Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 11

«Galtzeʼel gacni nayaa»

«Galtzeʼel gacni nayaa»

«Bibaladx né tzeʼel lo ni bitzñanélo dada dzú góclo mbioxhlas.» (PROVERBIOS 5:18.)

1, 2. ¿Xí láani guisuidyno, né xigony?

¿MA NOʼ tzeʼel lo la? Pal scú láani, ¿nabanyto goxt o pór galrradíil rioʼ lainy xcaltzeelto la? ¿Dxoga dxoga ma golsitto de saʼto la? ¿Ma bunylo galtzeʼel per diti noʼlo goxt la? Pal scú láani, sigory rasac nabannlo portín ma diti nadxiʼto saʼto. Looy ni racanalo Jesús raniiny que xcaltzeelo gonyxiroʼni Jehová, Dios ni nadxiʼlo. Per mod rabesnélo tzeʼel lo sigory ragoʼni looy ló galrrasaʼ né ratuidy looy ló galrrioʼob. Ná scú nacni, ranabdo looy diti gonylo pensary que xcaltzeelo ma diti napni remeidy.

2 Ló naareʼ, noʼ galtzeʼel ni racanal a Jesús ni rabés sacró ná nírcu godudyibu ló xiroʼ galnagan. Per bidzelyibu toib mod par gony nadipyibu xcaltzeelyibu. Looy láaca labúu tzoʼlo nakit lainy xcaltzeelo, ¿ximod?

BIBIGAX DIOS NÉ SABIGAXLO TZEʼEL LO

3, 4. ¿Ximod toib galtzeʼel labúu guiguaʼyibu goxt pal rabigaxyibu Dios? Golexa láani.

3 Órni toib galtzeʼel guiropyibu ronyibu xtem par guibigaxyibu Dios, láaca rabigaxyibu saʼyibu. Guislooyno láani scareʼ: bunysi pensary que toib buñguieeu né toib buñgonaʼ sagaʼ ñeʼ toib dainy. Cada toibyibu sagaʼ tiplad de ñeʼ dainy cú. Ór cú guiropyibu toibsi ór rasaló riaʼpyibu. ¿Xí láani rac ór cú? Laʼga cayaʼpyibu dainy cú rabigaxyibu más ronoʼ saʼyibu. ¿Ximod labúu gacné ndeʼ lóono?

4 Xtem ni ronyno por guiaʼpyno toib dainy nacni suusi xtem ni ronyno por guibigaxno ronoʼ Dios. Sigory looy né tzeʼel lo nadxiʼto Jehová né cayonyto rutirigaʼlni lóoto por guiaʼpyto dainy cú. Per pal noʼto sit de saʼto nacni xomod cayaʼpyto gadzé lad. ¿Xí rac órni riaʼpyto más guic dainy cú? Ná primer sit goyoʼto de saʼto. Comforma más ronyto por guiaʼpyto dainy cú —nacni xomod cabigaxto Dios— más gahx sioʼto de saʼto. Scú láani, par guibigax buñ ronoʼ tzeʼel nír raquiin guibig buñ ronoʼ Dios. ¿Ximod labúu gacni scú?

Órni toib galtzeʼel rasob ni ná la Biblia, rac nadipni

5. a) ¿Ximod toib buñ labúu guibigax a Jehová né guibigaxbu tzeelbu? b) ¿Ximod rabiʼ Jehová galtzeʼel?

5 Toib mod galán par guibigaxno Dios ngú non guicadiagno litz ni sieed ló Xtiitz Dios par galtzeʼel (Salmo 25:4; Isaías 48:17, 18). Guisuidytzayno toib litz ni raniʼ de láani ni bisetlaa Pablo. Láabu goniʼbu: «Galtzeʼel gacni nayaa nisló guirá buñ» (Hebreos 13:4). ¿Xí raduidy diitz texto reʼ? Diitz «nayaa» raduidyni diitz toib cós ni non gapno respet né ni rasacgoluʼ. Scareʼ rabiʼ Jehová galtzeʼel.

GALNADXIʼ NI NAPNO JEHOVÁ SACHIINNI LÓONO

6. Órni rasuidytzayno diitz ni bisetlaa Pablo de galtzeʼel, ¿xí láani rienno, né xigony nigolú rasac gonyno láani?

6 Pal looy né tzeʼel lo ronyto ni ná Jehová, rienni que nanto que galtzeʼel rasacni né non gap buñ respet láani. Portín Jehová gosalóbu galtzeʼel (bíil Mateo 19:4-6). Per pal nigoreʼ cadudyto ló xiroʼ galnagan lainy xcaltzeelto, ¿noʼ pu gacné lóoto ni ganto que galtzeʼel rasacni nisló Dios la? Sigory raquiin tzoʼ stoib cós ni guichiin lóoto par gapto respet saʼto. ¿Xí láani guichiin lóoto par gonyto ngú? Guicaatzayno cuidad diitz ni goniʼ Pablo. Láabu diti goniʼbu: «Galtzeʼel nacni nayaa»; xalagary ngú, láabu goniʼbu: «Galtzeʼel gacni nayaa». Pablo diti nosi bisetlaa láani, xalagary ngú bunybu mandary que scú gacni. * Pal racaano cuidad, láani sacnéni lóono gandxiʼno tzeelno. ¿Xigony ranino scú?

7. a) ¿Xí mandary rasobno, né xigony? b) ¿Xí galnasác racaʼno órni rasobno?

7 Gosagaʼ né buny xpensarylo, ¿ximod rabiʼlo stipnés mandary ni raxel la Biblia? Xomod ni saano guinino xtiitz Dios o mandary ni ná que raquiin guidopno par gony adorarno láabu (Mateo 28:19; Hebreos 10:24, 25). Nantzaydo que looy rasoblo guirá mandary reʼ ná naganni. Por ngú, rasuidylo xtiitz Dios a stipnés buñ, ná diti racadiagyibu. Né láaca rieelo reunión ná nigolú cadzaglo por ni goyeelo dxiin. Ná noʼ xiroʼ galnagan, diti rasianlo rieelo yoʼ por yoʼ né diti rony faltlo ló reunión. ¡Diti noʼ ni racaa né chú racaa looy, ni Buñdzab diti labúu rony láani! ¿Xigony? Portín nadxiʼlo Jehová né guidopy xcalnabanylo, né galnadxiʼ reʼ rachiinni looy guisoblo láabu (1 Juan 5:3). ¿Xí galnasác racaʼlo por ni ronylo guirá ndeʼ? Órni cayonylo láani, rasaclo sacró né rioʼlo goxt portín nanlo que cayonylo ni ná Dios. Né guirá ndeʼ rony nadipni looy (Nehemías 8:10). ¿Xí rasuidyni lóono?

8, 9. a) ¿Xí guichiin lóono par gac nayaa xcaltzeelno, né xí gacné lóono par gonyno láani? b) ¿Xí chop cós guisuidyno nigoreʼ?

8 Xomod rabiʼno, por ni nadxiʼno Dios rachiinni lóono guisobno mandary ni ná que guinino xtiitzbu né tzoʼno reunión ná naganni. Scú láani, galnadxiʼ reʼca non guichiin lóono guisobno mandary ni sieed ló la Biblia ni ná que galtzeʼel «gacni nayaa» ná ralooypani naganni (Hebreos 13:4; Salmo 18:29; Eclesiastés 5:4). Jehová raduidy xilaay lóono por xtem ni ronyno órni rioʼno yoʼ por yoʼ né órni rioʼno reunión, né saduidybu xiroʼ galnasác lóono por xtem ni ronyno ni raslooyno que rasac galtzeʼel (1 Tesalonicenses 1:3; Hebreos 6:10).

9 ¿Ximod labúu gac nayaa xcaltzeelno? Raquiin cueʼno tiplad guirá cós ni rony mal galtzeʼel. Láaca raquiin gonyno por gac nadip xcaltzeelno.

CUEʼNO TIPLAD DIITZ NÉ MOD NI RONY BUIDY GALTZEʼEL

10, 11. a) ¿Xí clas diitz rony buidy galtzeʼel? b) ¿Xí non guinabdiitzlo tzeʼel lo?

10 Ma xidzú, toib hermana goniʼbu: «Ranába lóo Jehová gacné naʼ gony guantary láani». ¿Xí láani gony guantarybu? Láabu rabexabu láani scareʼ: «Tzeʼela ronynaa naʼ né xtiitz. Ladi diti rien que scú nacni, per diitz nanaa ni raibybu naʼ, xomod: Naclo xomod toib guiʼx nanaʼ ni nooya, diti noʼ pu raquiinlo. Guirá diitzreʼ rasioʼobni xcalnabani». Hermana reʼ goleʼbu loguiaʼ toib galnagan ni ragoʼ lóono ló galrrasaʼ: diitz nanaa ni raiby buñ tzeʼel.

11 Nigolú nabanni órni toib herman radíldiitz né tzeʼel, diitz ni raquiinyibu ronyni que racni xomod toib herid ni diti naguel rial. Rientzaayno que buñ ni radíldiitz né tzeʼel rony buidy xcaltzeel. Né looyga, ¿ximod nac xcaltzeelo? Par labúu ganlo láani, raquiin gaclo buñdxo né guinabdiitzlo tzeʼel lo: «¿Ximod rasaclo órni raninéya looy?». Pal tzeʼel lo raiby looy que xidal buelt rasac malbu por mod raniʼlo, looy gosaguel bitzaʼ mod naclo (Gálatas 5:15; bíil Efesios 4:31).

12. ¿Ximod diti naquiin mod cayony adorarno Dios?

12 Guisetnaladxno, pal ranino diitz ni ronynaa tzeelno ndeʼ labúu gony que galsitno de Jehová. La Biblia ná: «Pal toib buñguieeu rony pensary que cayenbu Dios, per diti rony mandarybu lochbu, xcalnabanycabu cascúbu, né mod rony adorarbu diti ni labúuni» (Santiago 1:26). Diti gonyno pensary que diitz ni rareʼ roʼno diti raguiñani mod rony adorarno Dios. Mod raslooy la Biblia, cachéno pal ronyno pensary que por ni cayonyno xchiin Dios labúu gonyno nitisi nainy lóono laniolidxno. Diti non guiscúno lóono: ditini galrraguit (bíil 1 Pedro 3:7). Toib buñ labúu gan ximod rac xidal clas dxiin lainy congregación né gony láani né gan. Per pal raquiimbu diitz nanaa laniolidxbu, cayony buidybu xcaltzeelbu né par Dios diti ni labúuni.

13. ¿Ximod labúu ñonynaa toib herman tzeʼel?

13 Buñ láaca raquiin tzoʼ naní par diti gony cós ni guisioʼob tzeʼel. Guisuidyno chop mod: Toib gonaʼstoib ni noʼ xiin guirá ór raninébu a toib hermano par guilitz láabu, né xiroʼ ór rooyibu diitz; toib hermana ni ma noʼ tzeʼel guirá xomal rareʼbu né toib mbioxhlas par saayibu yoʼ por yoʼ. Primer hermano ni bisetlano né ni rarop hermana, guiropyibu diti cayonyibu pensary ló cós yox; per ¿xí láani rasac tzeʼelyibu? Toib hermana ni casaclóo ndeʼ raniʼ: «Órni rabiʼya tzeʼela nigolú rioʼbu ló galrrasaʼ por stoib hermana né xidal buelt rooyibu diitz, rioʼobni naʼ. Ndeʼ rony que ralooypani diti rasaca nislóbu».

14. a) Xomod ná Génesis 2:24, ¿xí non gony buñ ni ma noʼ tzeʼel? b) ¿Xí non guinabdiitzlo looyca?

14 Rienni que hermana reʼ nigolú rioʼobni láabu. Né scúca rioʼobni stipnés herman órni rabiʼyibu que tzeʼelyibu diti rasob mandary ni noʼ par galtzeʼel ni ná: «Buñguieeu guisian bixios né xinaʼ, né napbu xí de gacbu toibsi» né tzeelbu (Génesis 2:24). Buñ ni ma noʼ tzeʼel rioʼ galrrasaʼ por bixios né xinaʼ. Per nisló Dios, ni más rasac ngú que tzoʼyibu galrrasaʼ por tzeʼelyibu. Láaca ná nadxiʼbu xhermanbu ni más guisac par láabu ngú gandxiʼbu tzeelbu. Por ngú, pal toib buñ ni ma noʼ tzeʼel radudy xiroʼgolu tiemp né ni diti nac tzeʼel, né nigolú napbu confianz buñ cú, ndeʼ sagoʼ galrradíil lainy xcaltzeelbu. Gonabdiitz looyca: «¿Xtol ndeʼ rioʼ galrradíil lainy xcaltzeela la? ¿Rabeʼya tiemp par tzoʼya né tzeʼela, rioʼya galrrasaʼ né raslooya que nadxiʼya láabu la?».

15. Xomod ná Mateo 5:28, buñ ni ma noʼ tzeʼel, ¿xigony diti nigolú non tzoʼbu ló galrrasaʼ por stoib ni diti nac tzeelbu?

15 Láaca, órni toib buñ ni ma noʼ tzeʼel rioʼ ló galrrasaʼ por stoib ni diti nac tzeʼel, né ndeʼ rac ximigdxinbu rioʼbu ló xiroʼ riesga. Ná nabanni, per noʼ tipnés herman ni rioʼ ló galrrasaʼ por stoib buñ né hasta rioladxbu buñ ni diti nac tzeelbu (Mateo 5:28). Xtol ndeʼ riabyibu ló cós yox ni rony buidy más galtzeʼel. Guisuidyno xí goniʼ Pablo de ndeʼ.

«BUÑ NOSI GATNÉ TZEʼEL»

16 ¿Xí buny mandary Pablo gony buñ ni ma noʼ tzeʼel?

16 Después ni Pablo goniʼ que «galtzeʼel gacni nayaa», láabu goniʼbu xí non guicaano cuidad: «Buñ nosi gatné tzeʼel, portín Dios sony juzgar buñ ni rony galyoxh né buñ ni ma noʼ tzeʼel ni ratné stoib» (Hebreos 13:4). Órni texto reʼ raniʼ que «buñ nosi gatné tzeʼel» raslooyni que buñ nosi tzoné tzeʼel modreʼ galtzeʼel «gacni nayaa». Por ngú herman raquiin guisob ni rasetlaa texto reʼ: «Bibaladx né tzeʼel lo ni bitzñanélo dada dzú góclo mbioxhlas» (Proverbios 5:18).

17. a) ¿Xigony diti rabiʼno galán que toib buñ ni ma noʼ tzeʼel gatné stoib? b) ¿Ximod labúu guisuʼno mod buny Job?

17 Buñ ni ratné ni diti nac tzeʼel, diti rap respet xiley Dios. Ló naareʼ xidal buñ ni ma noʼ tzeʼel diti rabiʼ mal tzoné stoib buñ. Lóono ni racanalno Jesús diti ronyno pensary xomod layibu. Rientzaayno que «Dios sony juzgar buñ ni rony galyoxh né buñ ni ma noʼ tzeʼel ni ratné stoib» (Hebreos 10:31; 12:29). Lóono rasobno mod rony pensary Jehová de guirá ndeʼ (bíil Romanos 12:9). Guisetnaladxno Job ni goniʼ: «Naʼ ma buni toib acuerdo né bisalóya» (Job 31:1). Scú, lóono rabeʼno tiplad nitisi cós ni gony que tzaguiabno ló galyoxh. Rony mandaryno bisalóno né diti rasobladxno tzonéno stoib buñ ni diti nac tzeelno (bibiʼ apéndice ni sieed ló páginas 219 a 221).

18. a) Nisló Jehová, ¿mal nacni órni buñ ni ma noʼ tzeʼel ratné stoib la? b) ¿Ximod toibsi midid nac galkié reʼ que ni buñ guieen dioxh?

18 Nisló Jehová, ¿balaati galkié rodann láani ngú que buñ ni ma noʼ tzeʼel gatné stoib buñ? Ló Xiley Moisés sieed ximod rabiʼ Jehová láani. Ló gudx Israel órni buñ ni ma noʼ tzeʼel ratné stoib buñ o rien dioxh falz gocni toib galkié rodann ni buny que ñaityibu ni maca (Levítico 20:2, 10). ¿Labúu raduidylo cuent que chop galkié reʼ toibsi midid gocni la? Órni toib buñ bieen dioxh falz diti buny cumplirbu acuerdo ni bunybu né Jehová, né órni toib buñ ni ma noʼ tzeʼel gotné stoib buñ, diti buny cumplirbu acuerdo ni bunybu né tzeelbu. Guiropca galkié reʼ raslooyni que diti buny cumpliryibu ni goniʼyibu gonyibu (Éxodo 19:5, 6; Deuteronomio 5:9; bíil Malaquías 2:14). Por ngú, Jehová buny castigar layibu, toib Dios ni rony xinésni né ni rony cumplir xtiitz (Salmo 33:4).

19. ¿Xí láani gacné lóono diti tzaguiabno ló galyoxh, né xigony?

19 Scú láani, lóono ni racanalno Jesús diti rasobno Xiley Moisés. Per guisetnaladxno que ló gudx Israel órni buñ ni ma noʼ tzeʼel ratné stoib, gocni toib galkié rodann. Ndeʼ racné lóono par diti tzaguiabno ló galyoxh. ¿Xigony? Guislooyno láani modreʼ. ¿Ñoʼlo lainy toib guidaʼ naxixiplo né naninélo toib dioxh la? «Dipa ñoni láani», nacapylo. Né pal nacaʼlo xiroʼgolu bidxiich, ¿ñonylo láani la? «Diti nasaguela», nacapylo. Órni rieed ló xpensaryno guichéno nisló Jehová né guienno dioxh falz raduidyoʼobni lóono. Scúca, non cueʼno tiplad pal cayonyno pensary guichéno nisló Jehová né guichéno nisló tzeelno (Salmo 51:1, 4; Colosenses 3:5). Dipa nainy lóono gonyno galkié ni gony que Buñdzab guibaladx né gony buidy laa Jehová né guixin galtzeʼel.

XIMOD GAC NADIP GALTZEʼEL

20. ¿Xí rasaclóo tipnés galtzeʼel? Golexa láani.

20 Par gaplo respet saʼlo diti nosi raquiin cueʼlo tiplad cós ni rony buidy galtzeʼel. ¿Xí más raquiin gonylo? Par guicapyno galrranabdiitz reʼ gonyno pensary que galtzeʼel nacni xomod toib yoʼ. ¿Xí cós rony que guienni sacroyen? Tipnésni ngú diitz nadaʼa né tipnés mod ni raslooy buñ que nadxiʼ saʼ. Órni buñ ni ma noʼ tzeʼel rabés sacroyen, nacni xomod toib yoʼ ni rien sacroyen né rioladx buñ guibany cú. Per pal toib galtzeʼel ma diti nadxiʼyibu saʼyibu guirá cós ni rony que guienni sacroyen raraani. Né nantzaydo que looy diti nainy guisaclolo ngú. Nainy looy que xcaltzeelo gacni «nayaa» xomod rony mandary Dios. Nanlo que nigolú rasacni né non ganlo né gonytzaaylo láani. Por ngú, rayopylo mod gony reglarlo nitisi cós ni caxin láani. La Biblia ná: «Né xiroʼ galnann riaʼ toib yoʼ, né buñ ni rientzaay rasagaʼdxich láani. Galnann rony que cuart radzani de cós ni rasac né cós sacroyen» (Proverbios 24:3, 4). Guisuidyno ximod guisobno diitzreʼ lainy galtzeʼel.

21. ¿Ximod dxoga dxoga gony nadipto xcaltzeelto? (Bibiʼ cuadriyen ni sieed ló  página 131.)

21 Guirá «cós sacroyen» ni rioʼ lidx buñ láani ngú gapno galnadxiʼ ni nigolú, guidzuibyno Dios né gac nadip fe xtunyno (Proverbios 15:16, 17; 1 Pedro 1:7). Láani né stipnés cós rony nadipni galtzeʼel. Per raduidylo cuent, ¿ximod Proverbios 24:4 rasetlaa que radza «cós sacroyen» lainy toib yoʼ? Radzani né xcalrracné galnann. Scú láani, buñ ni noʼ tzeʼel ni raniiny guitzaʼ mod nac né ni nainy gandxiʼ más tzeʼel non guisuidyibu ni merpa ná la Biblia né gonyibu láani (Romanos 12:2; Filipenses 1:9). Por ngú, órni rasuidyto texto ni roʼol buñ guirá dzú o toib tema ni raniʼ de galtzeʼel ni sieed ló La Atalaya o ló ¡Despertad! láani sacnéni lóoto guibiʼto xí «cós sacroyen» caquiinto par guieen sacró lidxto. Después napto xi de coʼto cós sacroyen reʼ «lainy cuart» ni napto. Modreʼ sonyto que xcaltzeelto guienni sacroyen né gandxiʼto saʼto xomod nírcu.

22. ¿Xí guisacno pal ronyno xtem por gac nadip xcaltzeelno?

22 Scú láani, par saló gonytzaayno né coʼno cós sacroyen lainy xcaltzeelno sinéni xiroʼ tiemp. Per lóono ni racanalno Jesús ronyno xtem par gonyno rutirigaʼlni lóono né modreʼ sasacno sacró, portín nanno que casobno mandary ni sieed ló la Biblia ni ná que gonyno por gonyxiroʼno né gapno respet tzeelno (Romanos 12:10; Salmo 147:11). Ni máspa, xtem ni cayonyno né guidopy galnabany sonyxiroʼni xcaltzeelno né sacnéni lóono tzodieʼno ló xcalnadxiʼ Dios.

^ Párrafo. 6 Ló litz ni bisetlaa Pablo de galtzeʼel, versículos ni sieed antes né después nacni xidal cós ni buny mandarybu gony buñ (Hebreos 13:1-5).