1. Akliems žmonėms diena nušvis,

Kurtieji iš tylos sugrįš.

O dykumos žydės gėlėm,

Ištroškus žemė trykš versmėm.

Guviai raišieji šokinės.

Mirtis išskirti negalės.

Laikai, matysi, bus nauji.

Ar tai širdimi jau regi?

2. Prabils liežuvis nebylus,

Senolis vėlei jaunas bus.

Ir žemė vaisių gausų ves,

Kas gera, amžiais neišseks.

Daina vaikų aidės toli,

Džiaugsmu spurdės širdis taiki.

Kas mirę, čia sugrįš gyvi.

Ar tai širdimi jau regi?

3. Avelė, vilkas guls drauge,

Veršiukai, meškos žais sode.

Vaikelis mažas juos vedžios,

O šie klusniausiai jį sekios.

Nuo skruostų ašaros nudžius,

Nei baimės, nei skausmų nebus.

Tikėki, laikas šis arti.

Ar tai širdimi jau regi?