ir, aišku, žinote, kad santuoka yra brangi ir šventa. Juk jos Įkūrėjas — pats Jehova (Mato 19:4-6). Tačiau jeigu jūsų santykiai pašlijo, vien žinoti, kad santuoka gerbtina, gali nepakakti. Reikia stipresnės paskatos mylėti ir gerbti vienam kitą. Kokios? Įsiskaityk į Pauliaus žodžius. Jis nesakė, kad santuoka „yra visų gerbiama“, tarsi tai būtų savaime suprantamas faktas, bet ragino: „Tebūna visų gerbiama.“ * Turėkite tai omenyje. Tai tikriausiai paskatins stengtis puoselėti tarpusavio pagarbą. Kodėl to galite tikėtis?

7. a) Kokius Biblijos priesakus vykdome ir kodėl? b) Ką gero duoda klusnumas?

⁷ Panašiai yra su kitais Biblijos įsakymais, kaip antai priesakais lankyti sueigas ir ruošti mokinius  (Mato 28:19; Hebrajams 10:24, 25). Kartais jų laikytis gali būti sunku, pavyzdžiui, jeigu žmonės nepalankiai atsiliepia į tavo skelbiamą žinią arba jei iš darbo grįžti labai pavargęs ir dar reikia vykti į krikščionių sueigą. Tačiau į skelbimo tarnybą ir sueigas eini vis tiek. Niekas tavęs nesulaiko, net Šėtonas čia bejėgis. Nuoširdžios meilės Jehovai skatinamas tu klausai jo įsakymų (1 Jono 5:3). Ir tos pastangos nenueina veltui. Žinai, kad skelbdamas gerąją naujieną ir lankydamas sueigas vykdai Dievo valią ir tai suteikia tau vidinės ramybės bei džiaugsmo. O šie jausmai įkvepia stiprybės (Nehemijo 8:10). Taip yra ir su santuoka.

8, 9. a) Kas gali paskatinti mus klausyti raginimo „tebūna visų gerbiama santuoka“? b) Kokius du dalykus dabar apsvarstysime?

⁸ Kaip stipri meilė Dievui skatina tave nepaisant kliūčių vykdyti priesakus skelbti gerąją naujieną ir lankyti sueigas, taip ta pati meilė gali paskatinti klausyti Biblijos raginimo „tebūna visų gerbiama santuoka“, net jeigu tai ir būtų sunku (Hebrajams 13:4; Psalmyno 18:30 [18:29, Brb]; Mokytojo 5:3). Be to, pastangas dalyvauti lauko tarnyboje ir sueigose Dievas laimina, tad jis tikrai pastebės ir laimins tavo ryžtą saugoti savo santuoką (1 Tesalonikiečiams 1:3; Hebrajams 6:10).

⁹ Kaip tad gali parodyti, kad brangini savo santuoką? Viena, turi vengti daryti ką nors, kas jai kaip nors pakenktų. Be to, stenkis santuokinį ryšį visaip stiprinti.

10, 11. a) Koks elgesys santuokai garbės neteikia? b) Ko derėtų paklausti savo sutuoktinio?

¹⁰ Viena krikščionė guodėsi: „Meldžiu Jehovos, kad padėtų ištverti.“ Ištverti ką? „Vyras mane vis įžeidinėja. Nors randų negaliu parodyti, jo nuolatinės kandžios pastabos — „su tavimi vienas vargas!“, „tu niekam tikusi!“ — drasko man širdį.“ Taigi viena didelė sutuoktinių problema — užgauliojimas.

¹¹ Kaip liūdna, jeigu krikščioniškoje šeimoje sutuoktiniai svaidosi įžeidžiais žodžiais, paliekančiais sunkiai gyjančias emocines žaizdas. Užgauliodami vienas kitą jie, žinoma, numenkina ir pačią santuoką. O kaip yra tavo šeimoje? Pavyzdžiui, galėtum nuolankiai paklausti sutuoktinio: „Ar savo žodžiais tavęs neskaudinu?“. Jeigu jis pasakytų, kad ne sykį pasijuto įskaudintas, pasiryžk taisyti padėtį (Galatams 5:15; Efeziečiams 4:31).

12. Koks garbinimas Dievo požiūriu būtų tuščias?

¹² Niekada nepamiršk: tai, kaip kalbi su savo sutuoktiniu, turi įtakos tavo santykiams ir su Jehova. Biblija įspėja: „Jei kas mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias“ (Jokūbo 1:26). Mūsų kalba rodo, kokie Dievo garbintojai esame. Kai kurie apgaudinėja save manydami: svarbiausia, kad tarnauji Dievui, o kas vyksta namuose — ne taip svarbu. Biblija, kaip matome, moko visai kitaip (1 Petro 3:7). Net jei esi gabus ir uolus skelbėjas, skaudindamas sutuoktinį  kandžiais žodžiais, paniekintum santuoką ir Dievo požiūriu tavo garbinimas būtų tuščias.

13. Kas dar gali skaudinti sutuoktinį?

¹³ Turime būti atidūs, kad neužgautume savo sutuoktinio net ir nesąmoningai. Pavyzdžiui, vedęs krikščionis ilgai kalbasi su vieniša mama iš jo bendruomenės, dažnai skambinančia prašyti patarimo; arba ištekėjusi liudytoja kiekvieną savaitę lauko tarnyboje nemažai laiko praleidžia su nevedusiu bendratikiu. Abiejų tų krikščionių motyvai tikriausiai tyri, tačiau kaip gali pasijausti jų sutuoktiniai? Viena krikščionė sako: „Skaudu matyti, kad vyras tiek daug laiko bei dėmesio skiria kitai sesei. Jaučiuosi nereikalinga.“

14. a) Kokią pareigą pabrėžia Pradžios 2:24? b) Apie ką turėtume pasvarstyti?

¹⁴ Toks sutuoktinio apmaudas visai suprantamas. Jo antroji pusė nepaiso, kad Dievas yra pasakęs: „Vyras paliks tėvą ir motiną, glausis [„prisiriš“, NW] prie žmonos“ (Pradžios 2:24). Žinoma, susituokęs žmogus nenustoja gerbti savo tėvų, tačiau daugiausia dėmesio turi skirti savo sutuoktiniui. Tokia Dievo valia. Taip ir su bendratikiais: mes juos mylime, tačiau sutuoktiniu turime rūpintis labiausiai. Tad jeigu krikščionis su kuriuo nors bendratikiu, ypač su priešingos lyties, praleidžia daug laiko arba elgiasi labai familiariai, tarp jo ir sutuoktinio gali kilti įtampa. Gal tai pasakytina ir apie tave? Pasvarstyk: „Ar tikrai negailiu sutuoktiniui laiko, dėmesio ir švelnumo, kurių jis pagrįstai tikisi?“

15. Kodėl, remiantis Mato 5:28, susituokusiam krikščioniui nedera pernelyg artimai bendrauti su priešingos lyties asmeniu?

 ¹⁵ Tačiau yra ir dar didesnis pavojus. Jeigu susituokęs krikščionis rodo per daug dėmesio kokiam nors priešingos lyties asmeniui, jis gali būti užvaldytas nederamų jausmų, kaip, deja, yra ne vienam nutikę  (Mato 5:28). O tie jausmai gali sugundyti pasielgti blogai ir dar labiau sutepti santuokos garbę. Pažiūrėkime, ką apie tai rašė apaštalas Paulius.

16. Ką Paulius nurodė sutuoktiniams?

¹⁶ Paraginęs „tebūna visų gerbiama santuoka“, Paulius tęsė: „ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas“ (Hebrajams 13:4). Sakydamas „santuokos patalas“ jis turėjo omenyje lytinius santykius. Tiktai santuokiniai lytiniai santykiai to patalo nesutepa. Todėl krikščionys laikosi Biblijos priesako: „Džiaukis savo jaunystės žmona“ (Patarlių 5:18).

17. a) Kodėl pasaulio požiūris į svetimavimą krikščioniui nepriimtinas? b) Ko galime pasimokyti iš Jobo?

¹⁷ Kas turi nesantuokinių lytinių santykių, paniekina Dievo nustatytas dorovės normas. Tiesa, šiandien daug kas svetimavimo nelaiko blogybe. Tačiau tokia žmonių nuomonė neturi paveikti krikščionio. Juk galiausiai „ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas“, o ne žmogus (Hebrajams 10:31; 12:29). Todėl tikrieji krikščionys ištikimai laikosi Jehovos požiūrio į svetimavimą (Romiečiams 12:9). Prisimink, ką pasakė patriarchas Jobas: „Sudariau sandorą su savo akimis“ (Jobo 31:1). Prie tako, vedančio į svetimavimą, krikščionis nė nesiartina. Jis niekada neduoda savo akims valios, kad nepradėtų geisti asmens, su kuriuo nėra susituokęs. (Žiūrėk priedą, straipsnelį „Biblijos požiūris į skyrybas ir gyvenimą skyrium“.)

18. a) Kiek sunki, Jehovos požiūriu, svetimavimo nuodėmė? b) Kas yra bendro tarp svetimavimo ir stabmeldystės?

 ¹⁸ O kiek svetimavimo nuodėmė, Jehovos požiūriu, sunki? Tai padeda suprasti Mozės įstatymas. Izraelyje svetimavimas ir stabmeldystė buvo mirtimi baudžiami nusikaltimai (Kunigų 20:2, 10). Ar įžvelgi, kas tarp šių dviejų nuodėmių bendra? Pagalvok: jei izraelitas imdavo garbinti stabą, sulaužydavo sandorą su Jehova. Svetimaujantis irgi sulaužydavo sandorą — santuokos įžadą. Abiem atvejais pasielgiama išdavikiškai (Išėjimo 19:5, 6; Pakartoto Įstatymo 5:9; Malachijo 2:14). Kadangi Jehova visada ištikimas ir vertas pasitikėjimo, tokie nusidėjėliai nusipelno jo bausmės (Psalmyno 33:4).

19. Kas ir kaip gali sustiprinti ryžtą saugotis svetimavimo?

¹⁹ Tiesa, krikščionys Mozės įstatymui nėra pavaldūs. Tačiau turėdami omenyje, kad ir senovės Izraelyje svetimavimas buvo griežtai smerkiamas, jie šios nuodėmės saugosis dar labiau. Pagalvok: ar kada nors eitum į bažnyčią ir atsiklaupęs ant kelių melstumeisi priešais stabą? Sakysi: „Niekada!“ O gal už didelį atlygį vis dėlto tai padarytum? „Nieku gyvu!“ — griežtai atmestum tokį pasiūlymą. Tikriausiai net šiurpas nupurto pagalvojus, kad galėtum išduoti Jehovą ir pagarbinti kokį dievuką. Ar ne taip pat turėtume žiūrėti į svetimavimą? Juk svetimaudami išduotume ir Jehovą, ir savo sutuoktinį. Tokiam poelgiui nėra jokio pateisinimo (Psalmyno 51:3, 6 [51:1, 4, Brb]; Kolosiečiams 3:5). Mes niekada nenorėtume Šėtono džiaugsmui paniekinti Jehovos ir šventos santuokos institucijos.

20. Kas nutiko kai kurių sutuoktinių tarpusavio santykiams? Pailiustruok pavyzdžiu.

²⁰ Taigi svarbu saugotis kaip nors sumenkinti savo santuoką. Maža to, reikia stengtis atgaivinti pagarbą vienas kitam. Palyginkime santuoką su namu. Įsivaizduok, kad to namo puošybos elementai yra malonūs sutuoktinių žodžiai, dėmesingumas ir kitos vertybės, liudijančios apie jų abipusę pagarbą. Jeigu esate artimi vienas su kitu, jūsų santuoka bus tarsi jaukus, spalvingai dekoruotas namas, o jei imate tolti vienas nuo kito, tarpusavio santykiai darosi šalti, panašūs į namą plikomis sienomis, be jokios puošybos. Jūs, be abejo, norite paklusti Dievo priesakui: „Tebūna visų gerbiama santuoka.“ Todėl stengsitės padėtį pataisyti, — juk vertingo daikto, jei sugedo, išmesti neskubate. Tad ką galėtumėte daryti? Dievo Žodis sako: „Namai statomi išmintimi, sutvirtinami supratimu, ir patirtimi jų kambariai pripildomi visokiausių brangių ir gražių daiktų“ (Patarlių 24:3, 4). Pasvarstyk, kaip šiuos žodžius galėtum pritaikyti.

21. Kaip sutuoktiniai gali pamažu stiprinti savo ryšį? (Taip pat žiūrėk rėmelį „ Kaip galiu stiprinti savo santuoką?“.)

²¹ Vieni iš ‘brangiausių daiktų’, puošiančių santuoką, yra tokios savybės kaip nuoširdi meilė, dievobaimingumas ir stiprus tikėjimas (Patarlių 15:16, 17; 1 Petro 1:7). Jos santuoką sutvirtina. Tačiau ar atkreipei dėmesį, kaip, anot patarlės, „kambariai pripildomi visokiausių brangių ir gražių daiktų“? „Patirtimi“,  arba „pažinimu“ (Brb). Iš tiesų, Biblijos pažinimas turi galią. Tas žinias pritaikydami sutuoktiniai gali pakeisti savo požiūrį ir stengtis vėl uždegti meilės ugnį (Romiečiams 12:2; Filipiečiams 1:9). Tad ieškokite, kuo galėtumėte papuošti savo santuokos „namą“. Tai galite daryti drauge ramiai tyrinėdami Biblijos eilutes, pavyzdžiui, dienos citatą, arba studijuodami judviem aktualius Sargybos bokšto ar Atsibuskite! straipsnius. Surastus pamokymus stenkitės taikyti. Iš to bus akivaizdu, kad mylite Jehovą ir, vaizdžiai sakant, pripildote savo santuokos kambarius brangių daiktų, — jie vėl sumirgės ankstesnėmis spalvomis ir į namus sugrįš šiluma bei jaukumas.

22. Kuo galime džiaugtis, jeigu stengiamės, kiek tik nuo mūsų priklauso, stiprinti savo santuokinį ryšį?

²² Suprantama, sudėlioti visas kambario puošmenas į vietas reikia laiko ir kantrybės. Tačiau stengtis tikrai verta. Jei darysi, kas priklauso nuo tavęs, džiaugsiesi vidine ramybe, žinodamas, kad klausai šio Biblijos nurodymo: „Lenktyniaukite tarpusavio pagarba“ (Romiečiams 12:10; Psalmyno 147:11). Brangink savo santuoką, uoliai stenkis ją stiprinti ir taip išsilaikysi Dievo meilėje.