Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kodėl tėvai neišleidžia manęs pasilinksminti?

Kodėl tėvai neišleidžia manęs pasilinksminti?

37 SKYRIUS

Kodėl tėvai neišleidžia manęs pasilinksminti?

Alison, paauglei iš Australijos, pirmadienio rytas mokykloje kaip visada sunkus.

„Visos kalba, ką veikė savaitgalį, — sako ji. — Pasakoja visokius jaudinančius nuotykius, pavyzdžiui, kiek vakarėlių pabuvo, su kiek vaikinų bučiavosi, net kaip bėgo nuo policijos... Šiurpoka, bet ir smagu! Grįžta namo penktą ryto, o jų tėvams nė motais. O aš turiu būti lovoje joms dar nė nepradėjus naktinių linksmybių!

Galiausiai, viską išpasakojusios apie savo savaitgalį, bendraklasės klausia, ką veikiau aš. O ką veikiau? Ėjau į sueigas. Buvau tarnyboje. Nieko smagaus kaip ir nebuvo. Todėl dažniausiai atsakau, kad nieko neveikiau. Tada klausia, kodėl nėjau su jomis.

Pirmadienis praeina — manai, atsikvėpsi. Bet kur tau! Nuo antradienio visos jau kalba apie ateinančio savaitgalio planus. O aš tik sėdžiu ir klausausi. Jaučiuosi tokia visų pamiršta!“

AR PIRMADIENIO rytą mokykloje jautiesi panašiai? Gali atrodyti, kad už namų slenksčio tavęs laukia žavus linksmybių pasaulis, bet tėvai laiko tave po keliais užraktais. Tarsi būtum kokiame pramogų parke, o tau neleistų išbandyti nė vienos karuselės. Tu juk nenori daryti visko, ką daro tavo bendraamžiai, — tik trokšti bent retkarčiais pasilinksminti! Tarkim, ką norėtum nuveikti šį savaitgalį?

□ pašokti

□ pasilinksminti vakarėlyje

□ nueiti į koncertą

□ nueiti į kiną

□ kita ․․․․․

Papramogauti reikia. Tavo Kūrėjas nori, kad džiaugtumeisi jaunyste (Mokytojo 3:1, 4). Tėvai irgi nori, kad tau būtų smagu, — nors pats kartais tuo ir abejoji. Tačiau jie pagrįstai nerimauja dėl dviejų dalykų: ketini veikti ir su kuo.

Tad ką daryti, kai draugai tave kur nors kviečia, bet abejoji, ar tėvai išleis? Apsvarstyk tris sprendimo variantus ir galimas jų pasekmes.

VARIANTAS A. IŠEITI NEATSIKLAUSUS

Galimi tokio sprendimo motyvai. Nori padaryti draugams įspūdį — parodyti, koks esi nepriklausomas. Tau atrodo, kad geriau už tėvus žinai, ką daryti, arba tiesiog nelabai paisai jų nuomonės (Patarlių 14:18).

Rezultatas. Įspūdį draugams gal ir padarysi, bet sykiu jie pamatys, kad esi linkęs apgaudinėti. Jei apgaudinėji tėvus, gali būti, kad apgaudinėsi ir draugus. Kai tėvai sužinos, pasijaus įskaudinti, išduoti ir tavęs gal apskritai niekur nebeišleis. Neklausyti tėvų ir neatsiklausus išeiti — neprotinga (Patarlių 12:15).

VARIANTAS B. NIEKO NEPRAŠYTI IR NIEKUR NEITI

Galimi tokio sprendimo motyvai. Apgalvoji pasiūlymą ir nusprendi, kad dalyvaudamas tame pasilinksminime nusižengtum savo principams arba kad ne visi toje kompanijoje būtų tau gera draugija (1 Korintiečiams 15:33; Filipiečiams 4:8). Kita vertus, eiti gal ir norėtum, tik nedrįsti prašyti tėvų leidimo.

Rezultatas. Jeigu nusprendei neiti suprasdamas, kad pasiūlymas nekoks, bus drąsiau atsisakyti. Tačiau jeigu lieki namie vien dėl to, kad nedrįsti paprašyti tėvų, tai veikiausiai ir sėdėsi namie vienui vienas su savo liūdnom mintim.

VARIANTAS C. PAPRAŠYTI LEIDIMO

Galimi tokio sprendimo motyvai. Tu pripažįsti tėvų autoritetą ir gerbi jų sprendimus (Kolosiečiams 3:20). Taip pat juos myli ir nenori skaudinti išsliūkindamas iš namų be jų žinios (Patarlių 10:1). Be to, dabar turi progą išsakyti savo nuomonę.

Rezultatas. Tėvai matys, kad juos myli ir gerbi. Ir jeigu tavo prašymas jiems atrodys protingas, jie tave išleis.

Kodėl tėvai kartais neišleidžia

Na, o jeigu tėvai pasako „ne“? Turbūt susinervini. Tačiau jei suprasi jų požiūrį, susitaikyti su draudimu bus lengviau. Tokį tėvų sprendimą gali nulemti įvairūs veiksniai. Štai keli jų.

Tėvai turi daugiau žinių ir patirties. Jei galėtum pasirinkti, tikriausiai maudytis eitum į paplūdimį, kuriame budi gelbėtojai. Kodėl? Smagiai sau plaukiodamas pavojaus pats gali ir nepastebėti. Bet gelbėtojai iš aukštai geriau mato, ar nėra kokios grėsmės.

Panašiai yra ir su tėvais. Turėdami daugiau žinių ir patirties, jie gali numatyti pavojus, kurių pats nesuvoki. Kaip ir gelbėtojai, jie nori ne atimti iš tavęs malonumą, o padėti išvengti bėdų, galinčių apkartinti tau gyvenimą.

Tėvai tave myli. Jie trokšta tave apsaugoti. Iš meilės jie, kai tik gali, sako „taip“, ir iš meilės, kai būtina, sako „ne“. Kai tu klausi jų, ar gali daryti tą ar aną, jie klausia savęs, ar gãli tau leisti ir, jei bus kokių pasekmių, ar galės su jomis susitaikyti. Tėvai atsakys sau — sykiu ir tau — „taip“ tik įsitikinę, jog tau nieko blogo negresia.

Kaip pasididinti šansus išgirsti „taip“

Turėk omenyje keturis dalykus.

Sąžiningumas. Pirma, sąžiningai paklausk savęs: „Kodėl iš tikrųjų noriu ten eiti? Ar dėl to, kad ta pramoga man patinka, ar kad tenoriu pritapti prie bendraamžių? O gal todėl, kad ten bus ir mano simpatija?“ Antra, būk sąžiningas su tėvais. Jie irgi buvo jauni, be to, gerai pažįsta tave. Todėl veikiausiai įžvelgia tikruosius tavo motyvus. Jie įvertins atvirumą, o tu pasisemsi iš jų išminties (Patarlių 7:1, 2). Tačiau jei nesi sąžiningas, pakirsi jų pasitikėjimą tavimi ir vargu ar išgirsi „taip“.

Tinkamas laikas. Neatakuok tėvų prašymais, kai jie būna tik ką grįžę iš darbo arba yra kuo nors rimtai užsiėmę. Kreipkis į juos, kai jie atsipalaidavę. Kita vertus, nelauk iki paskutinės minutės ir neversk atsakyti tuoj pat. Tėvai nenorės priimti sprendimo paskubomis. Prašyk iš anksto, duok laiko pagalvoti, ir jie bus dėkingi tau už supratingumą.

Aiškumas. Nekalbėk miglotai. Tiksliai paaiškink, ką išėjęs ketini veikti. Tėvams nepatiks atsakymas: „Aš nežinau“, ypač, kai jie klausia: „Kas dar ten ateis?“, „Ar bus koks atsakingas suaugęs žmogus?“, „Kelintą viskas pasibaigs?“

Požiūris. Nelaikyk tėvų priešais. Laikyk juos savo komandos draugais — juk, viską apsvarsčius, jie tokie ir yra. Jeigu žiūrėsi į juos kaip į sąjungininkus, kalbėsi ne taip kovingai, o jie bus labiau linkę įsiklausyti. Nesakyk: „Jūs manimi nepasitikite!“, „Visi kiti eina!“, „Draugus tėvai tai leidžia!“ ar panašiai. Parodyk tėvams, kad esi pakankamai brandus priimti jų sprendimą ir jį gerbti. Tuomet jie irgi tave gerbs, o kitą sykį bus labiau linkę pasakyti „taip“.

DAUGIAU APIE TAI SKAITYK 2 TOMO 32 SKYRIUJE

BIBLIJOS EILUTĖ

„Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį“ (Patarlių 27:11)

PATARIMAS

Eidamas į vakarėlį turėk „evakuacijos planą“ — iš anksto sugalvok, ką darysi ar sakysi, jei sąžinė skatins iš to vakarėlio pasišalinti.

AR ŽINOJAI... ?

Tave mylintys tėvai jau geriau bus pernelyg atsargūs, nei pernelyg atsainūs. Jei nesupras, ko prašai, arba negaus iš tavęs tam tikros svarbios informacijos, greičiausiai niekur tavęs neišleis.

VEIKSMŲ PLANAS

Jei mano sąžinę trikdys tai, ką matysiu ar girdėsiu kino teatre ar vakarėlyje, aš... ․․․․․

Savo tėvų šita tema norėčiau paklausti... ․․․․․

KAIP TAU ATRODO?

● Kodėl kartais nesinori tėvams sakyti visko, ką jiems reikėtų žinoti prieš priimant sprendimą?

● Jei išgautum tėvų sutikimą nuslėpdamas svarbius faktus, prie ko tai gali privesti?

[Anotacija 268 puslapyje]

„Kai buvau jaunesnis, buvau toks kvailas! Kai kurie iš tų „smagių“ dalykėlių, kuriuos dariau, ilgainiui pasirodė ne tokie jau ir smagūs. Tavo darbai tave pasiveja. Gailiuosi, kad neklausiau tėvų“ (Brajanas)

[Iliustracija 269 puslapyje]

Tėvai, tarsi gelbėtojai paplūdimyje, greičiau pamato tau gresiantį pavojų