Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

16 SKYRIUS

Priešinkis Velniui ir išsilaikyk prieš jo klastas

Priešinkis Velniui ir išsilaikyk prieš jo klastas

„Priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų“ (JOKŪBO 4:7).

1, 2. Kam krikštas yra džiaugsmingas įvykis?

JEIGU jau seniai tarnauji Jehovai, tikriausiai mūsų asamblėjose ir kongresuose daug sykių girdėjai krikšto kalbą. Tačiau, kad ir kiek jų išklausei, turbūt tavo širdis džiaugiasi kaskart, kai atsistoja tie, kurie sėdi pirmosiose eilėse, — pasirengusieji krikštytis. Per auditoriją nuvilnija džiugus šurmulys ir visi nuoširdžiai juos pasveikina plojimais. Matant, kad šie brangūs Jehovai žmonės apsisprendė stoti į jo pusę, gal net sunku sulaikyti ašaras? Tos akimirkos mums itin džiugios.

2 Stebėti krikštą tikriausiai galime keliskart per metus. O štai angelai jį mato daug dažniau. Ar gali įsivaizduoti, kaip visi danguje džiūgauja matydami, kad tūkstančiai žmonių įvairiuose žemės kampeliuose kas savaitę tampa Jehovos organizacijos nariais? (Luko 15:7, 10) Be abejo, angelai labai džiaugiasi tai regėdami (Agėjo 2:7).

„VELNIAS KAIP RIAUMOJANTIS LIŪTAS SLANKIOJA APLINKUI“

3. Kodėl Šėtoną galima prilyginti riaumojančiam liūtui ir ką jis nori padaryti?

3 Tačiau yra dvasinių būtybių, kurios matydamos krikštą tiesiog netveria apmaudu. Šėtonas ir demonai niršte niršta, kad tūkstančiai nusigręžia nuo sugedusio pasaulio. Juk Šėtonas pagyrūniškai tvirtino, esą joks žmogus netarnauja Jehovai iš nuoširdžios meilės ir esą nė vienas neliks ištikimas, susidūręs su sunkiais mėginimais (Jobo 2:4, 5). Todėl kiekvienas, kas apsisprendžia pasiaukoti Jehovai, įrodo Šėtoną esant neteisų. Tai Velniui tarsi antausiai, kurių kas savaitę gauna tūkstančius. Nenuostabu, kad jis „kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“ (1 Petro 5:8). Taip, jis yra „liūtas“ ir, kalbant dvasine prasme, taikosi mus praryti — daro viską, kad sugadintume ar net visai sugriautume savo santykius su Dievu (Psalmyno 7:2, 3 [7:1, 2, Brb]; 2 Timotiejui 3:12).

Kiekvienas, kas apsisprendžia pasiaukoti Jehovai ir krikštytis, įrodo, kad Šėtonas neteisus

4, 5. a) Kokią dvejopą apsaugą nuo Šėtono yra pažadėjęs Jehova? b) Kuo krikščionis gali neabejoti?

4 Nors mūsų priešas nuožmus, nėra ko persigąsti. Jehova yra pažadėjęs dvejopą apsaugą, dėl to tas „riaumojantis liūtas“ negali mums padaryti, ko užsigeidęs. Pirma, Jehova išpranašavo, kad „milžiniška minia“ krikščionių pergyvens artėjantį „didį sielvartą“ (Apreiškimo 7:9, 14). Dievo pranašystės visada išsipildo. Todėl ir pats Šėtonas žino: visos Dievo tautos jam neįveikti.

5 Antra, Šėtono įtaką riboja esminė tiesa, kurią senovėje išreiškė ištikimas Dievo pranašas Azarijas. Jis sakė karaliui Asai: „Viešpats su jumis, kai jūs su juo“ (2 Metraščių 15:2; 1 Korintiečiams 10:13). Daugelis Biblijos pasakojimų liudija, kad Šėtonui nepavyko praryti nė vieno, kuris glaudėsi prie Dievo (Hebrajams 11:4-40). Tad ir šiandien krikščionis gebės pasipriešinti Velniui ir jį nugalėti, jei tik nesitrauks nuo Jehovos. Dievo Žodis mus patikina: „Priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų“ (Jokūbo 4:7).

‘MES GRUMIAMĖS SU DVASINĖMIS BLOGIO JĖGOMIS’

6. Kaip Šėtonas kovoja prieš krikščionis?

6 Taigi, karo prieš Dievo tautą Šėtonas laimėti negali, tačiau jeigu prarasime budrumą, to karo auka galime tapti bet kuris iš mūsų. Šėtonas žino galįs mus praryti, jei tik pavyktų susilpninti mūsų ryšį su Jehova. To siekdamas jis naudoja trejopą strategiją: atakuoja visą Dievo tautą, puola kiekvieną asmeniškai ir griebiasi klastos. Aptarkime šias tris pagrindines jo strategijas.

7. Kodėl Šėtonas taip aršiai puola Jehovos tautą?

7 Atakos prieš Dievo tautą. Apaštalas Jonas pasakė: „Visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Tai įspėjimas visiems tikriesiems krikščionims. Šėtonas, taip sakant, jau yra prarijęs visą šį bedievišką pasaulį, tad dabar gali sutelkti jėgas kovai su tais, kurie jam nepasiduoda, — su Jehovos tauta (Michėjo 4:1; Jono 15:19; Apreiškimo 12:12, 17). Jis baisiai įtūžęs ir žino turįs mažai laiko, todėl šiandien siautėja ir spaudžia krikščionis dar labiau — tai paskutiniai ir aršiausi jo bandymai sugriauti mūsų santykius su Dievu. Tad dabar kaip niekad svarbu ‘suprasti laiko ženklus ir žinoti, ką daryti’ (1 Metraščių 12:33 [12:32, Brb]).

8. Ką apaštalas Paulius turėjo omenyje sakydamas, kad su piktosiomis dvasiomis tenka grumtis?

8 Grumtynės su kiekvienu asmeniškai. Apaštalas Paulius įspėja, kad ‘mes grumiamės su dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose’ (Efeziečiams 6:12). Kodėl Paulius čia pavartojo žodį „grumiamės“? Nes kalbėjo apie kovą akis į akį, vienas prieš vieną. Šis žodis pabrėžia, kad grumtis su piktosiomis dvasiomis tenka kiekvienam iš mūsų. Net jeigu krašte, kuriame gyveni, žmonės netiki esant piktųjų dvasių, niekada nepamiršk, kad pasiaukodamas Jehovai tarytum stojai ant dvikovos kilimo. Nuo tada, o gal jau ir anksčiau, kiekvienas iš mūsų esame priversti grumtis. Nenuostabu, kad Paulius keliskart priminė Efezo krikščionims, jog būtina stovėti tvirtai ir išsilaikyti (Efeziečiams 6:11, 13, 14).

9. a) Kokiam tikslui Šėtonas ir demonai naudoja visokias klastas? b) Kodėl Šėtonas nori iškreipti mūsų mąstyseną ir kaip galime tam pasipriešinti? (Žiūrėk rėmelį „ Saugokis Šėtono klastos!“.) c) Kokią Šėtono klastą apsvarstysime?

9 Klastos. Paulius ragino krikščionis „išsilaikyti prieš velnio klastas“ (Efeziečiams 6:11). Atkreipk dėmesį, jog žodį „klastos“ jis pavartojo daugiskaitos forma. Piktosios dvasios naudojasi ne viena, o daugeliu suktybių, ir visai suprantama, kodėl. Kai kurie Dievo tarnai, atlaikę vienokį mėginimą, vėliau neatlaikė kitokio. Todėl Velnias ir demonai norėdami surasti kiekvieno iš mūsų silpnąją vietą atidžiai stebi, kaip elgiamės, — jie nepraleis progos pasinaudoti kiekviena dvasine silpnybe. Tačiau galime būti dėkingi Jehovai, kad Biblijoje atskleidė daugelį iš Velnio suktybių (2 Korintiečiams 2:11). Ankstesniuose skyriuose jau kalbėjome apie materializmo spąstus, žalingas draugijas, lytinį amoralumą. Dabar apsvarstykime dar vieną klastingą Šėtono ginklą — okultizmą.

UŽSIIMTI OKULTIZMU REIKŠTŲ IŠDUOTI JEHOVĄ

10. a) Kokių esama okultizmo apraiškų? b) Kaip Jehova žiūri į okultizmą ir koks tavo paties požiūris į jį?

10 Užsiimdami okultizmu žmonės neretai užmezga tiesioginį ryšį su piktosiomis dvasiomis. Būrimas, kerėjimas, mirusiųjų teiravimasis — tik kelios iš okultizmo apraiškų. Gerai žinome, kad visa tai bjauru Jehovai (Pakartoto Įstatymo 18:10-12; Apreiškimo 21:8). Bjauru turi būti ir mums, nes apaštalas Paulius ragina: „Bodėkitės pikto“ (Romiečiams 12:9). Tad nieku būdu nesileiskime į bendrystę su piktosiomis dvasiomis. Tikrai būtų baisu, jei taip pasielgtume ir išduotume savo Tėvą Jehovą!

11. Kodėl Šėtonas švęstų pergalę, jeigu pavyktų mus įvilioti į okultizmo spąstus? Pailiustruok atsakymą pavyzdžiu.

11 Kad užsiimti okultizmu reikštų išduoti Jehovą, žino ir Šėtonas. Todėl kaip įmanydamas stengiasi mus įvilioti į šiuos spąstus. Jei tik pavyksta įtraukti kurį krikščionį į demonizmą, jis švenčia pergalę. Kodėl galime sakyti, kad Šėtonui tai tikra pergalė? Pagalvok: jeigu pavyktų įkalbėti karį išduoti savąją kariuomenę ir persimesti į priešų pusę, priešų vadas būtų labai patenkintas. Gal net girtųsi tokiu karo „grobiu“, norėdamas įžeisti buvusį kario vadą. Jeigu krikščionis užsiimtų okultizmu, savo paties noru išduotų Jehovos kariuomenę ir taptų Šėtono pavaldiniu. Šėtonas džiūgaute džiūgautų, „priglaudęs“ tokį persimetėlį. Argi bent vienas iš mūsų norėtume dovanoti Velniui tokią pergalę? Tikrai ne! Mes nesame išdavikai.

KLAUSIMAI, SĖJANTYS ABEJONES

12. Kaip Šėtonas bando paveikti mūsų požiūrį į okultizmą?

12 Jeigu okultizmu bjaurimės, Šėtonui nepavyks mūsų juo sudominti. Jis supranta, jog to siekdamas turi pirma pakeisti mūsų požiūrį į šią blogybę. Todėl visaip bando supainioti mums protą, kad imtume laikyti „piktą geru, o gerą — piktu“ (Izaijo 5:20). Tam neretai griebiasi seno, išbandyto metodo — klausimų, sėjančių abejones.

13. Kaip Šėtonas jau nuo seno naudojasi klausimais, norėdamas pasėti abejones?

13 Prisimink, kaip Šėtonas ne kartą pasinaudojo šia taktika. Pavyzdžiui, Edene jis klausė Ievos: „Ar tikrai Dievas sakė: ‘Nevalgykite nuo jokio medžio sode!’?“ Jobo laikais danguje, vienoje angelų sueigoje Šėtonas iškėlė tokį klausimą: „Argi veltui Jobas bijo Dievo?“ Taip pat kai Jėzus pradėjo savo tarnystę žemėje, Šėtonas jį mėgino: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.“ Pagalvok, Šėtonas pašiepė žodžius, kuriuos prieš maždaug šešias savaites ištarė pats Jehova: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“! (Pradžios 3:1; Jobo 1:9; Mato 3:17; 4:3)

14. a) Kaip Šėtonas sukelia abejonių, ar visa, kas susiję su okultizmu, yra blogai? b) Ką dabar apsvarstysime?

14 Šiandien, norėdamas priversti Dievo tarną suabejoti, ar okultizmas tikrai yra blogybė, Šėtonas naudojasi panašia taktika. Deja, kai kuriuos krikščionis jam pavyksta suklaidinti, — jie suabejoja, ar visos okultizmo formos tokios jau blogos. Galima sakyti, jiems kyla vis tas pats klausimas: „Ar tikrai?“ (2 Korintiečiams 11:3). Kaip galime tokiems bendratikiams padėti pataisyti savo požiūrį? Kaip patiems apsisaugoti nuo šios Šėtono klastos? Aptarkime dvi gyvenimo sritis, kuriose Šėtonas slapčia prisodino okultizmo daigų, — pramogas ir gydymą.

ŠĖTONAS GALI PASINAUDOTI MŪSŲ NORAIS IR POREIKIAIS

15. a) Kaip daugelis žmonių Vakarų pasaulyje žiūri į okultizmą? b) Kaip pasaulio požiūris į okultizmą paveikė kai kuriuos krikščionis?

15 Požiūris į spiritizmą, raganavimą ir kitokias okultizmo formas darosi labai neatsargus, ypač Vakarų pasaulyje. Filmuose, knygose, televizijos laidose ir kompiuteriniuose žaidimuose demonizmas pateikiamas kaip smagi, intelektuali ir nekalta pramoga. Kai kurie okultinio siužeto filmai bei knygos taip išpopuliarėjo, kad net susikūrė jų gerbėjų klubai. Taigi, demonams pavyko pasiekti savo — į okultizmo pavojus žiūrima atsainiai. Ar tokia tendencija nepaveikė ir Jehovos garbintojų? Deja, kai kuriuos paveikė. Štai tipiškas pavyzdys: krikščionis, pažiūrėjęs okultinio siužeto filmą, sako: „Aš tik žiūrėjau, taigi okultizmu neužsiėmiau.“ Kodėl taip manyti pavojinga?

16. Kuo pavojingi okultinio turinio reginiai bei skaitiniai?

16 Nors žiūrėti okultinio siužeto laidą ar filmą ne tas pats, kas pačiam užsiimti okultizmu, tai anaiptol nereiškia, kad jokio pavojaus nėra. Pamąstyk: Dievo Žodis leidžia suprasti, kad nei Šėtonas, nei demonai negali skaityti mūsų minčių. * Kaip jau minėjome, norėdamos jas permanyti ir sužinoti, kokių turime silpnybių, piktosios dvasios atidžiai stebi, ką veikiame, vadinasi, ir kokias pasirenkame pramogas. Jeigu krikščioniui patinka filmai ar knygos, kuriuose pasakojama apie mediumus, magiją, burtus, dvasių apsėdimus ir panašias demonizmo apraiškas, demonams tai yra ženklas, — žmogus pats jiems atskleidžia, kokia jo silpnoji vieta! O demonai dvasinėse grumtynėse gali tuojau ta silpnybe pasinaudoti, pulti dar stipriau ir, vaizdžiai tariant, paguldyti tą krikščionį ant menčių. Kai kurie, iš pradžių tik domėjęsi okultinio turinio filmais, televizijos laidomis ar skaitiniais, vėliau ir patys pradėjo užsiimti okultizmu (Galatams 6:7).

Kai vargina liga, naudokis Jehovos teikiama parama

17. Kokią klastą Šėtonas gali panaudoti prieš tuos, kurie kovoja su liga?

17 Šėtonas mėgina pasinaudoti ne vien tuo, kad mėgstame papramogauti. Jis taip pat žino, jog norime būti sveiki. Kada jam tai gali būti paranku? Jeigu krikščionis sunkiai serga ir joks gydymas neduoda trokštamo rezultato, jį gali apimti neviltis (Morkaus 5:25, 26). Šėtonui ir demonams tai taptų gera proga veikti. Jie puikiai žino: Dievo Žodis įspėja nesikreipti pagalbos į „nedorybę darančių pagalbininkus“ (Izaijo 31:2, Jr, išnaša). Tikėdamiesi, kad krikščionis nepaisys šio įspėjimo, demonai gali pradėti kurstyti jam norą iš nevilties griebtis gydymo metodų ar procedūrų, susijusių su „paslaptinga galia“ — pavojingomis okultinėmis jėgomis. Jeigu demonams ši klasta pasisektų, sergančio krikščionio santykiams su Dievu iškiltų pavojus. Kodėl?

18. Kokie diagnostikos bei gydymo metodai krikščioniui nepriimtini ir kodėl?

18 Izraelitus, kurie griebėsi „piktų darbų“, arba „paslaptingos galios“ (NW), Jehova įspėjo: „Kai jūs tiesite rankas, aš nukreipsiu savo akis nuo jūsų. Net jei ilgai melsitės, aš jūsų negirdėsiu“ (Izaijo 1:13, 15). Tikrai nenorėtume, kad mūsų maldos dėl kokios nors priežasties nebūtų išgirstos arba kad Jehova sulaikytų savo pagalbos ranką, ypač kai sergame (Psalmyno 41:4 [41:3, Brb]). Tad jeigu yra požymių, kad vienoks ar kitoks diagnostikos arba gydymo metodas gali būti susijęs su okultizmu, Dievo tarnui jis nepriimtinas * (Mato 6:13). Jei liks ištikimas, krikščionis gali neabejoti, kad Jehova bus su juo. (Žiūrėk rėmelį „ Ar tai okultizmas?“.)

KAIP DĖL ISTORIJŲ APIE DEMONUS?

19. a) Ką, Velnio apgauti, daugelis mano apie jo galią? b) Kokias istorijas krikščionys turėtų vengti pasakoti?

19 Vakaruose nemažai žmonių nė į galvą neima, kad Šėtonas turi didelę galią ir yra pavojingas. Kituose pasaulio kraštuose priešingai, — ne vienas patikėjo Velnio melu, esą jo galia daug didesnė negu yra iš tikrųjų. Kai kurie piktųjų dvasių bijo tiesiog paniškai — valgo bijodami, dirba bijodami ir gulasi miegoti bijodami. Daug pasakojama apie visokias demonų galios apraiškas, neretai su užsidegimu, ir žmonės su jauduliu tokių pasakojimų klausosi. Ar turėtume ir mes skleisti tokias istorijas? Ne. Tikrojo Dievo tarnai to nedaro dėl dviejų svarbių priežasčių.

20. Kaip žmogus gali net ir nesąmoningai skleisti Šėtono propagandą?

20 Pirma, pasakodami apie demonų „žygdarbius“ darytume paslaugą Šėtonui. Kodėl? Dievo Žodyje pripažįstama, kad Velnias turi didelę galią, tačiau taip pat įspėjama, jog jis naudojasi „apgaulingais ženklais“ ir „suvedžiojimu“ (2 Tesalonikiečiams 2:9, 10, Jr). Šėtonas yra klastos meistras ir žino, kaip paveikti žmogaus mąstyseną, jeigu šis domisi okultizmu, taip pat kaip įtikinti jį melu. Galbūt žmogus nuoširdžiai įsitikinęs, kad matė ar girdėjo kažką antgamtiška, todėl pasakoja tai kitiems. Toliau perduodamos iš lūpų į lūpas tos istorijos dar padailinamos. Tad jeigu krikščionis jas kam nors perpasakotų, iš esmės vykdytų „melo tėvo“ Velnio valią — skleistų jo propagandą (Jono 8:44; 2 Timotiejui 2:16).

21. Kokia tema turėtų dominuoti mūsų pokalbiuose?

21 Antra, net jeigu krikščionis iš tiesų buvo susidūręs su piktųjų dvasių įtaka, nedera vis stebinti tuo savo bendratikių. Esame raginami ‘žiūrėti į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų’ (Hebrajams 12:2). Taip, turime sutelkti dėmesį ne į Šėtoną, o į Jėzų. Verta dėmesio, kad ir pats Jėzus tarnaudamas žemėje nežadino savo sekėjų smalsumo pasakojimais apie piktąsias dvasias, nors ir gerai žinojo, ką Šėtonas gali padaryti, o ko — ne. Jis susitelkė skelbti Karalystės žinią. Tad imkime pavyzdį iš Jėzaus ir apaštalų — kalbėkimės visų pirma apie „įstabius Dievo darbus“ (Apaštalų darbų 2:11; Luko 8:1; Romiečiams 1:11, 12).

22. Kaip galime suteikti ‘dangui daug džiaugsmo’?

22 Taigi Šėtonas naudojasi okultizmu ir kitomis klastomis mėgindamas sugriauti mūsų santykius su Jehova. Tačiau jeigu bjaurimės tuo, kas bloga, ir laikomės to, kas gera, nesuteikiame Velniui jokios progos susilpninti mūsų ryžto šalintis visokių okultizmo apraiškų (Efeziečiams 4:27). Įsivaizduok, kiek „danguje bus [...] džiaugsmo“, jeigu ‘išsilaikysime prieš velnio klastas’ iki pat dienos, kai jo nebeliks! (Efeziečiams 6:11)

^ pstr. 16 Šėtono prievardžiai Priešininkas, Šmeižikas, Apgavikas, Gundytojas, Melagis nėra pagrindas manyti, kad jis geba permatyti mūsų širdį ir protą. Biblijoje sakoma, kad Jehova yra tas, kuris „širdį išbando“, ir kad Jėzus „permato inkstus ir širdis“ (Patarlių 17:3; Apreiškimo 2:23).

^ pstr. 18 Daugiau apie tai rašoma Sargybos bokšto 1994 m. gruodžio 15 d. numeryje, straipsnyje „Ar šis sveikatos tyrimas tau?“, p. 19—22 (anglų, rusų ir kitomis kalbomis), ir Atsibuskite! 2001 m. sausio 8 d. numeryje, straipsnyje „Biblijos požiūris. Ar svarbu, kokį gydymo metodą renkamės?