Brangus Karalystės skelbėjau!

Įsivaizduok, kad stovi ant Alyvmedžių kalno, esi vienas iš apaštalų. Prieš tave – Jėzus. Jis ruošiasi pakilti į dangų ir taria: „Kai ant jūsų nusileis šventoji dvasia, jūs gausite galios ir būsite mano liudytojai Jeruzalėje, visoje Judėjoje, Samarijoje ir iki žemės pakraščių“ (Apd 1:8). Kaip jaustumeisi išgirdęs tuos žodžius?

Tokia rimta užduotis tikriausiai kiek išgąsdintų: „Kaip mums, tokiai mažai saujelei, paliudyti iki žemės pakraščių?“ Gal dar prisimintum, ką Jėzus buvo pasakęs prieš pat savo mirtį: „Vergas ne didesnis už savo šeimininką. Jeigu persekiojo mane, persekios ir jus; jei laikėsi mano žodžių, laikysis ir jūsų. Bet taip su jumis elgsis dėl mano vardo, nes jie nepažįsta to, kuris mane siuntė“ (Jn 15:20, 21). Ko gero, svarstytum: „Kaip įstengsime gerai paliudyti apie Dievo Karalystę, jei mus persekios ir visaip spaus?“

Panašūs klausimai šiandien kyla ir mums. Jehovos liudytojų vardas įpareigoja gerąją naujieną paliudyti „iki žemės pakraščių“, „visų tautų žmonėms“ (Mt 28:19, 20). Kaip tad šį darbą atlikti, ypač jei mus persekioja?

Apaštalų darbų knygoje užrašytas pasakojimas mums byloja, kad krikščionys pirmajame amžiuje Jehovos padedami jiems pavestą užduotį įvykdė. Leidinys, kurį laikai rankose, parengtas taip, kad galėtum į anuos įvykius įsijausti, viską gerai perprasti. Matysi, kiek daug panašumų yra tarp pirmojo amžiaus ir šių laikų krikščionių. Mes atliekame tą patį darbą ir jis yra panašiai organizuojamas. Tuos panašumus ištyręs, be abejo, dar labiau įsitikinsi, kad Jehova ir toliau vadovauja žemiškajai savo organizacijos daliai.

Nuoširdžiai Dievą meldžiame, kad ši knyga sustiprintų tavo pasitikėjimą Jehovos pagalba ir šventosios dvasios galia. Tegul Apaštalų darbų knyga įkvepia tave nenuilstamai liudyti apie Dievo Karalystę ir padėti žmonėms atrasti išgelbėjimo kelią (Apd 28:23; 1 Tim 4:16).