14 SKYRIUS

Kodėl tiesiog visko neužbaigus?

 „GERIAU man mirti, negu gyventi.“ Kas pasakė šiuos žodžius? Tas, kuris netikėjo Dievo? Kuris Dievo išsižadėjo? Nuo kurio Dievas nusigręžė? Nei viena, nei antra, nei trečia. Taip kalbėjo dievobaimingas, bet į neviltį puolęs žmogus — pranašas Jona (Jonos 4:3).

Biblijoje nesakoma, kad Jona būtų ketinęs nusižudyti. Vis dėlto tie nusivylimo kupini žodžiai byloja apie skaudžią tikrovę: netgi Dievo tarnus kartais gali prislėgti didžiulis sielvartas (Psalmyno 34:20 [34:19, Brb]).

Kai kuriuos jaunuolius apima tokia juoda neviltis, kad jie nebemato prasmės gyventi. Ne vienas jaučiasi kaip šešiolikmetė Laura: „Ne pirmi metai mane vargina pasikartojantys depresijos paūmėjimai. Dažnai pagalvoju apie savižudybę.“ Jei pažįsti žmogų, kuris užsimena apie pasitraukimą iš gyvenimo, o gal net ir pats apie tai pamąstai, ką galėtum daryti? Iš pradžių pasvarstykime, kodėl apskritai žmogui kyla tokios mintys.

Sielvarto šaknys

Dėl ko gali ateiti mintis atimti sau gyvybę? Priežasčių būna įvairių. Viena, gyvename „sunkiais laikais“, ir daugybė paauglių patiria didžiulę įtampą (2 Timotiejui 3:1). Be to, dėl žmogiško netobulumo kai kurie savyje ir aplink save temato ydas, blogį ir vien apie tai tegalvoja (Romiečiams 7:22-24). Kiti apie savižudybę gali pradėti mąstyti dėl to, kad yra skriaudžiami. Dar kiti — dėl kokių sveikatos problemų. Įsidėmėtina, kad vienoje šalyje, apytikriais duomenimis, daugiau kaip 90 procentų nusižudžiusių asmenų sirgo vienokia ar kitokia psichikos liga. *

Be to, nė vienas nesame apsaugotas nuo nelaimių. Biblijoje rašoma, kad „visa kūrinija iki šiol dejuoja ir  kankinasi“ (Romiečiams 8:22). Jaunuoliai, žinoma, ne išimtis. Juos gali skaudžiai paveikti, pavyzdžiui:

● giminaičio ar draugo mirtis;

● naminio gyvūnėlio mirtis;

● nesutarimai šeimoje;

● nesėkmės moksle;

● nelaiminga meilė;

● patiriama skriauda (pavyzdžiui, smurtas ar seksualinė prievarta).

Tiesa, anksčiau ar vėliau vieną ar kitą iš čia paminėtų išgyvenimų patiria kone visi jaunuoliai. Tačiau kodėl  vieniems atlaikyti gyvenimo audras sekasi lengviau nei kitiems? Pasak specialistų, kovoti nenori paprastai tie jaunuoliai, kurie nesitiki sulaukti pagalbos ir nemato jokios vilties. Kitaip tariant, jie nebemato jokių prošvaisčių. Iš tikrųjų jie nori ne mirties — jie tetrokšta, kad liautųsi skausmas.

Išeities nėra?

Gal ir tu pažįsti ką nors, kas, norėdamas žūtbūt užbaigti kančias, yra užsiminęs apie ketinimą pasitraukti iš gyvenimo? Kaip tokiu atveju galėtum padėti?

Jeigu tavo draugas tiek prislėgtas, kad galvoja apie mirtį, paragink jį ieškoti pagalbos. Paskui pasikalbėk su galinčiu padėti suaugusiuoju, — kad ir ką tavo draugas apie tai manytų. Ir nesibaimink, kad jūsų draugystė gali iširti. Juk ieškodamas draugui pagalbos gal net išgelbėsi jam gyvybę!

O jeigu mintis pasidaryti galą kilo tau pačiam? Nelaikyk visko savyje. Išsipasakok tėvams, draugui ar kokiam nors kitam rūpestingam žmogui, kuris galėtų išklausyti ir tavo žodžius priimtų rimtai. Išsikalbėdamas tikrai nieko neprarasi, užtat laimėti gali labai daug. *

Žinoma, vien papasakojus apie savo bėdas jos neišnyks. Tačiau patikimo draugo parama, galimas dalykas, pasirodys esanti kaip tik tai, ko reikėjo. Drauge gal net rasite kokią gerą išeitį.

Gyvenimas nestovi vietoje

Kada slegia kokia širdgėla, atmink: kad ir kokia beviltiška  padėtis atrodytų, laikui bėgant viskas keisis. Psalmininkui Dovydui, patyrusiam daug vargo, irgi išaušo diena, kai jis galėjo pagrįstai pasakyti: „Tu pavertei mano liūdesį džiugesiu“ (Psalmyno 30:12 [30:11, Brb]).

Dovydas, aišku, nesitikėjo, kad taip ir džiūgaus visą gyvenimą. Jis iš patirties žinojo, kad bėdos ateina ir praeina. Ar pastebėjai, kad taip yra ir su tavosiomis? Tiesa, kai kurios atrodo nepakeliamos — bent jau kol kas. Tačiau apsišarvuok kantrybe. Viskas keičiasi, ir dažnai į gera. Būna, kad palengvėjimas ateina taip, kaip nė nesitikėjai. O gal pats rasi išeitį, apie kurią nebuvai pagalvojęs. Esmė ta, kad tave slegiantys sunkumai nesitęs amžinai (2 Korintiečiams 4:17).

Maldos vertė

Geriausias klausytojas tau pasiekiamas per maldą. Gali  melstis kaip Dovydas: „Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį, išmėgink mane ir perprask mano mintis. Pažiūrėk, ar neinu klystkeliu, ir vesk mane amžinuoju keliu“ (Psalmyno 139:23, 24).

Tačiau malda nėra koks vaistas nuo streso. Melsdamasis iš tikrųjų bendrauji su savo dangiškuoju Tėvu, o jis nori, kad išlietum jam savo širdį (Psalmyno 62:9 [62:8, Brb]). Apmąstyk kelias svarbias tiesas apie Dievą.

● Jis gerai žino, kodėl sielvartauji (Psalmyno 103:14).

● Pažįsta tave geriau, nei tu pats (1 Jono 3:20).

● Jis tavimi rūpinasi (1 Petro 5:7).

● Naujajame pasaulyje Dievas „nušluostys kiekvieną ašarą“ tau nuo akių (Apreiškimo 21:4).

 Jei priežastis — sveikatos problema

Kaip jau minėjome, minčių apie savižudybę dažnai kyla tiems, kurie serga kokia nors liga. Jeigu ir tave alina kokia negalia, nesigėdyk kreiptis pagalbos. Pats Jėzus sakė, kad ligoniams reikia gydytojo (Mato 9:12). Gera žinoti, jog daugelis ligų pasiduoda gydomos. O gydydamasis galbūt pasijusi daug geriau. *

Biblijoje žadama, kad Dievo naujajame pasaulyje „nė vienas iš gyventojų nesakys: ‘Aš sergu’“ (Izaijo 33:24, Brb). Dievas sako, kad tada „to, kas buvo, niekas neatmins, tai nė į galvą niekam nebeateis“ (Izaijo 65:17). O dabar iš visų jėgų stenkis nepasiduoti gyvenimo sunkumams; ir niekada nepamiršk — Dievo nustatytu laiku depresija nugrims užmarštin (Apreiškimo 21:1-4).

DAUGIAU APIE TAI SKAITYK 2 TOMO 9 SKYRIUJE

KITAME SKYRIUJE

Tėvai nori žinoti apie tave viską — netgi tai, ko nenori jiems pasakoti. Ar įmanoma išsikovoti bent kiek privatumo?

[Išnašos]

BIBLIJOS EILUTĖ

„Jūsų prašymai tesidaro žinomi Dievui, ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir protus“ (Filipiečiams 4:6, 7)

PATARIMAS

Kai pasijunti prislėgtas, išeik pasivaikščioti — buvimas gryname ore ir spartus ėjimas ramina nervus ir gerina nuotaiką.

AR ŽINOJAI... ?

Savižudybės aukos — tai ne tik tie, kas atima sau gyvybę, bet ir jų artimieji.

VEIKSMŲ PLANAS

Kai jausiuosi nieko vertas ir nemylimas, kreipsiuosi į šį žmogų (užrašyk vardą žmogaus, kuriuo pasitiki): ․․․․․

Vienas iš gerų dalykų mano gyvenime, kuriuo galiu džiaugtis, yra... ․․․․․

Savo tėvų šita tema norėčiau paklausti... ․․․․․

KAIP TAU ATRODO?

● Net ir didžiuliai sunkumai tėra laikini. Kodėl tau būtų naudinga apie tai pamąstyti?

● Kodėl galima sakyti, kad nusižudydamas žmogus savo problemas užkrauna kitiems?

[Anotacija 104 puslapyje]

„Kartais depresija taip paūmėdavo, kad tiesiog norėdavau numirti, bet dėl ištvermingų maldų ir dėl gydymo mano gyvenimas vėl stojo į vėžes“ (Heidi)

[Rėmelis 100 puslapyje]

Jeigu stovi ant bedugnės krašto

Netgi kai kurie Biblijos veikėjai kartais jausdavosi taip prislėgti, kad nebenorėdavo gyventi. Štai keli pavyzdžiai.

Rebeka: „Jei taip, tai kam aš dar gyvenu?“ (Pradžios 25:22)

Mozė: „Verčiau užmušk mane [...], — kad daugiau nebematyčiau savo nelaimės“ (Skaičių 11:15).

Elijas: „Imk Viešpatie, imk mano gyvastį, nes aš nesu geresnis už savo protėvius“ (1 Karalių 19:4).

Jobas: „O, kad paslėptum mane Šeole, [...] nustatytum laiką ir atmintum mane!“ (Jobo 14:13)

Visiems tiems žmonėms reikalai galiausiai pasitaisė — ir dar taip, kaip nė vienas iš jų nesitikėjo. Būk tikras, kad taip pat bus ir tau!

[Iliustracija 102 puslapyje]

Nevilties jausmas, kaip tie audros debesys, po kurio laiko nuslinks