1. Iškraipė savuosius takus žmonija,

Nutolo nuo Dievo tiesos.

Bet saugiai mus veda Jehovos dvasia, —

Paklūstame jai visados.

Draugėn kai sueinam, tvirtėja viltis,

Tikėjimas auga sparčiau.

Tai įkvepia darbus daryti gerus,

Tarnauti Jehovai uoliau.

Pats Viešpats įsakė saviesiems tarnams

Laikytis kartu nuolatai.

Per sueigas mokomės Dievo kelių,

Pažįstame jį artimai.

 2. Ne vien tiktai duona gyvena žmogus —

Ir Dievo kiekvienu žodžiu.

Tad laiko negailime būti sykiu

Ir sotintis dvasios penu.

Kas kartą čia ragina mus Jehova

Tikėjimą rodyt darbais,

Čia Dievo sekėjai — darni brolija —

Mums tampa geriausiais draugais.

Šios sueigos brangios, nes žvelgiam pirmyn —

Artėja nuostabūs laikai.

Jehovos duota prakilni išmintis

Mus ruošia gyvent amžinai.