Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

COV LUS QHIA NTXIV

Tej Feem Ntshav Thiab Kev Phais Mob

Tej Feem Ntshav Thiab Kev Phais Mob

Tej feem ntshav. Muab ntshav faib tau ua plaub feem loj li no: ntshav liab, ntshav dawb, ntshav cam, thiab ntshav dej. Feem ntshav liab zoo li cas? Nyob hauv cov ntshav liab, muaj ib hom plhaus thees (protein) hu ua hemaukaunpees (hemoglobin). Tej kws tshuaj tau muab cov hemaukaunpees no ua tshuaj kho cov neeg uas ntshav tsawg (anemia), lossis cov uas sem ntshav ntau dhau lawm.

Feem ntshav dej ho zoo li cas? Pom tias 90 feem pua ntawm cov ntshav dej, yog dej xwb. Cov ntshav dej no pab xa tej haumoos (hormones), tej ntsev, tej qab zib, tej plhaus thees, thiab tej txo tooj txo hlau (minerals) thiab lwm yam uas pab yug tej roj ntsha (nutrients), kom mus thoob plaws lub cev. Tsis tas li ntawd xwb, cov ntshav dej no muaj tej yam uas pab kom ntshav txawj nkoog, thiab muaj tej plhaus thees hu ua anpumees (albumin) uas tiv thaiv tau kab mob. Yog tias ib tug neeg kis tau mob, tej kws kho mob muaj peevxwm muab ib tug neeg uas twb muaj tus mob ntawd dua los lawm, cov ntshav dej faib ntxiv, ua tej feem me. Lawv muab cov plhaus thees tiv thaiv kab mob hu ua kamas kaunpulees (gamma globulin) uas nyob hauv cov ntshav dej cais tawm mus txhaj rau tus neeg mob. Ua li, feem ntshav dawb ho zoo li cas thiab? Ntshav dawb txawj tsim tej plhaus thees hu ua eethawfeloos (interferon) thiab eethawlukees (interleukin). Tej kws kho mob tau siv ob hom plhaus thees no los pab cov neeg uas kis tau kab mob lossis mob kheeb xawm (cancer).

Cov Khixatia yeej tsis kam txais ntshav, thiab thaum muab ntshav faib ua plaub feem loj, lawv kuj tsis kam txais plaub feem ntawd ib qho li thiab. Tiamsis thaum kws kho mob muab plaub feem ntshav loj, faib ntxiv ua tej feem me me, puas zoo rau cov Khixatia txais thiab? Tsis muaj ib txoj kevcai hauv phau Vajlugkub uas yuav qhia tsi ntsees txog qhov no. Yog li ntawd, nyias yuav tau txiav txim rau nyias tus kheej tab meeg Vajtswv xwb. Tej zaum ib txhia Khixatia yuav tsis kam txais tej feem ntshav me ntawd. Yog vim li cas? Vim tias Mauxe Txoj Kevcai qhia tias thaum cov Yixayee tua tsiaj noj, lawv yuav tsum muab cov ntshav “hliv pov tseg rau hauv av.” (Kevcai 12:22-24) Tiamsis muaj dua lwm cov Khixatia ho kam txais tej feem ntshav me ntawd. Yog vim li cas thiab? Vim lawv suav tias thaum kws kho mob muab ntshav faib ua tej feem me npaum li ntawd, ces tej feem me ntawd tsis yog ntshav uas yog txojsia lawm.

Thaum koj yuav txiav txim siab seb koj yuav txais tej feem ntshav me los tsis txais, ua tib zoo xav txog tej no: Tej tshuaj uas luag tsim los tav ntshav, thiab tej tshuaj tiv thaiv kab mob, ib txhia kuj muaj tej feem ntshav me tov rau hauv thiab. Yog tias kuv tsis kam txais tej feem ntshav me, ces kuv puas to taub tias kuj yog kuv tsis kam txais cov tshuaj ntawd thiab? Thiab txawm yog kuv yuav txais thiab tsis txais tej feem ntshav me los, kuv puas paub piav tej no rau kuv tus kws kho mob?

Kev phais mob. Yog tias yuav phais mob, tej kws kho mob muaj kev pab kom tus neeg thiaj tsis sem ntshav ntau. Tej zaum lawv yuav muab dej tov rau tus neeg mob ntawd cov ntshav (hemodilution). Lawv muab nws cov ntshav ib txhia nqus tawm rau tej hnab, ces lawv mam li ntxiv dej rau nws, kom cov ntshav uas tseem nyob hauv nws lub cev ntau tuaj. Thaum lawv tabtom phais lossis tom qab phais tas lawd, mam li muab cov ntshav uas lawv nqus tawm, rov qab ntxiv rau nws lub cev. Kuj muaj dua lwm txojkev pab thiab. Kws kho mob siv ib lub tshuab los nqus cov ntshav uas sem thaum lawv phais mob (cell salvage). Mam li muab cov ntshav uas sem, lim rov los rau hauv tus neeg mob lub cev. Nco ntsoov tias tsis yog txhua tus kws kho mob yuav kho raws nkaus li tau hais tas los no. Ib tug yuav kho txawv mentsis ntawm ib tug, yog li tseem ceeb heev rau cov Khixatia nug seb tus kws kho mob yuav kho li cas tiag.

Ua ntej koj txiav txim siab seb koj yuav txais los tsis txais tej kev pab zoo li hais tas no, xav txog tej no: ‘Yog tias kuv txais cov kev pab no, ces kws kho mob yuav nqus kuv cov ntshav tawm, tej zaum lawv yuav muab cia rau ib qho ua ntej rov muab tso rau kuv lub cev thiab. Cov ntshav ntawd twb tsis ntoj hauv kuv nrog cev lawm, yog li cov ntshav ntawd puas tseem yog kuv li roj ntsha? Kuv lub siab puas kheev kuv txais txojkev kho mob no? Los yog yuav tsum muab cov ntshav ntawd “hliv pov tseg rau hauv av”? (Kevcai 12:23, 24) Yog tias kws kho mob muab kuv cov ntshav nqus rau lwm qhov, thiab tov tshuaj rau kuv cov ntshav ua ntej lawv rov muab ntxiv rau kuv lub cev, qhov ntawd puas yuav ua rau kuv lub siab nkaug kuv? Txojkev txhuav ntshav mus kuaj, txoj kev lim ntshav (hemodialysis), thiab txojkev siv tshuab nqus ntshav, puavleej muaj feem nrog kuv cov ntshav. Yog tias kuv tsis kam txais tej kev kho mob uas siv kuv cov ntshav hlo li, ces kuv puas to taub tias kuj yog kuv tsis kam txais cov kev kho mob ntawd thiab?’

Yog tias ib tug Khixatia yuav tau phais mob, ces nws yuav tsum txiav txim rau nws tus kheej seb nws puas tso cai rau kws kho mob siv nws cov ntshav li tau hais tas no. Qhov uas kws kho mob nqus mentsis ntshav mus kuaj, lossis nqus ntshav mus tov tshuaj thiab rov txhaj rau nws lub cev, yog nyob ntawm tus Khixatia txiav txim xwb.