Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 12

Guirá ór guinino diitz natzaay ni racné

Guirá ór guinino diitz natzaay ni racné

«Diti guireʼ roʼto ni toib diitz nayotz, nosi diitz natzaay ni gacné stipnés.» (EFESIOS 4:29.)

1-3. a) ¿Xí galrrascad biduidy Jehová lóono, né ximod labúu guiquiin buñ láani mal? b) Pal nainy tzodieʼno ló xcalnadxiʼ Dios, ¿ximod non guiquiinno galrrascad reʼ?

GONYNO pensary que rascadno toib camión a toib buñ ni nadxiʼno né láabu raquiimbu mal camión reʼ, portín nitisi mod raxonybu láani né ronybu que racnaa stipnés buñ. ¿Ximod nasacno? Nanno que nigolú ñoʼobni lóono.

2 Jehová biduidybu «guiráxadit galrrascad ni natzaay né ni diti nap galkié» (Santiago 1:17). Jehová goloʼ laay lóono par labúu guinino, né nimal diti labúu rony láani. Galrrascad reʼ raduidyni lagary guinino xi ronyno pensary né xi rasacno. Per galrrascad reʼ, xomodca camión ni ma bisetlano láaca labúu guiquiinno láani mal. Xidal buñ cuenunysi raquiin loch par guiniʼ né ronynabu a stipnés buñ. ¿Rienno nigoreʼ ximod rioʼobni Jehová la?

3 Pal nainy lóono tzodieʼno ló xcalnadxiʼ Dios, napno xi de guiquiinno galrrascad reʼ mod rioladxbu. Napno xi de guisobno guirá ni caa ló Xtiitzbu: «Diti guireʼ roʼto ni toib diitz nayotz, nosi diitz natzaay ni gacné stipnés, par gacni diitz natzaay par ni guicadiag láani» (Efesios 4:29). Por ngú, nigoreʼ guisuidyno xi clas diitz diti non guinino né ximod guiquiinno galrrascad reʼ par gacnéno saʼno. Per primer guibiʼno xigony nigolú rasac gony mandaryno lochno.

XIGONY GONY MANDARYNO LOCHNO

4, 5. ¿Xí láani ná xidal proverbios ni sieed ló la Biblia de galnadip ni nap diitz ni rareʼ roʼ buñ?

4 Toib razón ni rasac par gony mandaryno lochno láani ngú que diitz napni xiroʼ galnadip. Por ngú Proverbios 15:4 náni: «Diitz ni nadaʼa nacni yac ni rony que buñ guibany, per diitz ni nigolú mal ronyni que buñ guireʼgan». * Diitz nadaʼa ni rareʼ roʼ buñtzay, naguelioditni xomod biniʼ né rasialni xomod toib pomad. Per buñ ni nompa raniʼ diitz mal, xtiitzbu rasioʼobni nitisi buñ. Xomod ma biduidyno cuent, diitz ni rareʼ roʼ buñ labúu gonyni mal o labúu guisialni (Proverbios 18:21).

5 Diitz ni sieed ló Proverbios 12:18, láaca raslooyni balaati galnadip nap diitz. Ló texto cú ná que «diitz ni ronynaa nacni xomod órni riaʼisy toib espad». Órni buñ raniʼ sin gony pensary xtiitzbu rasioʼobni, ronynani né láaca ronyni que buñ ralsit de ximig. Scú láani, diitz ni ronynaa labúu guioʼobni lóono más que órni riaʼisy toib espad lainy xcalnabanyno. Per xomod rasetlaa Proverbios: «Loch buñ ni noʼ xcalrrien rasialni». Buñ ni rony por guislooy xcalnan Dios, diti cuenunysi raniʼ. Né diitz natzaay ni rareʼ roʼbu rasialni xcalnabany buñ ni cayoʼob né racnéni guidzak buñ saʼ stoib. Ma bienno balaati galnadip nap toib diitz par guisialni (bíil Proverbios 16:24). Ni rareʼ roʼno napni xiroʼ fuers; por ngú guiquiinno láani par guisialno saʼno xalagary gonynano layibu.

Diitz nadaʼa nacni xomod biniʼ ni nagueliodit

6. ¿Xigony nigolú nagann gony mandaryno lochno?

6 Per ná ronyno xiroʼ xtem por guinino sacró, rioʼ ór diti ronyno láani. Né ndeʼ raslooy lóono ni rarop razón ni noʼ par gony mandaryno lochno: Por ni nacno buñ galkié raquiinno mal lochno. Scú láani, nigolú rac nagann par lóono gony mandaryno láani portín diitz ni ranino rareʼni lainy xcalnabanyno né xomod ná la Biblia «ni rony pensary buñgudxlio né ni noʼ lainy xcalnabanyibu por cós mal láani» (Génesis 8:21; Lucas 6:45; bíil Santiago 3:2-4). Ná galkié ni napno diti raduidy lagary gony mandaryno guidopynac lochno, labúu guiquiinno láani galán. Par gonyno ngú, raquiin gonyno xiroʼ xtem suusi xtem ni ronyno órni cadudyno toib guʼuc ni sitné siil nís.

7, 8. ¿Balaati midid guinab Jehová cuent lóono por diitz ni ranino?

7 Ni rion razón par gony mandaryno lochno ngú: que napno xi de gonyno cuent nisló Jehová. Ni ranino diti nosi raguiñani mod radzakno stipnés buñ, xalagary ngú láaca raguiñani mod radzakno Dios. Scú rasetlaa Santiago 1:26 láani: «Pal toib buñguieeu rony pensary que cayenbu Dios, per diti rony mandarybu lochbu, xcalnabanycabu cascúbu, né mod rony adorarbu diti ni labúuni». * Xomod bienno ló capítulo ni ma godudyno, diitz ni rareʼ roʼno raguiñani mod rony adorarno Jehová. Pal cuenunysi naquiinno lochno né nanino diitz ni ronynaa né ni rony mal a stipnés, mod ñony adorarno Dios diti noʼ pu naquiinni (Santiago 3:8-10).

8 Ma bisuidyno tzón razón ni rasac par diti cuenunysi guireʼ diitz roʼno. Nigoreʼ guisuidytzayno xi diitz diti non guinino né xi diitz labúu guinino par gacnéno saʼno.

DIITZ NI RONY MAL

9, 10. a) ¿Xí clas diitz raniʼ buñ guirá lad? b) ¿Xigony diti non guinino diitz yox? (Láaca bibiʼ ñeʼ guiich.)

9 Diitz yox. Ló naareʼ guirá lad raniʼ buñ diitz mal, diitznaa né bisaʼ clas diitz yox. Xidal buñ raquiin diitz de clas reʼ par stipnés guiduidy cuent ni caniʼyibu o por ni diti rimbuyibu xidal diitz. Né buñ ni radudy ló televisión né ni rabeʼ galrraxiich raquiinyibu diitz yox né raniʼyibu ximod buñ ratné saʼ par guixiich buñ ni caniʼyibu. Per guirá ndeʼ ditini galrraxiich. Ma yaaca chop mil íz Pablo bixel guiich lóo herman de Colosas ro bilitzbu que diti guiniʼyibu «diitz yox» (Colosenses 3:8). Pablo góoch a herman de gudx Éfeso que diti cueʼyibu «galrraxiich de cós yox» né «diti guitlaani» ladyibu (Efesios 5:3, 4).

10 Dios ni nadxiʼno rianladxbu diitz yox. Por ngú, lóono láaca rianladxno láani né dipa saquiinno láani. Nandxichno que nacni «cós buidy» ni la Biblia rasetlaa que nac «ni raniiny beʼel laidy buñ gony» (Gálatas 5:19-21). Ndeʼ ditini galrraguit. ¿Xí nasaclóo toib herman ni nap mañ raniʼ pór diitz yox, diitznaa ná pal raniʼgudxliobu láani o yaca? Ni primer gony herman ngú gacné láabu. Pal diti ratzaʼbu né diti rasiambu mod nacbu, sac expulsar láabu lainy congregación. *

11, 12. a) ¿Xí láani ngú toib chisme, né ximod labúu gonynani stipnés buñ? b) ¿Xigony lóono ni rony adorarno Jehová diti non guinino galrrascú rodann de stipnés buñ?

11 Chisme né galrrascú rodann. Órni ranino cós ni racné a stipnés buñ ditini mal, xomod órni ranino de toib ni pénsa goyonis o órni ranino de toib buñ ni raquiin galrracné. Herman ni bibany ló primer siglo láaca goyoʼyibu ló xiroʼ galrrasaʼ por xhermanyibu, né goniʼyibu pór cós ni gocné layibu (Efesios 6:21, 22; Colosenses 4:8, 9). Ni diti galán gonyno ngú guinino cós ni diti nigolú góc o guinino cós ni diti rony portar lóono. Pal ronyno ndeʼ labúu tzaguiabno ló galkié rodann ni guinino pór galrrascú rodann de stipnés, ndeʼ raduidy diitz «guigotzno dool buñ par gonyno mal láabu o guiaʼanbu mal nisló stipnés» (Diccionario del español usual en México). Tipnés buñ ni biab ló galkié reʼ ngú fariseos portín layibu goniʼyibu pór galrrascú rodann de Jesús par ñaʼan Jesús mal nisló stipnés buñ (Mateo 9:32-34; 12:22-24). Riendxichni que órni buñ raniʼ galrrascú rodann ragoʼni xiroʼ galrradíil lad buñ (Proverbios 26:20).

12 ¿Ximod rabiʼ Jehová buñ ni raniʼ pór galrrascú de stipnés né ni ragoʼ galrradíil lad buñ? Jehová diti rioladx buñ de clas reʼ. Láabu rianladxbu buñ «ni ragoʼ galrradíil lad herman» (Proverbios 6:16-19). Guisetnaladxno que diitz griego ni ná, «ni raniʼ pór galrrascú rodann» láani ngú diábolos, né diitzreʼ láacani rarexani xomod «Buñdzab» Ni raniʼ pór galrrascú rodann de Dios (Revelación 12:9, 10). Nantzayno que ni toib de lóono ñoladx ñac «buñdzab» (o toib ni raniʼ pór galrrascú rodann). Lainy congregación diti racaʼno lagary guinino galrrascú rodann de stipnés buñ né diti racaʼno lagary gonyno ni raniiny beʼel, xomod órni buñ «radíldiitz» né saʼ né órni buñ «ratíil» saʼ (Gálatas 5:19-21). Por ngú antes de guinino nitisi cós de saʼno non guinabdiitzno: «¿Naana que nigolú láani la? Pal guiniya láani, ¿caslooya que ronladxi láabu la? ¿Raquiin gan stipnés buñ láani la?» (Bíil 1 Tesalonicenses 4:11).

13, 14. a) ¿Ximod ronynaa a stipnés buñ diitz mal ni rareʼ roʼ buñ? b) ¿Xí guisaclóo buñ ni raniʼ mal?

13 Diitz ni ronynaa. Xomod ma bisuidyno, diitz ni rareʼ roʼno labúu gonynani stipnés buñ. Né por ni nacno buñ galkié, ranino cós ni rasioʼob lóono después. Per la Biblia raiby lóono que noʼ tipnés clas diitz ni diti non guiquiinno lainy congregación né lainy family. Pablo góoch a tipnés herman: «Colcueʼ guirá xian, galrradzuitz huaity, galrradzuitz, colguisian guicadiéto rudx, né diti gonynato stipnés né xtiitzto» (Efesios 4:31). Stipnés biblias rony traducir diitz ni ná «diti gonynato stipnés né xtiitzto» xomod «diitz mal» «diitz ni ronynaa» né «ni ratzaldaʼ». Buñ ni raniʼ diitz ni ronynaa, diitz nachóng né buñ ni rachetz diitz par gony mal a stipnés. Guirá clas diitzreʼ diti raslooyni respet né ronyni que buñ guisac mal. Né mbioxien, por ni diti ma bisaʼ xcalrrienyibu más ronynaa diitz de clas reʼ layibu (Colosenses 3:21).

14 La Biblia rianladx guirá diitz yox reʼ né náni que buñ de clas reʼ noʼ ló xiroʼ riesga. ¿Xí guisaclóo toib buñ ni nap mañ guiniʼ diitz ni ronynaa, diitz nachóng né diitz ni rony mal a stipnés? Herman primer sayopy mod gacné láabu par guitzaʼbu mod nacbu. Per pal diti ragoʼbu cuent, sac expulsar láabu lainy congregación. Per ni máspa, labúu guisnitbu guicaʼbu galnasác ni guitné Gobierno xtuny Dios (1 Corintios 5:11-13; 6:9, 10). Riendxichni que par labúu tzodieʼno ló xcalnadxiʼ Dios diti non guinino diitz yox, galrrascú, diitz ni ratzaldaʼ né nitisi diitz ni diti racné saʼno.

DIITZ NI GACNÉ

15. ¿Xí clas diitz racné saʼno?

15 Ni Jehová biduidy laay lóono par labúu guinino ¿ximod guiquiinno galrrascad reʼ? Guisetnaladxno que la Biblia ranab lóono guinino diitz «ni gacné» saʼno (Efesios 4:29). Jehová rioladxbu gonyno por guiquiinno diitz ni racné né ni rony nadip a stipnés buñ. Per la Biblia diti sitné guiráxadit «diitz natzaay» ni non guiquiinno (Tito 2:8). Par ganno pal racné diitz ni ranino, nosi raquiin guibiʼno pal: natzaayni, nigolúni né raslooyni galrronladx. Guisetnaladxno guionca diitz ni ma bisetlano laʼga guisuidyno ni sieed ló stipnés párrafos (bibiʼ cuadriyen ni ná « ¿Racné diitz ni rareʼ roʼya la?», ni sieed ló página 140).

16, 17. a) ¿Xigony non gaibyno a stipnés buñ que noʼ ni cayonyibu galán? b) ¿Xí diitz ni racné gaibyno herman lainy congregación né familyno?

16 Diitz galán ni rareʼ lainy xcalnabanyno. Jehová né Jesús nanyibu que nigolú raquiin gaibyno a stipnés buñ que noʼ cós sacró ni cayonyibu (Mateo 3:17; 25:19-23; Juan 1:47). Né guiráno napno xi de gonyno scúca. ¿Xigony? Portín «órni toib buñ raniʼ merpa xorni, ¡nigolú galán láani!» (Proverbios 15:23). Órni buñ raiby lóono né guidopy xcalnabany que galán cayonyno láani, rasacno sacró né nigolú racnéni lóono. Portín raslooybu que rioʼbu galrrasaʼ por lóono né por ni cayonyno. Raduidyno cuent que xtem ni ma bunyno biquiinni né ronyni que gonyno dxiin né gan dzúna dzú. Diitz de clas reʼ guiráno rioladxno guicadiagno láani. ¿Diti láaca non tzoʼno ló galrrasaʼ por gaibyno saʼno que galán ni cayonyibu la? (Bíil Mateo 7:12.)

17 Pal napno costumbre guibiʼno cós galán ni rony stipnés buñ, guirá ór sapno razón par gaibyno layibu que galán cayonyibu láani. Gonyno xpensaryno, ¿xí labúu nabiʼno lainy toib congregación? Toib herman ni ratuidy discurs galán, toib mbioxhlas ni cayony xtem por guicaʼ privilegios o toib herman ni nac buñgol né ná ma caxoʼ diti rony falt ló reunión. Nosi gaibyno layibu que galán cayonyibu dxiin. Ndeʼ sadxin lainy xcalnabanyibu né sony nadip layibu. Né ¿xí labúu nabiʼno lainy toib family? Toib ni ma noʼ tzeʼel láaca raquiin guicadiag diitz ni gacné cada toibyibu né guiduidyibu cuent que rasac ni cayonyibu (Proverbios 31:10, 28). Mbiox láaca raquiin que buñ coʼ cuent mod ronyibu pensary né gandxiʼ buñ layibu. Mbiox nigolú raquiin gan que rasacyibu né que noʼ ni cayonyibu galán, layibu nacyibu xomod toib yacguiʼen ni raquiin nís né Govitz. Por ngú, buñ ni ma noʼ xiin non tzoʼ ló galrrasaʼ par gaiby xiin xi cós tzaay né cós sacró cayonyibu. Modreʼ xiinyibu sap más confianz né ndeʼ sachiin layibu gonyibu guirá ni non gonyibu.

18, 19. ¿Xigony non gonyno rutirigaʼlni lóono gacnéno né gony animarno xhermanno, né ximod labúu gonyno láani?

18 Gacnéno né gony animarno. Jehová nigolú rioʼbu ló galrrasaʼ por «buñdxo» né «buñ ni ma bireʼgan» (Isaías 57:15). Ló la Biblia Jehová raiby lóono: «Colgacné saʼto» né «colgony animar a guirá ni noʼ nabann» (1 Tesalonicenses 5:11, 14). Nantzayno que rabiʼbu né rioladxbu guirá ni ronyno por gacnéno né gony animarno buñ ni noʼ nabann.

Jehová rioladx guiquiinno diitz ni racné

19 ¿Ximod labúu gacnéno toib herman ni ma bireʼgan? Ni non gonyno láani ngú, primer gaibyno láabu tipnés diitz ni racné. Ná ngú diti sony reglar galnagan ni noʼbu ló, diti non tzoʼno ló galrrasaʼ. Ni más rasac ngú guislooyno que noʼno né láabu né rioʼno ló galrrasaʼ por láabu. Láaca labúu guininéno Dios né láabu, guinabno lóo Jehová gacné láabu par guiduidybu cuent que rasacbu nisló Jehová né nisló stipnés buñ (Santiago 5:14, 15). Non gaibyno láabu que herman raquiin né nadxiʼ láabu (1 Corintios 12:12-26). Láaca labúu golnéno toib texto láabu ro guisetnaladxbu balaati rioʼ Jehová galrrasaʼ por láabu (Salmo 34:18; Mateo 10:29-31). Pal rabeʼno tiemp ni raquiin par gacnéno né gaibyno láabu «diitz ni natzaay» saduidybu cuent que rasacbu né que nadxiʼno láabu (bíil Proverbios 12:25).

20, 21. ¿Xí cós gacné lóono guilitzno galán?

20 Litz galán. Guiráno nacno buñ galkié por ngú rioʼ ór raquiin tzoʼ ni conés lóono. Por ngú, la Biblia raiby lóono: «Bicadiag litz né cuacuent corrección, par gaclo buñ ni ragoʼ xcalrrien ló dzú ni sietra» (Proverbios 19:20). Lainy congregación racaʼno xidal xcalrracné ancianos. Per diti nosi layibu nantzayibu par gonyibu ngú. Buñ ni ma noʼ xiin non conés xiin (Efesios 6:4). Né hermanas ni nadip xfe láaca labúu conésyibu stipnés hermanas ni más mbioxhlas (Tito 2:3-5). Per por ni nadxiʼno saʼno, rayopyno mod guilitzno par que stipnés diti guibiʼ láani xomod toib galrradíil. Guisuidyno nigoreʼ tzón cós ni gacné lóono guilitzno galán: gonyno láani pal noʼ razón, litz ni guiduidyno gacni nigolú né guiyopyno mod guiduidyno láani.

21 Toib galán litz rieedni de buñ ni raduidy láani. ¿Xí láani gacné lóono guicacuentno galrracné? Racacuentno láani órni nanno que buñ ni bilitz nigolú noʼbu ló galrrasaʼ por lóono, né diti por ni cadzuitzbu o por ni nainy gonybu mal lóono. Órni guilitzno a stipnés buñ láaca gonyno láani scú. Láaca litz ni guiduidyno guireʼni ló la Biblia (2 Timoteo 3:16). Guiráxadit ni guinino non guireʼni ló Xtiitz Dios, ná pal rolno toib texto o yaca. Ancianos racaayibu cuidad diti guilitzyibu ni ratzanlósi ló xpensaryibu. Láaca diti rachiʼixyibu xcalrrien tipnés textos ni roʼolnéyibu herman par guiluladx herman layibu. Stoib cós ni non gonyno ngú, guiyopyno mod guiduidyno láani. Órni ralitzno né galrronladx, né respet, diti sac nagann par layibu guicacuentyibu xilitzno (Colosenses 4:6).

22. ¿Ximod nainy lóono guiquiinno guirá diitz ni rareʼ roʼno?

22 Ni Jehová biduidy laay lóono par labúu guinino, nandxichno que nacni toib galrrascad ni rasac. Né por ni nadxiʼgoluno Bixiosno raniiny guiquiinno galrrascad reʼ sacró. Dipa guialadxno que diitz ni rareʼ roʼno labúu gacnéni o gonyni mal. Por ngú, guiquiinno láani guirá ór xomod rioladx Jehová, guinino diitz «natzaay ni gacné» saʼno. Pal ronyno modreʼ, sacno toib galnasác par guirá ni ragoo lóono né labúu tzodieʼno ló xcalnadxiʼ Dios.

^ Párrafo. 4 Diitz hebreo ni sieed ló Proverbios 15:4 ni rac traducir xomod «diitz ni nigolú mal» láaca rarexani xomod «diitz ni ronynaa».

^ Párrafo. 7 Diitz griego ni rac traducir xomod «diti ni labúuni» láaca rarexani xomod «ni diti raquiin» (1 Corintios 15:17; 1 Pedro 1:18).

^ Párrafo. 10 Órni la Biblia rasetlaa «cós buidy» raguiñani bisaʼ clas galkié. Ná diti guirá galkié de cós buidy raquiinni toib comité judicial, per herman ni rony xiroʼ cós buidy né diti rac arrepentir sac expulsar láabu (2 Corintios 12:21; Efesios 4:19; bibiʼ «Preguntas de los lectores» ni sieed ló La Atalaya 15 de julio íz 2006).