Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Nejaugi negaliu turėti šiek tiek privatumo?

Nejaugi negaliu turėti šiek tiek privatumo?

15 SKYRIUS

Nejaugi negaliu turėti šiek tiek privatumo?

Pažymėk, kokia būtų tikėtiniausia tavo reakcija į abu toliau pateiktus scenarijus.

1. Esi užsidaręs savo kambaryje. Staiga nepasibeldęs įsiveržia brolis ar sesuo.

□ Nieko baisaus. Kartais ir aš broliui ar sesei padarau tą patį.

□ Koks įžūlumas! O jeigu tuo metu rengčiausi?

2. Vos tik pareini į namus, tėvai užverčia klausimais: „Kur buvai?“, „Ką veikei?“, „Su kuo?“

□ Nieko baisaus. Juk šiaip ar taip aš jiems viską papasakoju.

□ Kaip nervina! Jie visai manimi nepasitiki!

KAI buvai mažas, apie privatumą turbūt nelabai tegalvojai. Jeigu į tavo kambarį įbėgdavo broliukas ar sesutė, gal net apsidžiaugdavai. Kai tėvai ko nors paklausdavo, nė kiek nedvejodamas jiems atsakydavai. Tada buvai tarytum atversta knyga. O dabar tą knygą galbūt norisi užversti. „Aš mėgstu kai kuriuos dalykus pasilaikyti sau“, — sako keturiolikmetis Koris. Pakalbėkime, kokiais dviem atžvilgiais išsikovoti privatumo ne taip jau lengva.

Kai norisi pabūti vienam

Pabūti vienumoje kartais norisi dėl įvairių priežasčių. Galbūt tiesiog reikia truputį pailsėti (Morkaus 6:31). Arba gal nori pasimelsti ir tada darai, kaip savo mokiniams patarė Jėzus: „Eik į savo kambarį ir užsidaręs duris melskis savo Tėvui“ (Mato 6:6; Morkaus 1:35). Bėda ta, kad tuomet, kai užsidarai savo kambaryje (jei tokį turi), tėvai galbūt mano, kad ne melstis ten užsidarei! O tavo brolis ar sesuo, ko gero, paprasčiausiai nesupranta, kad tau norisi pabūti vienam.

Ką galėtum daryti. Užuot pavertęs savo kambarį mūšio lauku, daryk štai ką.

● Kad galėtum turėti šiek tiek laiko sau, su broliu ar seserimi nusistatykite kelias paprastas taisykles. Jei reikia, gal tą padaryti galėtų padėti tėvai. *

● O dėl tėvų — pasistenk suprasti jų požiūrį. „Kartais tėvai patikrina, ką veikiu, — sako šešiolikmetė Rebeka. — Bet jeigu atvirai, jų vietoje aš irgi tikrinčiau savo paauglį sūnų ar dukrą — ypač žinodama, su kokiomis pagundomis jaunimas dabar susiduria!“ Ar gali, kaip Rebeka, įžvelgti, kodėl tėvai nerimauja? (Patarlių 19:11, Brb)

● Sąžiningai pagalvok: „Ar kartais neduodu tėvams pagrindo įtarinėti, kad užsidaręs duris darau ką nors negera? Gal esu toks didelis slapukas, jog tam, kad bent šį tą apie mane sužinotų, jie nori nenori turi griebtis gudrybių?“ Jeigu į šiuos klausimus atsakai „ne“, o tėvai vis tiek tavimi nepasitiki, tada ramiai ir pagarbiai su jais pasikalbėk. Atidžiai klausykis, ką jie sakys, ir nedaryk nieko, kas situaciją pablogintų (Jokūbo 1:19).

Kai bendrauji su draugais

Visiškai suprantama, kad paauglys nori turėti draugų ir už šeimos ribų. Normalu ir tai, kad tėvai domisi, kas tie tavo draugai yra ir ką būdamas su jais veiki. Tačiau tau jų susirūpinimas kartais gali atrodyti kone paranojiškas. „Aš tenoriu, kad tuomet, kai naudojuosi savo mobiliuoju telefonu ar elektroniniu paštu, tėvai kas dešimt minučių nežvilgčiotų man per petį ir neklausinėtų, su kuo bendrauju“, — sako šešiolikmetė Eimi.

Ką galėtum daryti. Užuot leidęs, kad dėl draugų tarp tavęs ir tėvų iškiltų siena, pamėgink štai ką.

● Atvirai papasakok tėvams, kas yra tavo draugai, ir pasistenk su jais supažindinti. Juk tau nepatiktų, jei tėvai imtųsi seklių vaidmens. Bet ką jiems daryti, jeigu slepi, su kuo draugauji? Prisimink: kuo daugiau jie žinos apie tuos, su kuriais leidi laiką, tuo ramiau jausis dėl tavo pasirinkimo.

● Būk sąžiningas sau: ar tau trūksta privatumo, ar bandai ką nors nuslėpti? 22-ejų Britani sako: „Jei gyveni su tėvais ir jie dėl ko nors nerimauja, turėtum galvoti taip: „Jei nieko blogo nepadariau, kamgi man tai slėpti?“ Antra vertus, jeigu tau jau reikia tai slėpti, vadinasi, tikrai kažkas ne taip.“

Patyrinėk save

Dabar pagalvok, kaip galėtum spręsti kai kurias konkrečias savo privatumo problemas. Parašyk atsakymus į toliau pateiktus klausimus.

1 žingsnis. Įvardyk problemą. Kokioje srityje norėtum daugiau privatumo?

․․․․․

2 žingsnis. Įvertink tėvų požiūrį. Kaip manai, kas iš tiesų neduoda jiems ramybės?

․․․․․

3 žingsnis. Ieškok sprendimų. Kaip galėjai nejučiomis paaštrinti problemą? Ką dabar galėtum pakeisti? Kokia tėvų reakcija būtum patenkintas?

․․․․․

4 žingsnis. Pasikalbėk su tėvais. Parašyk, nuo ko galėtum pradėti su tėvais pokalbį apie savo privatumą.

․․․․․

KITAME SKYRIUJE

Iš kur pasisemti paguodos, jei vieną iš tėvų pasiglemžė mirtis?

[Išnaša]

^ pstr. 14 Daugiau informacijos rasi 6 skyriuje.

BIBLIJOS EILUTĖ

„Visomis išgalėmis stenkis būti vertas Dievo pritarimo, neturintis ko gėdytis darbininkas“ (2 Timotiejui 2:15)

PATARIMAS

Kai su tėvais kalbėsiesi apie privatumą, venk skųstis. Verčiau paaiškink, kad esi susirūpinęs. Kodėl verčiau taip? Nusiskundimais sudarytum tėvams įspūdį, kad juos kaltini, o išreikšdamas susirūpinimą padėsi pagrindą drauge ieškoti sprendimų.

AR ŽINOJAI... ?

Kuo atviresnis su tėvais būsi, tuo mažiau jie tave įtarinės.

VEIKSMŲ PLANAS

Kad įgyčiau (ar atgaučiau) tėvų pasitikėjimą, aš... ․․․․․

Savo tėvų šita tema norėčiau paklausti... ․․․․․

KAIP TAU ATRODO?

● Kodėl tėvai turi teisę domėtis tavo gyvenimu?

● Kaip tavo pastangos mokytis bendravimo su tėvais gali vėliau gyvenime praversti bendraujant su kitais žmonėmis?

[Anotacija 108 puslapyje]

„Tėvai nenori, kad tau kas nors atsitiktų, todėl kartais, regis, pažeidžia tavo privatumą. Tai atrodo neteisinga. Bet, tiesą pasakius, jeigu turėčiau vaikų, tikriausiai daryčiau tą patį“ (Aleina)

[Iliustracija 109 puslapyje]

Pasitikėjimas — kaip alga, kurią reikia užsidirbti