1. Prailgo žmogui vargas,

Prailgo amžių stingulys.

O šventą Dievo vardą

Dar temdo šmeižto juodulys.

Bet Viešpats nepailsta,

Neišsenka jo tvermė —

Kantrybės nenudildo

Net šimtmečių tėkmė.

Išgelbėti jis trokšta

Kiekvieną, kam brangi tiesa.

Ne veltui bėga dienos,

Ne veltui laukia Jehova.

2. Lai veda mus kantrybė

Kilniuoju Viešpaties keliu.

Mintis ji suramina,

Nuo pykčio gina, nuo vaidų.

Kantrybė mato gera

Ir nepameta vilties,

Apsaugo nuo kartėlio,

Baugios nerimasties.

Dvasia tegul kantrumą

Brandina mums giliai širdy,

Tai būsime kaip Tėvas

Ir nepailsim laukdami.