1. Manoji siela, Dieve, vėl budės,

Žvaigždžių mirgynę danguje stebės.

Dienoj, nakty jos kalbesiu tyliu

Prabyla žmogui begale minčių.

Dienoj, nakty jos kalbesiu tyliu

Prabyla žmogui begale minčių.

2. Padėjai saulę, mėnesį aukštai.

Lai šėlsta bangos, — jas tu sulaikai.

Virš žemės kabo žėrintis dangus, —

Su baime klausiu: kas gi tas žmogus?

Virš žemės kabo žėrintis dangus, —

Su baime klausiu: kas gi tas žmogus?

3. Tavieji įsakai šventi, tyri,

Už korio medų man jie saldesni.

Nevertas auksas tavo išminties, —

Per amžius ją mana širdis mylės.

Nevertas auksas tavo išminties, —

Per amžius ją mana širdis mylės.