Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

TSHOOJ 13

Tej Koob Tsheej Uas Tsis Haum Vajtswv Siab

Tej Koob Tsheej Uas Tsis Haum Vajtswv Siab

‘Cia li tshawb nrhiav saib yam twg haum Vajtswv lub siab.’​—EFEXAU 5:10.

1. Yehauvas rub cov neeg zoo li cas los cuag nws, thiab vim li cas lawv yuav tsum ceev faj ntawm sab kev ntseeg?

YEXUS hais tias: “Cov uas pe hawm tiag tiag yuav pe leej Txiv [“raws li lub hwj huam,” NW] thiab qhov tseeb.” (Yauhas 4:23) Thaum Yehauvas nrhiav tau tus neeg zoo li no, nws yuav rub tus ntawd los cuag nws thiab nws tus Tub. (Yauhas 6:44) Yog ib qho koob hmoov zoo kawg li uas Yehauvas tau rub koj los cuag nws thiab! Tiamsis cov uas nyiam qhov tseeb hauv phau Vajlugkub, yuav tsum ‘tshawb nrhiav saib yam twg haum Vajtswv lub siab,’ vim Xatas yog tus uas niaj hnub dag ntxias tibneeg yuam kev.​—Efexau 5:10; Qhia Tshwm 12:9.

2. Yehauvas xav li cas txog cov uas muab kev ntseeg cuav los txuam rau kev ntseeg tseeb?

2 Xav rau lub sijhawm uas cov Yixayee nyob ntawm lub Roob Xinai. Lawv thov kom Aloo puab ib tug mlom thav nyuj rau lawv pe, Aloo thiaj ua li lawv hais. Tiamsis Aloo ho muab tus mlom ntawd sawv Yehauvas chaw. Nws hais tias: “Tagkis yuav ua kevcai noj haus rau [Yehauvas].” Ua li Yehauvas puas pom zoo lawv muab kev ntseeg cuav los txuam rau kev ntseeg tseeb li ntawd? Nws yeej tsis pom zoo hlo li. Yehauvas thiaj hais kom muab cov uas pe tus mlom ntawd tua pov tseg tas 3,000 leej. (Khiav Dim 32:1-6, 10, 28) Peb kawm tau li cas los ntawm zaj no? Yog tias peb xav nyob hauv Vajtswv txojkev hlub, peb yuav tsum “tsis txhob kov tej uas qias tsis huv” thiab peb yuav tsum tsis txhob muab kev ntseeg cuav los tov rau kev ntseeg tseeb hlo li.​—Yaxaya 52:11; Exekhee 44:23; Kalatia 5:9.

3, 4. Ua ntej peb yuav mus koom ib txoj kev lig kevcai twg, vim li cas peb yuav tsum muab phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus coj los ua tib zoo xav tso?

3 Thaum ub Yexus cov tubtxib yog cov uas tswj nrees kom kev ntseeg cuav txhob txuam tau kev ntseeg tseeb. Tiamsis tom qab cov tubtxib tuag tas lawm, cov Khixatia uas tsis nyiam qhov tseeb txawm pib fav xeeb thiab coj tej kev lig kevcai cuav. Lawv tseem ua txuj hais tias tej ntawd yog cov Khixatia tej kevcai. (2 Thexalaunika 2:7, 10) Peb yuav kawm txog ib co kev lig kevcai uas coob leej nyiam coj. Koj yuav pom tias tej ntawd tsis yog Vajtswv lub hwj huam tsim tsa kom muaj, tiamsis yog ncau los ntawm lub qab ntuj no lub tswvyim los. Koj yuav pom tias tej kevcai ntawd puavleej mus tib seem xwb. Tej kev lig kevcai ntawd txhawb “Lub tuam ceeb Npanpiloo” * vim muaj kev ntseeg cuav thiab kev teev dab txuam rau. Tej kevcai ntawd kuj txhawb tej uas tibneeg ntshaw ntawm sab nqaij tawv thiab. (Qhia Tshwm 18:2-4, 23) Nco ntsoov, Yehauvas yeej paub tias tej kevcai ntawd pib ntawm tej kev ntseeg uas qias vuab tsuab los xwb. Niaj hnub no, tej kevcai ntawd haj tseem vuab tsuab rau Yehauvas thiab. Tsim nyog peb ntxub tej uas Yehauvas ntxub, puas yog?​—2 Yauhas 6, 7.

4 Peb yog cov tseem Khixatia, peb yeej paub tias tej kev lig kevcai twg tsis haum Yehauvas siab. Cia peb rov qab kawm seb tej kevcai ntawd pib li cas, qhov no yuav pab kom peb haj yam ua taus siab tawv tsis mus koom tej ntawd, thiab pab kom peb nyob ruaj hauv Vajtswv txojkev hlub.

KEVCAI CHRISTMAS YOG UA PE HAWM LUB HNUB

5. Vim li cas peb ho paub tias Yexus yeej tsis yog yug rau lub Kaum Ob Hlis Ntuj, tim 25?

5 Phau Vajlugkub yeej tsis qhia tias tibneeg ua koob tsheej nco txog Yexus hnub yug. Tsis muaj leejtwg paub tias Yexus yug rau hnub twg tiag. Txawm li ntawd los, peb yeej paub tias Yexus tsis yog yug rau lub Kaum Ob Hlis Ntuj, tim 25. * Ua li cas peb ho paub li ntawd? Rau qhov lub Kaum Ob Hlis Ntuj yog lub caij ntuj nag ntuj no, uas muaj daus xib daus npu hauv Npelehee. Tiamsis Luka sau tseg tias thaum yug Yexus muaj neeg “yug yaj zov yaj hmo ntuj tom tshav zaub.” (Luka 2:8-11) Yog tias Yexus yug rau lub caij ntuj no tiag, ces cov tswv yug yaj yeej tsis nyob “tom tshav zaub” li ntawd. Lawv yeej coj lawv tej yaj los tso hauv nkuaj tas lawm. Tsis tas li ntawd xwb, lub caij uas yuav yug Yexus, Xixa Aukata tau rhawv kevcai txheeb pejxeem. Yauxej thiab Maivliag nkawd thiaj rov mus rau Npelehee. (Luka 2:1-7) Lub caij ntawd cov Yudai twb tsis nyiam cov Loos kiag li. Yog li ntawd, Xixa yeej yuav tsis hais kom cov Yudai rov mus sau npe rau lawv qub zej qub zos rau lub caij ntuj no li ntawd.

6, 7. (1) Txoj kevcai Christmas ncau qhovtwg los? (2) Cov Khixatia coj txawv li cas ntawm cov uas sib pub khoom rau lub caij Christmas?

6 Txoj kevcai Christmas ncau los ntawm cov Loos lub koob tsheej Saturnalia, tsis yog los ntawm phau Vajlugkub los. Lub koob tsheej ntawd yog ua nco txog tus vajtswv uas tsom kwm qoob loo hu ua Saturn. Tsis tas li ntawd, phau ntawv Askiv New Catholic Encyclopedia hais tias, cov neeg uas teev tus vajtswv Mithra kuj ua koob tsheej rau lub Kaum Ob Hlis Ntuj, tim 25 los nco txog “hnub uas yug lub hnub.” Phau ntawv ntawd qhia ntxiv tias lawv tsa txoj kevcai Christmas tom qab 300 xyoo Yexus tuag lawm, “nyob tiam uas cov Loos nyiam teev lub hnub kawg li.”

Cov tseem Khixatia pub rau luag vim lawv muaj kev hlub

7 Yav thaum ub, thaum cov neeg uas tsis ntseeg Vajtswv ua koob tsheej, lawv yeej muab khoom sib pub thiab lawv kuj ua noj ua haus xoov npo. Niaj hnub no, cov uas ua kevcai Christmas tseem coj tib txoj kevcai ntawd. Tiamsis peb pom tias cov khoom uas lawv pub ntawd, yeej tsis yog pub raws li 2 Khaulee 9:7 hais tias: “Txhua tus nyias yuav tsum muab raws li nyias twb xav tseg hauv lub siab lawm, tsis yog yuav khuvxim lossis raug yuam muab, rau qhov Vajtswv hlub tus uas xyiv fab muab.” Cov tseem Khixatia muaj lub siab dawb paug pub rau luag vim lawv hlub luag. Tsis yog lawv tsom ib hnub twg, lawv mam li pub kom tas kev tas cai xwb. Lawv kuj tsis vam kom luag rov muab khoom pauj rau lawv thiab. (Luka 14:12-14; nyeem Tubtxib Tes Haujlwm 20:35.) Tsis tas li ntawd xwb, lub caij ua Christmas ntawd, ua rau coob leej ntau tus ntxhov siab kawg li. Lawv sib huas sib txeeb mus yuav khoom, lawv luab nuj luab nqe ntau heev them tsis tas. Tiamsis cov Khixatia zoo siab kawg li vim lawv tsis tau ris lub nra hnyav no lawm.​—Mathai 11:28-30; Yauhas 8:32.

8. Puas yog cov neeg txawj saib hnub qub nqa khoom tuaj pub rau Yexus hnub yug? Piav seb.

8 Ib txhia hais tias cov neeg txawj saib hnub qub twb nqa khoom tuaj pub rau Yexus hnub yug, yog li lawv yuav tau muab khoom sib pub ua Christmas thiab. Tiamsis phau Vajlugkub tsis tau qhia li ntawd. Cov neeg txawj saib hnub qub muab khoom pub rau Yexus, rau qhov yav thaum ub, yog yus mus cuag ib tug neeg muaj meej mom, yus yuav tau nqa tshav ntuj mus pub rau nws thiaj raug cai. (1 Vajntxwv 10:1, 2, 10, 13; Mathai 2:2, 11) Tsis tas li ntawd xwb, twb tsis yog cov neeg txawj saib hnub qub mus pom Yexus hmo uas yug kiag nws. Tiamsis lub caij uas cov neeg txawj saib hnub qub mus pom Yexus ntawd, tej zaum Yexus twb zaum taus lawm, thiab nws tsev neeg twb tawm mus nyob lwm qhov lawm.

KEVCAI NCO TXOG HNUB YUG

9. Phau Vajlugkub qhia li cas txog txoj kevcai ua nco txog hnub yug?

9 Thaum yug tau ib tug menyuam sawvdaws xyiv fab kawg li. Txawm tias xyiv fab npaum li cas los, Yehauvas cov tub qhe thaum ub yeej tsis lam ua kevcai nco txog hnub yug li. (Ntawv Nkauj 127:3) Phau Vajlugkub tsuas qhia txog ob tug uas tau ua kevcai nco txog hnub yug xwb. Ib tug yog Falau tus uas kav Iyi tebchaws, hos ib tug yog Helauj Atipa. (Nyeem Chiv Keeb 40:20-22; Malakau 6:21-29.) Phau Vajlugkub qhia tias thaum ob tug neeg ntawd ua kevcai nco txog hnub yug, nkawd tau ua tej yam phem kawg li; xws li, Helauj tau muab Yauhas tus uas muab neeg ua kevcai raus dej txiav caj dab.

10, 11. Cov Khixatia thaum ub puas ua koob tsheej nco txog hnub yug, thiab yog vim li cas?

10 Phau ntawv Askiv hu ua The World Book Encyclopedia hais tias: “Cov Khixatia thaum ub suav tias cov neeg tsis pe hawm Vajtswv thiaj ua kevcai nco txog hnub yug xwb.” Cov neeg Kili ntseeg tias txhua leej txhua tus muaj ib tug plig zov rawv lawv, txij hnub uas yug los mus tas lawv tiam neej. Phau ntawv Askiv hu ua The Lore of Birthdays hais tias, tus plig ntawd sib raug zoo nrog tus vajtswv cuav uas muaj tib lub hnub yug ib yam li tus neeg ntawd. Txoj kevcai ua nco txog hnub yug kuj sib com nrog txojkev xam hnub nyoog.

11 Tsis tas li ntawd xwb, Vajtswv cov tub qhe tsis ua kevcai nco txog hnub yug vim lawv yog neeg txo hwjchim; lawv tsis muab lawv tus kheej saib hlob. Lawv tsis suav tias lawv tseem ceeb ua luaj twg es lawv yuav tsum ua koob tsheej nco txog lawv hnub yug. * (Mikha 6:8; Luka 9:48) Tiamsis, lawv paub tias Yehauvas yog tus uas pub siav pub zog rau tibneeg, lawv thiaj qhuas Yehauvas tib leeg thiab ua nws tsaug xwb. *​—Ntawv Nkauj 8:3, 4; 36:9; Qhia Tshwm 4:11.

12. Vim li cas phau Vajlugkub ho qhia tias hnub tuag zoo dua li hnub yug?

12 Laj Lim Tswvyim 7:1 hais tias: “Lub koob meej zoo mas zoo dua tej roj tsw qab uas muaj nqes. Hnub uas tuag zoo dua hnub uas yug.” Ua li cas hnub tuag ho zoo dua li hnub yug? Yog tias peb mob siab ua Vajtswv txoj haujlwm, peb yuav muaj “lub koob” lub npe zoo rau ntawm Vajtswv. Vajtswv yeej nco ntsoov txhua tus uas muab siab npuab nws, txawm lawv tas sim neej lawm los Vajtswv yeej yuav tsa lawv ciaj sawv rov los rau yav tom hauv ntej. (Yauj 14:14, 15) Yog li ntawd, phau Vajlugkub thiaj qhia tias hnub tuag zoo dua li hnub uas yug. Tsis tas li ntawd xwb, tsuas muaj tib hnub uas phau Vajlugkub qhia tias peb yuav tsum ua kevcai nco txog; hnub ntawd yog hnub uas Yexus tuag. Vim Yexus muaj “lub koob” lub npe zoo rau ntawm Vajtswv, peb thiaj tau txais kev cawm dim.​—Henplais 1:3, 4; Luka 22:17-20.

KEVCAI EASTER TSIS DAWB HUV

13, 14. Txoj kevcai Easter pib li cas?

13 Niaj hnub no, coob leej xav tias txoj kevcai Easter yog ib lub koob tsheej ua nco txog hnub uas Khetos sawv hauv qhov tuag rov qab los. Tiamsis qhov tseeb tiag, txoj kevcai Easter ncau los ntawm kev ntseeg cuav los xwb. Lub npe Easter ncau los ntawm cov neeg Anglo-Saxon tus poj vajtswv hu ua Eostre lossis Ostara. Lawv ntseeg tias tus poj vajtswv ntawd tsom kwm sab hnub tuaj thiab lub caij nplooj ntoos hlav. Ua li cas tibneeg ho siv qe thiab luav los ua txoj kevcai Easter? Phau ntawv Askiv hu ua Encyclopædia Britannica hais tias, lub qe “piv txwv txog txojsia tshiab thiab ciaj sawv rov los.” Thiab tus luav ho piv txwv txog kev xeeb tub xeeb ki lossis kev sib daj sib dee. Yog li, txoj kevcai Easter yog ib lub koob tsheej rau kev sib daj sib dee, tiamsis tibneeg lam muab lo rau hnub uas Khetos sawv hauv qhov tuag rov qab los xwb. *

14 Yehauvas puas pom zoo tibneeg muab kev sib daj sib dee los ua nco txog hnub uas Yexus sawv hauv qhov tuag rov qab los? Yeej tsis pom zoo ib zaug li! (2 Khaulee 6:17, 18) Tsis tas li ntawd xwb, phau Vajlugkub twb tsis tau sam hwm thiab tso cai rau tibneeg ua kevcai nco txog hnub uas Yexus sawv hauv qhov tuag rov los. Yog tias peb tseem muab txojkev Easter los ua nco txog hnub uas Yexus ciaj sawv rov qab los thiab, ces txhaum Vajtswv loj dhau lawm.

TEJ KEVCAI NTSIG TXOG COV TUAG

15. Vim li cas cov tseem Khixatia ho tsis koom nrog tej kev lig kevcai uas txuam nrog cov tuag?

15 Cov tseem Khixatia yuav tsum tsis txhob koom nrog tej kev lig kevcai uas txuam nrog cov tuag. Thaum ib tug twg tas sim neej lawm, muaj tej haiv neeg ntseeg tias lawv yuav tsum muab tus tuag pam, tua nyuj tua twm, tua qaib tua npua, thiab zov tuag ob peb hnub. Ces thaum muab tus tuag pov tseg tas, cov neeg faus tuag yuav tau ua kevcai ntxuav tes thiab hla cub tawg tas mam li mus hauv tsev. Lawv coj tej kevcai no rau qhov lawv xav tias lawv pab tau tus tuag. Ib txhia kuj coj tej kevcai ntawd vim lawv ntshai tus tuag. Tiamsis cov tseem Khixatia tsis coj tej kevcai no rau qhov lawv paub tias “cov uas tuag lawm tsis paub dabtsi li lawm.”​—Laj Lim Tswvyim 9:5, 10.

ROOJ TSHOOB UAS DAWB HUV

16, 17. (1) Thaum cov Khixatia ua tshoob, vim li cas lawv yuav tsum tshuaj seb tej kab tshoob kev kos uas lawv ua ntawd puas muaj raws li phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus? (2) Cov Khixatia yuav tau zam tej kevcai tshoob kos twg?

16 Vajtswv suav tias tej kab tshoob kev kos uas muaj lub tuam ceeb Npanpiloo tej kevcai teev dab txuam rau, tsis dawb huv. (Malakau 10:6-9) Twb yog vim li ntawd, Qhia Tshwm 18:23 thiaj qhia tias tshuav tsis ntev “yuav tsis hnov lub suab nraug vauv nkauj nyab [hauv lub tuam ceeb Npanpiloo] dua li lawm.”

17 Ntau haiv neeg, nyias muaj nyias tej kevcai ua tshoob ua kos. Muaj tej kevcai uas zoo li tsis txhaum, tiamsis qhov tseeb tiag, tej kevcai ntawd ncau los ntawm Npanpiloo tej kev ntseeg cuav los xwb. Lawv ntseeg tias tej kevcai ntawd yuav pab kom tus nkauj nyab nraug vauv tau “hmoov” zoo. (Yaxaya 65:11) Xws li, ib txhia thaum lawv mus hais tshoob lawv nqa kaus, hais zaj tshoob, noj sus tom tog kev, tsis pub ib yam dabtsi tawg li, kom pov hwm tus nkauj nyab nraug vauv kom dim txoj hmoov phem. Lawv ntseeg tias tej no yuav pab kom ob niam txiv tshiab noj qab nyob zoo, muaj tub muaj ki, muaj txojsia ua neej nyob ntev thiab kom vam meej ntxhias mus li. Yog li ntawd, txhua tus uas xav nyob ruaj hauv Vajtswv txojkev hlub yuav tsum tau zam tsis txhob coj tej kevcai uas tsis huv no.​—Nyeem 2 Khaulee 6:14-18.

18. Tsis hais thaum yus koom ib rooj tshoob los yog npaj ib rooj tshoob, tseem ceeb rau yus nco ntsoov tej hauv paus ntsiab lus twg?

18 Vajtswv Yehauvas cov tub qhe yuav tau zam tsis txhob coj cwj pwm li neeg ntiajteb. Thaum ua tshoob lawv yuav tsum tsis txhob ua tej yam uas yuav rhuav tau nkauj nyab nraug vauv ntsej muag thiab yuav txo tau lwm tus txojkev ntseeg. Xws li, hais tej lus tsis zoo nkauj lossis tej lus dev lus npua, uas yuav ua rau ob niam txiv tshiab ntawd thiab lwm tus txaj muag. (Paj Lug 26:18, 19; Luka 6:31; 10:27) Cov Khixatia yuav tsum tsis txhob ua tej tshoob loj loj kom luag qhuas xwb. Yog peb ua li ntawd, peb yuav “khav theeb” ib yam li lub qab ntuj no khav. (1 Yauhas 2:16) Yog tias koj tabtom npaj tshoob, nco ntsoov tias Yehauvas xav kom neb ob niam txiv muaj kev xyiv fab rau hnub ntawd xwb. Nws tsis xav kom hnub ntawd muaj teeb meem es neb ob niam txiv ho xav txog lig. *

PHAU VAJLUGKUB PUAS TSO CAI RAU PEB YOM CAWV?

19, 20. Muaj ib phau ntawv hais li cas txog kev yom cawv, thiab vim li cas cov Khixatia thiaj tsis coj txoj kevcai no?

19 Thaum tibneeg ua tshoob lossis ua noj haus, lawv pheej kheev yom cawv. Phau ntawv International Handbook on Alcohol and Culture xyoo 1995 hais tias: ‘Kev yom cawv . . . tej zaum ncau los ntawm txoj kevcai muab dej muab cawv los fiv rau tej vajtswv . . . kom tau koob hmoov,’ cov neeg ntawd kuj thov kom lawv nyob txhiab niaj puas xyoo tsis muaj mob muaj nkeeg!

20 Kev yom cawv puas txhaum? Coob leej xav tias tsis txhaum vim lawv suav tias kev yom cawv tsis muaj feem nrog kev ntseeg dabtsi. Tiamsis thaum ib tug neeg muab khob cawv tsa rau “saum ntuj,” twb yog nws thov kom ntuj foom koob hmoov rau nws ntag. Txoj kevcai no tsis ua raws li phau Vajlugkub qhia.​—Yauhas 14:6; 16:23. *

TUS UAS HLUB YEHAUVAS CIA LI NTXUB KEV PHEM

21. Txawm tias muaj tej lub koob tsheej tsis yog ncau los ntawm kev ntseeg cuav los, cov Khixatia yuav tsum zam tej koob tsheej zoo li cas? Thiab yog vim li cas?

21 Niaj hnub no, lub ntiajteb tsuas muaj phem zuj zus lawm xwb. Lub tuam ceeb Npanpiloo txhawb tej kev phem ntawd. Nyob rau tej lub tebchaws, tibneeg ua tej koob tsheej uas muaj kev plees kev yi txuam nrog, xws li lub koob tsheej Mardi Gras. Lawv dhia seev cev ua phem ua qias, thiab txhawb cov txivneej deev txivneej pojniam deev pojniam lub neej. Muaj dua ib lub koob tsheej uas tibneeg nyiam koom heev, yog lub tsiab peb caug. Thaum txog peb caug, tej tub mus ib lub zos rau ib lub zos mus nrhiav nyab. Lub caij no, coob leej tso cai rau cov hluas ua nkauj ua nraug, thiab kuj muaj kev plees kev yi ntau yam. Puas tsim nyog cov uas hlub Yehauvas mus koom tej koob tsheej zoo li no? Yog ib tug Khixatia mus koom tej no, nws puas ntxub kev phem tiag? Thiab nws puas ua li Vajtswv tau sam hwm tias, kom yuav tus txij nkawm uas ntseeg Yehauvas xwb? (Ntawv Nkauj 1:1, 2; 97:10; 1 Khaulee 7:39) Cia peb thov Vajtswv li tus sau nkauj thov li no: “Thov koj tig kuv qhov muag kom tsis txhob saib rau tej yam uas tsis tseem ceeb”!​—Ntawv Nkauj 119:37.

22. Ua ntej ib tug Khixatia yuav txiav txim siab koom ib txoj kevcai twg, nws yuav tau ua li cas?

22 Thaum lub qab ntuj no ua lawv tej koob tsheej, cov Khixatia yuav tsum paub coj, cov uas nyob ob cag thiaj tsis xav yuam kev tias peb koom nrog tej kevcai ntawd thiab. Povlauj qhia li no: “Nej yuav noj yuav haus lossis yuav ua ib yam dabtsi, cia li ua txhua yam rau Vajtswv tau koob meej.” (1 Khaulee 10:31; nyeem lub ntsiab me “ Ua Tib Zoo Txiav Txim”.) Tsis yog txhua txoj kev lig kevcai lossis txhua lub koob tsheej yuav txhaum tag nrho. Kuj muaj tej txoj kevcai uas tsis hla Vajlugkub thiab tsis muaj feem nrog kev ntseeg cuav lossis nrog kev nom kev tswv li. Thaum muaj li no, cov Khixatia nyias yuav tau txiav txim rau nyias tus kheej, seb yuav koom los tsis koom. Tiamsis ua ntej ib tug Khixatia yuav koom nrog ib txoj kevcai twg, nws yuav tsum xav seb nws yuav txiav txim li cas thiaj tsis txo nws cov kwvtij nkauj muam txojkev ntseeg.

UA TXHUA YAM LOS QHUAS VAJTSWV

23, 24. Peb yuav tsum coj li cas lwm tus thiaj tsis thuam Yehauvas tej kevcai ncaj ncees?

23 Niaj hnub no, coob leej ntau tus hais tias lawv tsuas ua tej kev lig kevcai ntawd kom tej kwvtij neej tsa tau sib pom xwb. Yog li ntawd, thaum cov Khixatia tsis mus koom lawv tej kev noj kev haus, tej zaum lawv yuav tu siab thiab xav tias peb coj nruj dhau thiab tsis txawj sib hlub. Thaum muaj li no, cov Timkhawv yuav tsum muaj lub siab mos siab muag teb lawv. Piav rau lawv tias Yehauvas Cov Timkhawv yeej tsis txwv qhov uas tsev neeg sib sau ua ke. Cov Timkhawv paub tias tseem ceeb rau tsev neeg tuaj sib raug zoo li ntawd. (Paj Lug 11:25; Laj Lim Tswvyim 3:12, 13; 2 Khaulee 9:7) Ib xyoos puag zoj, peb yeej siv sijhawm los nrog peb tsev neeg ua ke. Tiamsis vim peb hlub Yehauvas thiab saib taus nws txoj kevcai, peb thiaj tsis koom nrog tej kev lig kevcai uas tsis haum Yehauvas siab.​—Nyeem lub ntsiab me “ Kev Pe Hawm Tseeb Ua Rau Yus Xyiv Fab.”

24 Yog tias lwm tus xav paub vim li cas peb tsis coj li lub qab ntuj no tej kevcai, zoo rau peb siv Tshooj 16 hauv phau ntawv Phau Vajlugkub Qhia Txog Dabtsi Tiag? * los teb lawv. Nco ntsoov tias tsis yog peb yuav nrog luag sib cav kom yeej swb, tiamsis peb lub hom phiaj yog pab kom lawv nkag siab qhov tseeb. Yog li ntawd, thaum peb nrog lawv tham peb yuav tsum ua siab ntev thiab saib taus lawv, thiab hais “tej lus muaj kev hlub thiab qab ntsev.”​—Khaulauxi 4:6.

25, 26. Yuav kom peb cov me nyuam txojkev ntseeg loj hlob thiab kom lawv hlub Yehauvas, cov niam txiv yuav tsum ua li cas?

25 Muaj ntau txoj kevcai hauv lub qab ntuj no uas Yehauvas cov tub qhe tsis kam koom, vim peb paub tseeb tias tej kevcai ntawd ncau li cas los. (Henplais 5:14) Nej cov ua niam ua txiv, cia li qhia nej cov menyuam kom lawv nkag siab phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus. Nej ua li ntawd, cov menyuam thiaj muaj kev ntseeg thiab paub muab Vajlugkub los teb thaum lwm tus nug txog lawv txojkev ntseeg. Tsis tas li ntawd xwb, lawv yuav pom tias Yehauvas hlub lawv tiag.​—Yaxaya 48:17, 18; 1 Petus 3:15.

26 Cov uas pe hawm Vajtswv “[“raws li lub hwj huam,” NW] thiab qhov tseeb” yuav tsis koom nrog tej kev lig kevcai uas hla Vajtswv Txojlus. Tsis tas li ntawd xwb, lawv yuav ua neeg ncaj ncees rau txhua fab. (Yauhas 4:23) Niaj hnub no, coob leej xav tias yog yus ua ncaj pab tsis tau yus. Tiamsis peb tseem yuav kawm tias, qhov uas peb xyaum ua neeg ncaj li Vajtswv sam hwm, yog qhov uas zoo tshaj plaws.

^ nqe 3 Nyeem lub ntsiab me “ Puas Zoo Rau Kuv Koom?” Yog tias xav paub ntxiv seb peb yuav tsum zam tej kev lig kevcai twg, mus saib phau Watch Tower Publications Index, uas Yehauvas Cov Timkhawv luam tawm.

^ nqe 5 Raws li tej xwm txheej hauv phau Vajlugkub thiab tibneeg tej keeb kwm, Yexus yuav tsum yug rau cov Yudai lub hli Ethani xyoo 2 U.Nt.Y. Lub hli ntawd poob rau lub Cuaj Hlis nqeg thiab lub Kaum Hli xiab.​—Mus nyeem phau ntawv Askiv, Insight on the Scriptures, Volume 2, sab 56-57, uas Yehauvas Cov Timkhawv luam tawm.

^ nqe 11 Mauxe Txoj Kevcai qhia tias thaum ib tug pojniam yug menyuam tas, nws yuav tsum ua kevcai daws txim. (Levi Tej Kevcai 12:1-8) Txoj kevcai ntawd ua lub cim qhia tias kev txhaum kis ib tiam dhau ib tiam. Txoj kevcai ntawd kuj pab kom cov Yixayee pom tias lawv yuav tsum tsis txhob muab hnub yug saib tseem ceeb es ho mus saws lwm haiv neeg tej kevcai ua nco txog hnub yug los coj.​—Ntawv Nkauj 51:5.

^ nqe 13 Eostre los yog Eastre yog ib tug poj vajtswv uas tsom kwm kev sib daj sib dee thiab kev xeeb tub xeeb ki. Phau ntawv The Dictionary of Mythology qhia tias tus poj vajtswv no muaj ib tug luav uas nyob saum lub hli. Tus luav ntawd nyiam qe heev. Ib txhia kos tus poj vajtswv ntawd lub taubhau, ua ib lub taubhau luav.

^ nqe 18 Yog tias xav paub ntxiv txog tej kab tshoob kev kos thiab kev noj kev haus, mus nyeem phau ntawv The Watchtower, lub Kaum Hli Ntuj, tim 15, 2006, sab 18-31.

^ nqe 20 Mus nyeem The Watchtower, lub Ob Hlis tim 15, 2007, sab 30-31.

^ nqe 24 Yehauvas Cov Timkhawv luam tawm.