Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

NTU 16

Tus Mexiyas Los Txog

Tus Mexiyas Los Txog

Yehauvas qhia tias tus Mexiyas uas nws cog lus tseg puag thaum ub yog Yexus

YEHAUVAS puas yuav pab kom tibneeg paub tias tus Mexiyas yog leejtwg? Nws yeej pab. Cia peb kawm seb Vajtswv pab li cas. Kwvlam 400 xyoo tom qab sau tiav Cov Nqe Lus Henplais lawm, Vajtswv txib ib tug tubtxib saum ntuj npe hu ua Kali-ee, los saib ib tug ntxhais hluas npe hu ua Maivliag. Maivliag nyob hauv lub moos Naxale uas nyob sab qaum teb hauv lub xeev Kalilais. Thaum Kali-ee los saib Maivliag, Maivliag xav tsis thoob li. Kali-ee hais rau Maivliag tias Vajtswv yuav pub Vajtswv lub hwj huam dawb huv los roos MaivLiag. Yog li ntawd, txawm tias Maivliag tseem yog ib tug nkauj xwb los, nws yuav xeeb tub. Tus tub no yuav yog tus Vajntxwv uas Vajtswv cog lus tseg puag thaum ub. Nws yuav kav mus ib txhis! Tus menyuam no yog Vajtswv tus Tub ntag. Vajtswv muab nws txojsia saum ntuj los xeeb rau hauv Maivliag lub tsev menyuam.

Maivliag txo hwjchim heev. Nws zoo siab hlo ua tes haujlwm tseem ceeb uas Vajtswv hais kom nws ua. Lub sijhawm ntawd, ib tug kws ntoo npe hu ua Yauxej, twb qhaib Maivliag lawm. Tom qab ib tug tubtxib saum ntuj los qhia Yauxej vim li cas Maivliag muaj menyuam, Yauxej mam li yuav Maivliag. Ua li, Maivliag yuav yug menyuam rau qhovtwg? Twb muaj lus faj lem sau tseg tias tus Mexiyas yuav los yug rau lub moos Npelehee. (Mikha 5:2) Tiamsis lub moos Npelehee ntawd nyob deb heev! Deb li 90 mais kev ntawm Naxale.

Tus nom uas kav Loos tebchaws tau rhawv kevcai kom txhua tus nyias rov mus sau npe rau hauv nyias lub qub zej qub zos. Yog li ntawd, Yauxej thiab Maivliag thiaj rov qab mus sau npe hauv Npelehee. Lub sijhawm ntawd Maivliag tabtom suab menyuam. (Luka 2:3) Maivliag yug nws tus menyuam hauv lub nkuaj nyug thiab muab nws tso pw hauv ib lub dab zaub. Vajtswv txib ib tug tubtxib saum ntuj los hais rau cov neeg yug yaj tom teb tias, muaj ib tug menyuam uas nyuam qhuav yug los. Tus menyuam ntawd yog tus Mexiyas, lossis tus Khetos, uas Vajtswv tau cog tseg.

Tom qab no, muaj lwm cov ua timkhawv tias Yexus yog tus Mexiyas uas Vajtswv tau cog tseg. Tus cev Vajtswv lus hu ua Yaxaya tau qhia tseg ua ntej lawm tias, yuav muaj ib tug los npaj kev rau tus Mexiyas ua Vajtswv tes haujlwm. (Yaxaya 40:3) Tus uas npaj kev ua ntej yog leejtwg? Yog Yauhas tus uas muab tibneeg ua kevcai raus dej. Thaum Yauhas pom Yexus, nws qw tias: “Cia li saib Vajtswv tus menyuam yaj uas ris ntiajteb lub txim mus.” Tamsim ntawd, Yauhas ib co thwjtim thiaj raws Yexus qab. Ib tug thwjtim ntawd kuj hais tias: “Peb twb ntsib tug Mexiyas lawm.”​—Yauhas 1:29, 36, 41.

Tseem muaj pov thawj qhia ntxiv tias Yexus yog tus Mexiyas. Thaum Yauhas muab Yexus ua kevcai raus dej, Yehauvas tus kheej kiag hais lus saum ntuj tuaj. Yehauvas pub nws lub hwj huam dawb huv rau Yexus thiab tsa Yexus ua tus Mexiyas. Yehauvas hais tias: “Tus no yog kuv tus tub uas kuv hlub, kuv txaus siab rau nws heev.” (Mathai 3:16, 17) Tus Mexiyas uas Vajtswv cog tseg, los lawm tiag!

Tej no muaj tshwm sim rau xyoo twg? Tshwm sim rau xyoo 29 T.Q.Y. Cov niaj xyoo uas Daniyee sau txog, uas ntev li 483 xyoos, los xaus rau xyoo ntawd. Tej no ua pov thawj tias Yexus yeej yog tus Mexiyas, lossis tus Khetos, tiag. Tiamsis thaum Yexus nyob hauv ntiajteb no, nws tshaj tawm txog dabtsi?

—Zaj no muaj nyob rau hauv Mathai tshooj 1 txog 3; Malakau tshooj 1; Luka tshooj 2; Yauhas tshooj 1.