Ir al contenido

Ir al índice

KʼUTUNEM 11

Nim chiwilaʼ wi ri kʼulanem

Nim chiwilaʼ wi ri kʼulanem

«Chatkikot rukʼ ri akʼulaj pa ri awakʼalal.» (PROVERBIOS 5:18.)

1, 2. ¿Jas kqetaʼmaj na, xuqujeʼ jasche?

WE AT kʼulanik, ¿jas kabʼij chirij ri akʼulanem? ¿La kabʼij che kʼo kikotemal pa ri akʼulanem, o are kʼaxkʼolil? ¿La kachomaj at che tajin kkʼis ri awachilanik rukʼ ri akʼulaj o xaq tajin kachʼijo che kʼot chi kikotemal chixoʼl? We je wariʼ, qas katbʼison riʼ rumal che utz ta chi ri iwachilanik. We at cristiano weneʼ uyaʼom sibʼalaj bʼis chawe rumal che ri akʼulanem kuya ta chi uqʼij ri Jehová, ri Ajawaxel che sibʼalaj kaloqʼoqʼej. Tekʼuriʼ ¡chatkikotoq! Kuya kasukʼumaj.

2 Chnaʼtaj chaqe che kʼo winaq che xkiriq kʼäx pa ri kikʼulanem ojer kanoq tekʼuriʼ kimik kʼo chi utzilal chkixoʼl. Qastzij wi, xekunik xkisukʼumaj ri kachilanik. Xuqujeʼ katkunik kabʼano. Tekʼuriʼ: ¿jas rajawaxik kbʼanik rech kʼo kikotemal pa ri kʼulanem?

NAQAJ CHE RI JEHOVÁ, NAQAJ CHE RI KʼULAJ

3, 4. ¿Jasche kubʼan utz ri kachilanik ri e kʼulaj chiʼ kkikoj kichoqʼabʼ che rachilaxik ri Ajawaxel? Chabʼij jun kʼutbʼal re.

3 Chiʼ ri e kebʼ che e kʼulanik kkikoj kichoqʼabʼ rech keqebʼ rukʼ ri Ajawaxel, xuqujeʼ keqebʼ kukʼ ri e areʼ. Chqakojoʼ jun kʼutbʼal re. Chuxeʼ jun nim juyubʼ junam rukʼ jun ixkanul kʼo jun achi xuqujeʼ jun ixoq. Ri achi kʼo chuwach ri juyubʼ tekʼuriʼ ri ixoq kʼo chirij, nim ri kixoʼl. Tekʼuriʼ ri kebʼ junam kkimaj paqalem. Chiʼ kepaqiʼ bʼik knaqajin ri jun che ri jun chik. ¿Jas kojutoʼ wi wajun kʼutbʼal riʼ?

4 Ri paqalem pa jun juyubʼ kukʼut ri choqʼabʼ kkikoj ri cristianos rech kkipatanej ri Jehová rukʼ ronojel ri kanimaʼ. Qastzij wi at xuqujeʼ ri akʼulaj kiloqʼoqʼej ri Jehová xuqujeʼ tajin kikoj ichoqʼabʼ rech kipatanej. Tekʼuriʼ we utz ta ri iwachilanik, je taneʼ che kʼateʼ tajin kimaj paqalem. ¿Jas kkʼulmatajik we kixopam kʼa puwiʼ? Pa neʼ nabʼe nim ri ixoʼl, tekʼuriʼ we qas kikoj ichoqʼabʼ rech kixpaqiʼ bʼik, wariʼ kraj kubʼij kixqebʼ rukʼ ri Ajawaxel, qas naqaj riʼ kʼo wi ri jun che ri jun chik. Qastzij wi: rech utz ri rachilanik jun achi rukʼ jun ixoq are rumal ri rachilaxik ri Ajawaxel. Tekʼuriʼ ¿jas kqabʼano rech je kqabʼan wariʼ?

Chiʼ ri kʼulaj kkibʼan ri kubʼij ri Loqʼalaj Pixabʼ kkiriq utzilal

5. a) ¿Jas utz kqabʼano rech kojqebʼ rukʼ ri Jehová, xuqujeʼ rukʼ ri qakʼulaj? b) ¿Jas ubʼanik ri kʼulanem chuwach ri Jehová?

5 Jun utz jastaq che kojutoʼ rech kqabʼan wajun «paqalem» riʼ are ubʼanik ri pixabʼ che kuya ri Ajawaxel chike ri e kʼulanik (Salmo 25:4; Isaías 48:17, 18). Chqilaʼ jun chike, ri xuya ri apóstol Pablo chiʼ xubʼij: «Iwonojel nim chiwilaʼ wi ri kʼulanem» (Hebreos 13:4). ¿Jasche kubʼij wa täq tzij riʼ? Nabʼe, chojchʼaw chirij ri tzij «nim chiwilaʼ wi». Pa ri chʼabʼal che xtzʼibʼax wi ojer, kraj kubʼij kloqʼoqʼexik xuqujeʼ utz kilik. Xuqujeʼ, rukʼ wariʼ xukʼutu ri kuchomaj ri Jehová chirij ri kʼulanem: are nim ubʼanik chuwach.

ULOQʼOQʼEXIK RI JEHOVÁ ARE RI QAS UTZ

6. Chiʼ kqachomaj ri xubʼij ri Pablo chirij ri kʼulanem, ¿jas kqachʼobʼ chirij, xuqujeʼ jasche rajawaxik kqachʼobʼo?

6 We tajin kapatanej ri Ajawaxel rukʼ ri awixoqil, qas kichʼobʼ riʼ che ri kʼulanem are nim ubʼanik chuwach ri Jehová rumal che areʼ xbʼanowik (chasikʼij uwach Mateo 19:4-6). Tekʼuriʼ, we kʼo chʼoj pa ri kʼulanem, ¿la kuya tobʼanik ri xaq xiw retaʼmaxik che ri kʼulanem nim ubʼanik? Weneʼ rajawaxik jun chik jastaq rech kixkunik kiloqʼoqʼej iwibʼ xuqujeʼ nim kiwil iwibʼ. ¿Jas riʼ? Rech kqilo jas riʼ, chqilaʼ chi jumul ri utzij ri Pablo. Areʼ xubʼij täj: «Che ri kʼulanem are nim ubʼanik» are xubʼij: «Nim chiwilaʼ wi ri kʼulanem». Rumal laʼ, tajin ta kutzijoj wariʼ, are tajin kojutaq che ubʼanik. * Rumal laʼ rajawaxik kqachomaj wariʼ, rumal che kojutoʼ che retaʼmaxik jun chik jastaq che kojutoʼ rech nim kqil ri qakʼulaj. ¿Jasche kqabʼij wariʼ?

7. a) ¿Jas taqonik rech ri Loqʼalaj Pixabʼ kqabʼano, xuqujeʼ jasche kqabʼano? b) ¿Jas utzilal kuya chaqe chiʼ kqabʼano?

7 Chojchoman chirij wariʼ. ¿Jas kachomaj at chirij jun chik taqonik rech ri Loqʼalaj Pixabʼ, jun chike are ubʼanik ajtijoxelabʼ o umulixik qibʼ che uyaʼik uqʼij ri Ajawaxel? (Mateo 28:19; Hebreos 10:24, 25.) Qastzij wi kabʼano, pa neʼ kʼäx kariq che ubʼanik. Katbʼe che ubʼixik chirij ri Ajawbʼal chike ri winaq pa neʼ kkaj täj kkita. Xuqujeʼ katbʼe pa ri riqbʼal ibʼ pa neʼ at kosinaq lo che ri achak. Kaya ta kan utzijoxik ri Ajawaxel xuqujeʼ ri riqbʼal ibʼ pa neʼ kʼo kʼäx kariqo. Kʼot nijun kkunik katuqʼatej, xuqujeʼ Satanás kkun täj. ¿Jasche? Rumal che at kaloqʼoqʼej ri Jehová rukʼ ronojel ri awanimaʼ, wariʼ kubʼan chawe che kanimaj ri utaqonik (1 Juan 5:3). ¿Jas utzilal kuya chawe we kabʼano? Rumal che kachʼobʼo che tajin kabʼan ri kraj ri Ajawaxel, kanaʼ jororibʼal xuqujeʼ kikotemal pa ri awanimaʼ. Wariʼ kuya achoqʼabʼ (Nehemías 8:10). ¿Jas kqetaʼmaj chirij ri xqilo?

8, 9. a) ¿Jas kubʼan chaqe che nim kqil wi ri kʼulanem, xuqujeʼ jasche rajawaxik kqabʼano? b) ¿Jas kebʼ jastaq kqilo?

8 Junam rukʼ ri xqilo, ri uloqʼoqʼexik ri Ajawaxel kubʼan chaqe che kqanimaj ri taqonik chirij ri utzijoxik ri utzij xuqujeʼ chirij ri riqbʼal ibʼ pa neʼ kʼo kʼäx kqariqo. Junam rukʼ wariʼ, ri qaloqʼoqʼenik che ri Ajawaxel kubʼan chaqe che kqanimaj ri taqonik rech ri Loqʼalaj Pixabʼ che kubʼij «nim chiwilaʼ wi ri kʼulanem», pa neʼ kʼäx kqariq che ubʼanik (Hebreos 13:4; Salmo 18:29; Eclesiastés 5:4). Ri Jehová kuya tewchibʼal chiʼ kqakoj qachoqʼabʼ che utzijoxik ri utzij xuqujeʼ chiʼ kojbʼe pa riqbʼal ibʼ, xuqujeʼ kuya tewchibʼal chaqe we kqakoj qachoqʼabʼ rech nim kqil wi ri kʼulanem (1 Tesalonicenses 1:3; Hebreos 6:10).

9 Tekʼuriʼ, ¿jas kqabʼano rech nim kqil wi ri kʼulanem? Nabʼe, kqaxutuj ronojel ri jastaq che kubʼan kʼäx che, ukabʼ, kqakoj qachoqʼabʼ rech kʼo nim utzilal pa ri kʼulanem.

CHQAXUTUJ RI KUBʼAN KʼÄX CHE RI KʼULANEM

10, 11. a) ¿Jas jastaq kuya ta uqʼij ri kʼulanem? b) ¿Jas rajawaxik kutaʼ jun winaq che ri ukʼulaj?

10 Ojer, jun qachalal ixoq xubʼij wariʼ: «Kintaʼ che ri Jehová che kuya nuchoqʼabʼ rech kinchʼijo». ¿Jas rajawaxik kuchʼijo? Areʼ kubʼij: «Ri wachajil kubʼan kʼäx chwe rukʼ ri utzij. Areʼ kinuchʼay täj, tekʼuriʼ pa wanimaʼ kʼo nim kʼaxkʼolil rumal ri utzij, amaqʼel kubʼij chwe: ‹Xaq at yaʼl latzʼ› o ‹Kʼot apatan›». Rumal wajun ixoq riʼ xchomax wajun jastaq riʼ che sibʼalaj bʼisobʼal: ri kʼäx kubʼan ri itzel tzij pa ri kʼulanem.

11 ¡Sibʼalaj bʼisobʼal we e kʼo kʼulaj cristianos kkibʼij tzij che kubʼan kʼäx chibʼil kibʼ, wa täq tzij riʼ kuya nim kʼaxkʼolil che kʼäx resaxik! Ri je kkibʼan wariʼ nim ta kkil ri kikʼulanem. Tekʼuriʼ, ¿jas ubʼanom ri akʼulanem? Rech kachʼobʼo, chataʼ che ri akʼulaj: «¿La kubʼan kʼäx ri nutzij chawe?». We kubʼij che kʼi mul kubʼan kʼäx che, rajawaxik kakʼex ri achomabʼal (Gálatas 5:15; chasikʼij uwach Efesios 4:31).

12. ¿Jasche ri qʼijilanik kqaya che ri Ajawaxel kubʼano che kʼot chi upatan?

12 Chnaʼtaj chaqe we kqabʼij itzel tzij che ri qakʼulaj kuriq kʼäx ri qachilanik rukʼ ri Jehová. Ri Utzij ri Ajawaxel kubʼij: «We kʼo jun chixoʼl ri kuchomaj chi kuqʼijilaj ri Dios, ri man kataqan ta kʼu puwiʼ ri raqʼ xaneʼ kusubʼ ri ranimaʼ, ri uqʼijilanik ri areʼ che ri Dios man kʼo ta upatan» (Santiago 1:26). Kqachomaj täj che ubʼixik kʼäx täq tzij kʼot kubʼan che ri qaqʼijilanik kqaya che ri Ajawaxel. Ri Loqʼalaj Pixabʼ kubʼij, utz täj che kqachomaj wariʼ, rumal che jun tajin kuqʼijilaj ri Ajawaxel, o kubʼij che tajin kubʼano, rumal laʼ kubʼij che kʼot kubʼano ri kubʼan pa ri rachoch. Xaq masach chaqe: ri kqabʼano sibʼalaj nim ubʼanik (chasikʼij uwach 1 Pedro 3:7). Pa neʼ jun winaq sibʼalaj utz xuqujeʼ utz kubʼan che uchak pa ri congregación. Tekʼuriʼ we kubʼij itzel tzij pa rachoch, nim ta tajin kril ri ukʼulanem, rumal laʼ ri Ajawaxel kukʼam ta ri uqʼijilanik, o kʼo ta upatan chuwach.

13. ¿Jas jun chik jastaq kubʼano che jun cristiano kubʼan kʼäx che ri ukʼulaj?

13 Ri e kʼulanik rajawaxik kkichajij kibʼ rech kkibʼan ta kʼäx che ri kikʼulaj rukʼ jastaq che qas ta kqʼalajinik. Chqilaʼ kebʼ kʼutbʼal re. Jun tat kukoj kʼi horas rech kchʼaw rukʼ jun nan pa ri congregación che kraj pixabʼ rumal che utukel tajin keril ri ral. Jun chik, jun qachalal ixoq che kʼulanik ronojel semanas krachilaj jun qachalal achi che kʼulan täj che ubʼixik ri utzalaj täq tzij. Ri tat xuqujeʼ ri qachalal ixoq are kkibʼan ri jastaq rukʼ utzilal; tekʼuriʼ, ¿jas kkinaʼ ri e kikʼulaj? Jun qachalal ixoq xubʼij wariʼ: «Sibʼalaj kʼäx kinnaʼo rumal che ri wachajil kukoj kʼi tiempo che rilik ri kajwataj che jun qachalal ixoq rech ri congregación. Wariʼ kubʼano che kinnaʼo che kʼot nupatan».

14. a) Junam rukʼ ri kubʼij Génesis 2:24, ¿jas rajawaxik kkibʼan ri e kʼulanik? b) ¿Jas rajawaxik kkichomaj ri e kʼulanik?

14 Wajun qachalal ixoq riʼ sibʼalaj kunaʼ kʼäx. Xuqujeʼ je kkinaʼ waʼ konojel ri kkilo che ri kikʼulaj kkibʼan täj ri kubʼij ri Ajawaxel chike ri e kʼulanik: «Ri achi kebʼuyaʼ kan ri utat unan rech katuniʼ rukʼ ri rixoqil» (Génesis 2:24). ¿La kraj kubʼij wajun texto riʼ chiʼ jun winaq kkʼuleʼik kok ta chi il chike ri utat unan? Je ta riʼ. Ri kubʼij are, chiʼ kkʼuleʼik, are nabʼe kchoman chirij ri ukʼulaj. Pa neʼ qas keraj ri rachalal pa ri congregación: ri qas rajawaxik nim krilo are ri ukʼulaj. Rumal laʼ, we kakoj kʼi horas che kilixik o qas keʼawachilaj nikʼaj chik, che are ta ri akʼulaj, kuya chʼoj pa ri awachoch. Chachomaj wariʼ: «¿La rumal wariʼ kʼo chʼoj pa ri wachoch? ¿La kinkoj nutiempo che uchʼabʼexik ri nukʼulaj, la kinnok il che xuqujeʼ la kinkʼut chuwach che sibʼalaj kwaj rumal che qas taqal che?».

15. Junam rukʼ ri kubʼij pa Mateo 5:28, ¿jasche utz täj che ri e kʼulanik keʼok más il che jun chik che are ta kikʼulaj?

15 Xuqujeʼ, chiʼ jun kʼulaj qas kok il che jun winaq che are ta ri ukʼulaj xuqujeʼ qas kubʼan rachiʼl che, wariʼ keʼuya pa kʼäx. Sibʼalaj bʼisobʼal, e kʼo jujun cristianos kibʼanom wariʼ tekʼuriʼ kubʼan chike che utz kkil kibʼ (Mateo 5:28). Tekʼuriʼ, kʼi mul, ubʼanom chike che kkikʼutu che nim ta kkil wi ri kʼulanem. Chqilaʼ ri xubʼij ri apóstol Pablo chirij wajun jastaq riʼ.

«MITZʼILOJ RI KʼULANEM»

16. ¿Jas xubʼij ri Pablo che kbʼan täj, chiʼ xchʼaw chirij ri kʼulanem?

16 Chiʼ ri apóstol Pablo ubʼim chi wa täq tzij riʼ: «Nim chiwilaʼ wi ri kʼulanem», xubʼij ri rajawaxik kbʼanik «mitzʼiloj ri kʼulanem, ri Dios kuqʼataʼ kʼu na tzij pa kiwiʼ ri kemakun kukʼ ixoqibʼ achijabʼ, xuqujeʼ ri keqaj pa mak kukʼ nikʼiʼaj chik» (Hebreos 13:4). Pa ri texto riʼ, ri tzij «mitzʼiloj ri kʼulanem» are kchʼaw chirij chiʼ keqʼoyiʼ junam. Rumal laʼ, rajawaxik che xaq xiw keqʼoyiʼ rukʼ ri kikʼulaj, junam rukʼ ri kubʼij pa wajun texto riʼ: «Chatkikot rukʼ ri akʼulaj pa ri awakʼalal» (Proverbios 5:18).

17. a) ¿Jasche kqabʼan täj ri kkibʼij ri winaq chirij ri ubʼanik inmoralidad sexual? b) ¿Jas kqabʼano rech kqabʼan qe junam rukʼ ri Job?

17 We jun winaq kʼulanik kqʼoyiʼ rukʼ jun chik che ukʼulaj täj are kukʼutu che nim ta kril ri taqonik che uyaʼom ri Ajawaxel. Pa neʼ ri winaq kkibʼij che wariʼ utz, ri qastzij cristianos kkibʼan täj ri kkibʼij ri winaq. Kkichʼobʼo che are ri «Dios kuqʼataʼ kʼu na tzij pa kiwiʼ ri kemakun kukʼ ixoqibʼ achijabʼ, xuqujeʼ ri keqaj pa mak kukʼ nikʼiʼaj chik», are ta ri winaq (Hebreos 10:31; 12:29). Rumal laʼ, kqanimaj ri utaqonik ri Jehová (chasikʼij uwach Romanos 12:9). Are kqabʼan qe ri xubʼan ri Job, che xubʼij: «Ri in xinbʼan jun chapbʼalqʼabʼ rukʼ ri [...] nuwoqʼoch» (Job 31:1, TW). Rumal laʼ, qas kqakoj qachoqʼabʼ che kqaya ta che ri qabʼaqʼwach che kril jun chik che are ta ri qakʼulaj. Rukʼ wariʼ, kqaxutuj ri kojukʼam bʼi che ubʼanik inmoralidad sexual (chawilaʼ pa ri Nikʼaj chik etaʼmanik ubʼiʼ: «Ri kubʼij ri Loqʼalaj Pixabʼ chirij uchupik ri kʼulanem o ri ujachik ibʼ»).

18. a) ¿Jasche sibʼalaj utz ta chuwach ri Jehová che jun winaq che kʼulanik kok rukʼ jun chik che ukʼulaj täj? b) ¿Jasche junam wajun mak riʼ rukʼ uqʼijilaxik jun tyox?

18 ¿La mak chuwach ri Jehová we jun kʼulanik kqʼoyiʼ rukʼ jun che ukʼulaj täj? Ri Taqonik che xuya che ri Moisés kubʼij chaqe jas kuchomaj chirij wariʼ, ri Taqonik kubʼij che kkamisax ri israelita we kqʼoyiʼ rukʼ jun chik che are ta ri ukʼulaj o kuya kiqʼij tyox (Levítico 20:2, 10). ¿Jasche e junam wa kebʼ mak riʼ? Rumal che ri kebʼ kkibʼano che kbʼan ta ri tzujum che kbʼanik: uqʼijilaxik jun tyox kubʼano che kbʼan ta ri tzujum che ri Jehová, xuqujeʼ chiʼ jun winaq kqʼoyiʼ rukʼ jun chik che are ta ri ukʼulaj tajin ta kubʼan ri xutzujuj chiʼ xkʼuleʼik. Wa kebʼ riʼ are ta ukʼutik sukʼilal (Éxodo 19:5, 6; Deuteronomio 5:9; chasikʼij uwach Malaquías 2:14). Rumal laʼ, utz ta kril ri Jehová, ri Ajawaxel re sukʼilal xuqujeʼ rech kubʼsal kʼuʼx (Salmo 33:4).

19. ¿Jas kojutoʼ che ubʼanik ri qachomam rech kqabʼan ta ri mak, xuqujeʼ jasche?

19 Qastzij wi, kimik ri öj cristianos rajawaxik täj kqanimaj ri Taqonik che xyaʼ che Moisés, junam kukʼ ri israelitas ojer. Tekʼuriʼ, utz che knaʼtaj chaqe ri kubʼij wajun Taqonik riʼ chirij jun winaq che kqʼoyiʼ rukʼ jun chik. Rumal che kojutoʼ rech kqabʼan ta ri qas qachomam che kqabʼan täj. Chqilaʼ jun kʼutbʼal re. ¿La katxuke at chuwach jun tyox pa jun iglesia? «¡Kinbʼan täj!», katchaʼ riʼ. ¿La kabʼano we kyaʼ pwaq chawe? «¡Kinbʼan täj!», katchaʼ riʼ. Qastzij wi, rumal che öj qastzij cristianos kqaj täj kqachomaj che kqakʼex uqʼijilaxik ri Jehová rukʼ jun tyox. Are wariʼ kubʼan chaqe che kqaj täj kqachomaj che kqabʼan täj ri kubʼij ri Ajawaxel, xuqujeʼ kqabʼan kʼäx che ri qakʼulaj chiʼ kojbʼe chi rukʼ jun chik, pa neʼ kqachomaj che kʼo rumal rech kqabʼano (Salmo 51:1, 4; Colosenses 3:5). Kqaj täj kqaya kikotemal che ri Satanás xuqujeʼ kqaj täj kqatzʼiloj ri ubʼiʼ ri Jehová xuqujeʼ ri loqʼalaj kʼulanem.

RI KUBʼAN UTZ CHE RI KʼULANEM

20. Chabʼij rukʼ jun kʼutbʼal ri kiriqom jujun chike ri e kʼulanik.

20 Rech nim kqil qibʼ xaq xiw ta rajawaxik kqabʼan täj ri kubʼan kʼäx che ri kʼulanem. ¿Jas jun chik rajawaxik kqabʼano? Rech kqachʼobʼo, chqajunamaj ri kʼulanem rukʼ jun ja. ¿Jas jastaq kubʼan utz che? Jujun are ri utz tzij xuqujeʼ chiʼ kojok il che ri qakʼulaj, kqaloqʼoqʼej xuqujeʼ nim kqilo. Are chiʼ kʼo nim kachilanik ri e kʼulanik, junam taneʼ rukʼ, ri jastaq che kubʼan utz che jun ja. Tekʼuriʼ we kʼo ta ri loqʼoqʼenik, ri jastaq riʼ e kʼo ta chik, man utz ta chi kkaʼy ri ja. Kawaj täj che je waʼ kubʼano. Kawaj che nim kawil wi ri akʼulanem, junam rukʼ ri kraj ri Ajawaxel. Kachʼobʼo che are jun utz jastaq che rajawaxik kakoj achoqʼabʼ rech kasukʼumaj xuqujeʼ rech ktukin täj. Rumal laʼ, qas kawilo ri kabʼano xuqujeʼ kakoj achoqʼabʼ chuwach ri jastaq che kubʼan kʼäx che. Ri Utzij ri Ajawaxel kubʼij wariʼ: «Rukʼ noʼj kawok ri ja, [...] rukʼ kʼut etaʼmanik kenoj täq ri ja chike jastaq ri paqal rajil xuqujeʼ rayibʼal kiwach» (Proverbios 24:3, 4). Chqilaʼ jas kqabʼan che ukojik wa täq tzij riʼ pa ri kʼulanem.

21. ¿Jas kqabʼan che ubʼanik ri utz pa ri kʼulanem? (Xuqujeʼ chawilaʼ ri recuadro « ¿Jas kinbʼano rech kʼo utzilal pa ri nukʼulanem?».)

21 Chkixoʼl ri «jastaq che paqal rajil» che kuya kikotemal pa jun ja kʼo ri qastzij loqʼoqʼenik, ri xibʼim ibʼ chuwach ri Ajawaxel xuqujeʼ jun ko kojonik (Proverbios 15:16, 17; 1 Pedro 1:7). Wariʼ xuqujeʼ nikʼaj chik bʼantajik kuya utzilal pa ri kʼulanem. ¿La xawil che pa Proverbios 24:4 kubʼij ri kqabʼan che ukojik ri «jastaq ri paqal rajil» pa qachoch? «Rukʼ kʼut [ri utobʼanik ri] etaʼmanik.» Rumal laʼ, ri e kʼulanik, kkaj kkikʼex ri kibʼantajik xuqujeʼ kkibʼan nim che ri kiloqʼoqʼenik rajawaxik kkitzukuj ri etaʼmanik rech ri Loqʼalaj Pixabʼ xuqujeʼ kkibʼan pa ri kikʼaslemal (Romanos 12:2; Filipenses 1:9). Xuqujeʼ utz che junam kkil ri kʼutunik re ri Loqʼalaj Pixabʼ pa ri alaj wuj re texto rech ronojel qʼij o weneʼ ri kʼutunik chirij ri kʼulanem kʼo pa ri wuj La Atalaya o ¡Despertad!, wariʼ keʼutoʼ rech kkilo jas jastaq nim ubʼanik kajwataj chike pa ri kachoch. Tekʼuriʼ kkilo jas kkibʼan che ukojik wariʼ pa ri ja. Rukʼ wariʼ kqabʼij: che rumal ri loqʼoqʼenik che ri Jehová, kkibʼan pa kikʼaslemal ri pixabʼ che xketaʼmaj. Rukʼ wariʼ kkikoj chi jumul ri jastaq pa ri kachoch che kʼo kan nabʼe.

22. ¿Jas utzilal kuya chike we kkikoj kichoqʼabʼ che ubʼanik ri rajawaxik kkibʼano rech kʼo utzilal pa ri kikʼulanem?

22 Tekʼuriʼ, ukojik wa täq jastaq riʼ, pa kijujunal kʼäx ubʼanik xuqujeʼ kukʼam bʼi tiempo. Tekʼuriʼ ri cristianos che kkikoj kichoqʼabʼ che ubʼanik ri rajawaxik kkibʼano, qas kkiriq jun nim utzilal: ri kikotemal che kuya chiʼ kkichʼobʼo che tajin kkibʼan ri utaqonik ri Ajawaxel che kubʼij rajawaxik öj nabʼe kqakoj qachoqʼabʼ che ubʼanik ri utz jastaq (Romanos 12:10; Salmo 147:11). Tekʼuriʼ, ri ukojik kichoqʼabʼ che nim kkil wi ri kikʼulanem kubʼano che ri Ajawaxel kresaj ta ri uloqʼoqʼenik chike.

^ párr. 6 Ri upixabʼ ri Pablo chirij ri kʼulanem kʼo che kixoʼl kʼi taqonik (Hebreos 13:1-5).