Jehovos liudytojai, reaguodami į gamtines katastrofas ir žmogaus veiklos sukeltas nelaimes, skubiai organizuoja pagalbą nukentėjusiems bendratikiams. Taip pasireiškia nuoširdi mūsų tarpusavio meilė (Jono 13:34, 35; 1 Jono 3:17, 18). O kaip nelaimės ištiktiesiems padedame?

Aukojame lėšas. Pirmajame mūsų eros amžiuje Judėją vienu tarpu alino badas. Antiochijoje gyvenantys krikščionys tada bendratikius sušelpė pinigais (Apaštalų darbų 11:27–30). Jeigu išgirstame, kad mūsų broliai kuriame nors pasaulio krašte labai vargsta, jų būtiniems poreikiams patenkinti irgi aukojame lėšas ir perduodame jas per savo bendruomenę (2 Korintiečiams 8:13–15).

Teikiame praktinę pagalbą. Vyresnieji, esantys nelaimės zonoje, susisiekia su visais bendruomenės skelbėjais, kad sužinotų, ar niekam nieko neatsitiko. Pagalbos komitetas organizuoja maisto, geriamojo vandens tiekimą, medicininę pagalbą, pasirūpina, kad visi turėtų drabužių, pastogę. Daug Jehovos liudytojų panaudoja savo profesinius įgūdžius – patys savo lėšomis atvyksta rūpintis nukentėjusiais, remontuoti apgadintų namų, Karalystės salių. Mūsų pasaulinės bendrijos vienybė ir patirtis, kurią sukaupėme drauge darbuodamiesi, kritiškais atvejais mus įgalina greitai mobilizuoti jėgas. Pagalbos ranką pirmiausia ištiesiame „tikėjimo namiškiams“, bet, jeigu įmanoma, padedame ir kitiems žmonėms, nesvarbu, kokie jų įsitikinimai (Galatams 6:10).

Teikiame dvasinę ir emocinę paramą. Nukentėjusiems ypač reikia paguodos. Kai ištinka nelaimė, jėgų semiamės iš Jehovos, „visokios paguodos Dievo“ (2 Korintiečiams 1:3, 4). Žinome, kad atėjus Dievo Karalystei skausmo ir kančių nebeliks. Biblijoje užrašytais Dievo pažadais stengiamės pakelti prislėgtiems žmonėms dvasią (Apreiškimo 21:4).

• Kodėl, įvykus nelaimei, Jehovos liudytojai geba greitai organizuoti pagalbą?

• Kaip galime paguosti nelaimės ištiktus žmones?