Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

2 SKYRIUS

Dievo Karalystė užgimsta

Dievo Karalystė užgimsta

TRUMPAI

Kaip Dievas iš anksto rengė savo tautą svarbiam įvykiui — Karalystės gimimui.

1, 2. Koks buvo reikšmingiausias visų laikų įvykis ir kodėl nekeista, kad žmonės jo nematė?

 GAL kartais pasvajoji: kaip įdomu būtų buvę gyventi, kai vyko kokios nors reikšmingos istorinės permainos! Tokia mintis yra kilusi ne vienam. Bet pagalvok: jeigu ir būtum gyvenęs tokiu metu, ar būtum savo akimis viską matęs? Tikriausiai ne. Diduma įvykių, dėl kurių žlugo didžiausios imperijos ir apie kuriuos rašoma istorijos vadovėliuose, rutuliojosi visuomenei nematant. Vaizdžiai tariant, daug istorinių pokyčių vyksta už uždarų durų — karalių rūmuose, slaptuose posėdžių kambariuose, vyriausybių kabinetuose. Ir vis dėlto tokie pokyčiai turi didelę įtaką milijonų žmonių gyvenimui.

2 Pats reikšmingiausias visų laikų įvykis, palietęs milijonų gyvenimą, taip pat vyko žmonėms nematant. Tai „gimimas“ Dievo Karalystės, kuri netrukus pakeis šio pasaulio santvarką. (Perskaityk Danieliaus 2:34, 35, 44, 45.) Žmonės to svarbaus įvykio nematė, bet ar tai reiškia, kad Jehova jį nuo žmonijos nuslėpė? O jei nenuslėpė, ar savo tarnus Dievas tam įvykiui kaip nors paruošė? Pažiūrėkime.

„Siunčiu savo pasiuntinį, kad jis paruoštų kelią pirm manęs“

3—5. a) Kas buvo Malachijo 3:1 minimas „sandoros pasiuntinys“? b) Kas turėjo vykti prieš „sandoros pasiuntiniui“ ateinant į šventyklą?

3 Nuo seniausių laikų Jehova buvo numatęs, kad prieš atsirandant Kristaus valdomai Karalystei savo tautą reikės paruošti. Malachijo 3:1 (Jr) užrašyta tokia pranašystė: „Štai aš siunčiu savo pasiuntinį, kad jis paruoštų kelią pirm manęs! Ir staiga ateis į savo šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Ir sandoros angelas [sandoros pasiuntinys], kurio jūs geidžiate, štai jis ateina.“

4 Kada Viešpats, tai yra Jehova, atėjo į savo „šventyklos“ žemiškąjį kiemą patikrinti čia tarnaujančiųjų? Atsakymą padiktuoja ta pati pranašystė. Jehova turėjo ateiti kartu su sandoros pasiuntiniu — karališką valdžią gavusiu Jėzumi Kristumi (Lk 1:68-73). Vienas pirmųjų šio Valdovo darbų buvo patikrinti Dievo tautą ir ją išgryninti (1 Pt 4:17).

5 O kas buvo kitas pasiuntinys, pirmasis iš paminėtųjų Malachijo 3:1? Jis turėjo pasirodyti kažkiek laiko prieš Karaliui atsisėdant į sostą. Ar iki 1914-ųjų kas nors ruošė pateptajam Karaliui kelią?

6. Kas pasirodė esąs išpranašautasis „pasiuntinys“, ruošęs Dievo tarnus artėjantiems įvykiams?

6 Kad atsakytume į šiuos klausimus, reikia patyrinėti šiuolaikinę Jehovos tarnų istoriją. Šioje knygoje tą ir darysime. Pradėsime nuo XIX amžiaus antrosios pusės. Tuo metu radosi grupelė nuolankių žmonių, kurie pasirodė esą vieninteliai tikrieji krikščionys tarp gausybės apsimetėlių. Jie pasivadino Biblijos tyrinėtojais (arba Biblijos studentais). Šiai grupei vadovavę vyrai — Čarlzas Teizas Raselas su bendraminčiais — ir buvo tas pasiuntinys, kuris turėjo vesti Dievo garbintojus teisinga kryptimi, ruošti artėjantiems įvykiams. Aptarkime, kokiose keturiose srityse jie Dievo tarnus paruošė.

Jie siekė garbinti Dievą tiesa

7, 8. a) Kas XIX amžiuje ėmė viešai kalbėti, kad sielos nemirtingumo doktrina yra klaidinga? b) Kokių kitų mokymų klaidingumą atskleidė Raselas su savo bendraminčiais?

7 Biblijos tyrinėtojai studijuodami prašė Dievą jiems vadovauti; perpratę kurį nors Biblijos mokymą, išvadas užrašydavo ir tada publikuodavo. Ilgus šimtmečius krikščionija tarytum skendėjo tamsoje. Daugelis bažnyčių mokymų buvo perimti iš pagonybės. Pavyzdžiui, jos mokė, kad siela yra nemirtinga. Tačiau XIX amžiuje keli nuoširdūs Dievo Žodžio tyrinėtojai šį mokymą atidžiai išnagrinėjo ir padarė išvadą, kad Biblija jis nepagrįstas. Henris Gru, Džordžas Stetsonas ir Džordžas Storzas drąsiai demaskavo šią bažnyčių skleidžiamą melagystę. a Jų straipsniai ir paskaitos turėjo didelę įtaką Raselui ir jo bendraminčiams.

8 Atmetę sielos nemirtingumo idėją Biblijos tyrinėtojai suprato, kad klaidingos yra ir kai kurios kitos krikščionijos doktrinos, pavyzdžiui, mokymas, neva po mirties geri žmonės eina į dangų, o nedorėlių sielas Dievas amžinai kankina pragaro ugnyje. Raselas su kitais tyrinėtojais drąsiai demaskavo šiuos klaidingus mokymus publikuodami savo pamokslus laikraščiuose, patys leisdami žurnalus, knygas, brošiūras ir kitokius raštus.

9. Kas Sargybos bokšte buvo rašoma apie Trejybės doktriną?

9 Biblijos tyrinėtojai taip pat atskleidė, kad klaidinga yra ir Trejybės doktrina. 1887 metais žurnale Siono sargybos bokštas ir pranešėjas Kristaus čia buvimo b rašoma: „Šventajame Rašte labai aiškiai parodoma, kad Jehova ir mūsų Viešpats Jėzus yra du atskiri asmenys, ir konkrečiai pasakyta, kokie ryšiai juodu sieja.“ Straipsnyje stebimasi, kaip „triasmenio Dievo sąvoka — trys Dievai viename ir tuo pat metu vienas Dievas trijuose asmenyse — apskritai galėjo paplisti ir tapti visuotinai priimta. Tačiau toks faktas tik liudija, kaip kietai bažnyčia miegojo, kol priešas raizgė ją klaidingų įsitikinimų pančiais“.

10. Ką Biblijos tyrinėtojai dar 1876-aisiais suvokė apie 1914 metus?

10 Kaip matyti iš žurnalo pavadinimo, leidėjams ypač rūpėjo pranašystės, susijusios su Kristaus buvimu čia, dar vadinamu paruzija. Pateptieji Dievo tarnai, rašę šiam žurnalui straipsnius, įžvelgė, kad Danieliaus pranašystė apie „septynis laikus“ padeda nustatyti, kada ims pildytis Dievo pažadai, susiję su Mesijo valdoma Karalyste. Dar 1876-aisiais Biblijos tyrinėtojai nurodė, kad tie septyni laikai baigsis 1914 metais (Dan 4:22, Jr [4:25]; Lk 21:24). Ir nors broliai tada nevisiškai suvokė, kuo tie metai reikšmingi, bet plačiai skelbė tai, ką suprato. Jų noras pasidalyti savo atradimais davė gerų rezultatų, kuriais džiaugiamės iki pat šiol.

11, 12. a) Kam brolis Raselas buvo dėkingas už tiesos supratimą? b) Ką svarbaus Raselas su savo bendraminčiais nuveikė per kelis dešimtmečius iki 1914-ųjų?

11 Nei Raselas, nei jo bendraminčiai niekada nesigyrė patys perpratę svarbias Biblijos tiesas. Raselas pripažino, kad nemažai žinių pasisėmė iš savo pirmtakų. Bet didžiausią garbę jis skyrė Jehovai — Dievui, kuris geriausiai žino, ką ir kada reikia atskleisti savo tarnams. Jehova tikrai laimino Raselo ir jo bendraminčių pastangas atskirti pelus nuo grūdų — išsiaiškinti, kas tiesa, o kas melas. Metams bėgant šie Dievo tarnai vis aiškiau išsiskyrė iš visų tikinčiųjų, vadinančių save krikščionimis.

Broliui Raselui ir jo bendraminčiams rūpėjo atskleisti, ko iš tiesų moko Biblija

12 Iki 1914 metų likus keliems dešimtmečiams, šie Dievui ištikimi vyrai stojo už tiesą ir nuveikė neįtikėtinai daug. Štai 1917 metų lapkričio 1 dienos Sargybos bokšte buvo rašoma: „Milijonai žmonių šiandien išsilaisvina iš baimės, slėgusios juos dėl mokymo apie ugninį pragarą ir kitų klaidingų doktrinų. [...] Tiesos banga, pakilusi seniau kaip prieš keturiasdešimt metų, toliau kyla ir kils, kol užtvindys visą žemę; priešininkų bandymai sustabdyti Tiesą, kad nesklistų, tėra tarsi mėginimai paprasta šluota iššluoti galingo vandenyno bangas.“

13, 14. a) Kaip „pasiuntinys“ paruošė kelią pateptajam Karaliui? b) Ko galime pasimokyti iš mūsų brolių, gyvenusių daugiau kaip prieš šimtą metų?

13 Pasvarstyk: ar Dievui ištikimi žmonės būtų pasiruošę Kristaus paruzijai, jei nebūtų perpratę, kad Jėzus ir jo Tėvas Jehova yra du atskiri asmenys? O jei būtų tikėję, kad nemirtingumo dovaną gaus ne tam tikra grupė Kristaus sekėjų, bet visi be išimties? Arba jei nebūtų supratę, jog pragaro, kuriame Dievas kankina žmones amžinai, nėra? Akivaizdu, „pasiuntinys“ puikiai atliko savo darbą — paruošė kelią pateptajam Karaliui.

14 Ko iš anų brolių galėtume pasimokyti mes? Kaip ir jie, atidžiai skaitykime ir uoliai tyrinėkime Dievo Žodį (Jn 17:3). Nors šių dienų materialistinis pasaulis dvasinio maisto nevertina, mūsų apetitas tegul nuolatos auga. (Perskaityk 1 Timotiejui 4:15.)

„Išeikite iš jos, manieji žmonės“

15. Ką Biblijos tyrinėtojai ilgainiui suprato? (Taip pat prašom žiūrėti išnašą.)

15 Biblijos tyrinėtojai mokė, kad būtina išeiti iš Dievui svetimų bažnyčių. 1879 metų lapkričio mėnesio Sargybos bokšto numeryje buvo rašoma apie „Babilono bažnyčią“. Ar turėta omeny popiežiaus valdžia? Romos katalikų bažnyčia? Nuo senų laikų protestantiškos denominacijos teigia, esą Biblijos pranašystėse minima Babelė (Babilonas) vaizduoja būtent Katalikų bažnyčią. Tačiau ilgainiui Biblijos tyrinėtojai suprato, kad prie Babelės priklauso visos krikščionijos bažnyčios. Kodėl? Nes jos visos skleidžia klaidingus mokymus, kokius šiame skyriuje minėjome. c Todėl mūsų leidiniuose buvo vis tiesiau kalbama, kokį svarbų žingsnį turėtų žengti doros širdies žmonės, dar priklausantys prie Babelės bažnyčių.

16, 17. a) Kokiais žodžiais pastraipoje minimoje knygoje ir žurnale Sargybos bokštas žmonės buvo raginami palikti klaidingas religijas? b) Kodėl tų perspėjimų tonas neskambėjo labai griežtai? (Prašom žiūrėti išnašą.)

16 Štai 1891 metais išleistame knygų serijos Millennial Dawn (Tūkstantmetinė aušra) III tome apie Babelę rašoma: „Visa sistema — sistema sistemų — atmesta.“ Ir priduriama, kad visi, kurie „nepritaria jos klaidingiems mokymams ir darbams, dabar šaukiami nuo jos atsiskirti“.

17 Sargybos bokšto 1900-ųjų sausio numeryje buvo išspausdintas paraginimas tiems, kurie vis dar buvo oficialiuose krikščionijos bažnyčių sąrašuose ir bandė pasiteisinti sakydami: „Aš palinkęs prie tiesos ir tik retkarčiais lankau kitus susirinkimus.“ Straipsnyje klausiama: „Bet ar taip teisinga — pusiau nebūti Babilone ir pusiau būti? Ar tokio klusnumo Dievas reikalauja [...], ar tai Dievui malonu ir priimtina? Tikrai ne. Jis [bažnyčios narys] įstojęs į denominaciją viešai sudarė sutartį ir privalo ištikimai laikytis tos sutarties sąlygų tol, kol taip pat viešai neatsižadės ar neatšauks savo narystės.“ Metams bėgant šis raginimas skambėjo vis aiškiau ir griežčiau. d Jehovos tarnai su klaidingomis religijomis privalo nutraukti visus saitus.

18. Kodėl buvo būtina išeiti iš didžiosios Babelės?

18 Jei krikščionys nebūtų nuolat girdėję perspėjimo išeiti iš didžiosios Babelės, ar Kristus, tapęs Karaliumi, būtų turėjęs ištikimų pateptųjų tarnų? Garbinti Jehovą „dvasia ir tiesa“ gali tik tie krikščionys, kurie nėra Babelės gniaužtuose (Jn 4:24). O mes ar laikomės atokiai nuo klaidingų religijų? Visada turėkime omenyje šį paliepimą: „Išeikite iš jos, manieji žmonės.“ (Perskaityk Apreiškimo 18:4.)

Jie rinkdavosi draugėn

19, 20. Kokių paraginimų dėl sueigų buvo duota Sargybos bokšte?

19 Biblijos tyrinėtojai mokė, kad išpažįstantieji vieną tikėjimą turi rinktis draugėn. Tikriesiems krikščionims privalu ne tik palikti klaidingą religiją, bet ir prisidėti prie tų, kurie garbina Dievą teisingai. Jau pirmuosiuose Sargybos bokšto numeriuose skaitytojai buvo raginami rinktis drauge tyrinėti Biblijos ir šlovinti Dievo. Pavyzdžiui, 1880 metų liepos numeryje brolis Raselas papasakojo apie kelionę, kurios metu sakė pamokslus. Jis džiaugėsi, kokie padrąsinantys buvo tokie susirinkimai. Taip pat paskatino skaitytojus rašyti atvirlaiškius ir papasakoti, kaip sekasi jiems. Kai kurie pasakojimai buvo išspausdinti žurnale Sargybos bokštas. Kokiu tikslu? Brolis Raselas rašė: „Visiems papasakokite, [...] kaip Viešpats jums padeda; ar susirenkate su tais, kurie turi tokį patį vertingą tikėjimą.“

Čarlzas Raselas su Biblijos tyrinėtojais Danijoje (Kopenhaga, 1909 m.)

20 1882 metais Sargybos bokšte pasirodė straipsnis „Susirinkimai“. Krikščionys buvo raginami vis susirinkti, kad galėtų „vienas kitą lavinti, drąsinti ir stiprinti“. Straipsnyje dar buvo rašoma: „Nesvarbu, ar pas jus yra mokytų ir talentingų. Tegul kiekvienas atsineša savo Bibliją, popieriaus ir pieštuką ir kuo daugiau naudokitės Biblijos žodžių rodykle [...]. Pasirinkite temą; prašykite Dvasios vadovavimo, kad padėtų gerai suprasti; tada skaitykite, apgalvokite, lyginkite eilutes vieną su kita, ir jūs tikrai būsite atvesti į tiesą.“

21. Ko apie sueigas ir bendruomenės priežiūrą pasimokome iš anuometės Alegenio bendruomenės?

21 Centrinė Biblijos tyrinėtojų būstinė iš pradžių buvo Alegenyje (Pensilvanijos valstija, JAV). Šiame mieste broliai rinkdavosi reguliariai, taip paklusdami paraginimui, užrašytam Hebrajams 10:24, 25 (perskaityk). Brolis Čarlzas Keipenas lankė tas sueigas, kai buvo dar vaikas. Praėjus daugeliui metų jis rašė: „Aš vis dar prisimenu vieną Biblijos citatą, užrašytą ant sienos Draugijos susirinkimų salėje: „Vienas yra jūsų Mokytojas, o jūs visi esate broliai.“ Šie žodžiai giliai įsirėžė man į atmintį — Jehovos tautoje nėra susiskirstymo į dvasininkus ir pasauliečius“ (Mt 23:8). Brolis Keipenas gerai prisimena, kokios ugdančios tada būdavo sueigos, kaip visi jausdavosi padrąsinti ir kaip brolis Raselas stengėsi rodyti dėmesį kiekvienam bendruomenės nariui asmeniškai.

22. Kaip nuoširdūs tikintieji atsiliepė į paraginimą rinktis draugėn ir kokią čia randame pamoką?

22 Broliai iš Alegenio buvo pavyzdys kitiems Biblijos tyrinėtojams. Bendruomenės ėmė kurtis ir Ohajo, Mičigano valstijose, po kurio laiko — visoje Šiaurės Amerikoje, kituose kraštuose. Visi jie laikėsi minėtų nurodymų, kaip sueigas rengti. Pamąstyk: ar tikintieji būtų tinkamai pasiruošę Kristaus paruzijai, jei nebūtų paklusę Dievo nurodymui rinktis draugėn? Ko iš viso to pasimokome? Mes irgi turime būti pasiryžę reguliariai lankyti krikščionių sueigas, naudotis kiekviena proga drauge su broliais ir seserimis šlovinti Jehovą ir vienas kitą dvasiškai stiprinti.

Jie uoliai dalyvavo evangelizacijoje

23. Kaip Sargybos bokšte buvo pabrėžta, kad visi pateptieji turi skelbti tiesos žinią?

23 Biblijos tyrinėtojai mokė, kad visi pateptieji krikščionys turi skelbti tiesos žinią. 1885 metų Sargybos bokšte randame priminimą: „Neturime pamiršti, kad kiekvienas iš pateptųjų yra pateptas skelbti gerąją naujieną (Iz 61:1), pašauktas į tarnybą.“ Panaši mintis buvo išdėstyta viename 1888 metų numeryje: „Mūsų užduotis yra aiški. [...] Jeigu jos nepaisome ir bandome pasiteisinti, esame tingūs tarnai, neverti garbingos padėties, į kurią esame pašaukti.“

24, 25. a) Kaip Raselas su bendraminčiais padėjo Sargybos bokšto skaitytojams skelbti gerąją naujieną? b) Ką vienas kolporteris papasakojo apie tarnybą anais laikais?

24 Brolis Raselas su savo bendraminčiais ne tik ragino žmones skelbti, bet ir pradėjo leisti leidinių seriją pavadinimu Bible Students’ Tracts (Biblijos tyrinėtojų raštai). Vėliau šią seriją imta vadinti Old Theology Quarterly (Senoji teologija kas ketvirtį). Žurnalo Sargybos bokštas skaitytojai gaudavo šių leidinių, kad juos nemokamai išdalytų kitiems.

Kiekvienam verta pamąstyti: ar evangelizacijos darbas man gyvenime svarbiausias?

25 Tie, kas tarnybai visiškai atsidėdavo, buvo vadinami kolporteriais. Kolporteriu tarnavo ir minėtasis Čarlzas Keipenas. Vėliau jis pasakojo: „Kad gerai orientuočiausi savo teritorijoje Pensilvanijos valstijoje, naudojausi Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos sudarytais žemėlapiais. Tuose žemėlapiuose pažymėti visi keliai, todėl galėdavau susiplanuoti, kaip apeiti visas apygardas pėsčiomis. Kartais priiminėdamas knygų iš serijos Šventraščio studijavimai užsakymus kelionėje po kaimus užtrukdavau kokias tris dienas. Paskui išsinuomodavau arklį su vežimaičiu ir užsakytas knygas išvežiodavau. Nakvoti dažnai apsistodavau pas ūkininkus. Automobiliais tomis dienomis dar nevažinėdavome.“

Kolporteris. Ant vežimo pavaizduotas „amžių planas“

26. a) Kodėl Dievo tauta turėjo skelbti gerąją naujieną? b) Apie ką kiekvienam verta pamąstyti?

26 Tais laikais skelbti gerąją naujieną reikėjo drąsos ir ryžto. Ar tikrieji krikščionys būtų pasiruošę Kristaus paruzijai, jei nebūtų buvę mokomi, kad privalu skelbti tiesos žinią? Jėzus buvo sakęs, kad gerosios naujienos skelbimas bus svarbi jo paruzijos ženklo dalis (Mt 24:14). Dievo tarnams šis gyvybes gelbstintis darbas turėjo tapti svarbiausiu dalyku gyvenime. Tad kiekvienam verta pamąstyti: ar evangelizacijos darbas man gyvenime svarbiausias? ar noriai aukojuosi, kad prisidėčiau prie jo kuo daugiau?

Užgimsta Dievo Karalystė

27, 28. a) Ką apaštalas Jonas matė regėjime? b) Kaip į Dievo Karalystės gimimą reagavo Šėtonas su demonais?

27 Ir štai atėjo 1914-ieji. Kaip jau kalbėjome skyriaus pradžioje, to, kas vyko danguje, nematė joks žmogus. Vis dėlto prieš daugelį amžių apaštalas Jonas gavo regėjimą, kuriame tai, kas turėjo įvykti ateityje, matė pavaizduota tam tikrais simboliais. Įsivaizduok. Jonas regi danguje „didį ženklą“: „moteris“ — Dievo dvasinių esybių organizacija — pagimdo sūnų. Šis „berniukas“ netrukus „ganys visas tautas geležine lazda“. Vos gimęs jis paimamas „pas Dievą, prie jo sosto“. Paskui garsus balsas iš dangaus praneša: „Dabar atėjo mūsų Dievo išgelbėjimas, galybė, karalystė ir jo Kristaus valdžia“ (Apr 12:1, 5, 10).

28 Nėra abejonių — Jonas regėjo, kaip užgimsta Kristaus valdoma Karalystė. Tai labai reikšmingas įvykis. Bet juo džiaugėsi ne visi. Danguje kilo karas. Šėtonas ir jo demonai atkakliai priešinosi Jehovos angelams, vadovaujamiems Mykolo, tai yra Kristaus. Kuo jų kova baigėsi? Biblijoje rašoma: „Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, klaidinantis visą gyvenamą žemę. Jis buvo išmestas žemėn ir su juo buvo išmesti jo angelai“ (Apr 12:7, 9).

Nuo 1914-ųjų Biblijos tyrinėtojai vis aiškiau įžvelgė Kristaus nematomo buvimo čia ženklą

29, 30. Kas po Karalystės gimimo pasikeitė (a) žemėje? (b) danguje?

29 Jau gerokai iš anksto Biblijos tyrinėtojai skelbė, kad 1914-aisiais turi prasidėti didžiuliai neramumai. Bet jie nė neįsivaizdavo, kaip tiksliai viską numatė. Iš Jonui duoto regėjimo aišku, kad maždaug tuo metu Šėtono įtaka žmonių visuomenei turėjo dar labiau sustiprėti: „Vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito Velnias. Jis baisiai įpykęs ir žino turįs mažai laiko“ (Apr 12:12). 1914 metais prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, ir Kristaus karaliavimo ženklas ėmė pildytis globaliniu mastu. Stojo paskutinės šios sugedusios santvarkos dienos (2 Tim 3:1).

30 Kokia palaima šie įvykiai buvo dangaus gyventojams! Šėtonas su demonais išmestas visiems laikams. „Todėl džiaukitės dangūs ir jų gyventojai!“ — rašoma Jono pasakojime (Apr 12:12). Jėzus, gavęs karaliaus valdžią ir išvalęs dangų, buvo pasiruošęs veikti Dievo tarnų labui. Ko jis imsis? Skyriaus pradžioje kalbėjome, kad Kristus, sandoros pasiuntinys, pirmiausia Dievo garbintojus turėjo išgryninti. Kaip?

Išbandymų metas

31. Ką Malachijas pranašavo apie apvalymo laikotarpį ir kaip ši pranašystė ėmė pildytis? (Taip pat prašom žiūrėti išnašą.)

31 Malachijas pranašavo, kad apvalymo laikotarpis bus nelengvas. Jis rašė: „Kas gali ištverti jo atėjimo dieną ir kas gali išsilaikyti, jam pasirodžius? Juk jis — lyg lydytojo ugnis ir lyg skalbėjų šarmas“ (Mal 3:2). Šie žodžiai pasirodė esą labai taiklūs. Pradedant 1914 metais, Dievo tarnai patyrė daug sunkumų ir išmėginimų. Pirmajam pasauliniam karui įsibėgėjus, Biblijos tyrinėtojus imta aršiai persekioti, kai kurie buvo įkalinti. e

32. Kodėl 1916 metais Dievo tautoje kilo sąmyšis?

32 Sąmyšis kilo ir pačioje organizacijoje. 1916 metais, būdamas tik 64-erių, mirė brolis Raselas. Dievo tautos nariams tai buvo didžiulis smūgis. Paaiškėjo, kad kai kurie į šį žmogų buvo pernelyg susitelkę, galima sakyti, jį net garbino, nors pats brolis Raselas savęs niekada nesureikšmindavo. Kai kurie manė, kad dabar, jam mirus, nebebus kas atskleidžia žmonėms tiesą, todėl nutarė, kad išvis nebeverta nieko daryti. Paplito nemažai atskalūniškų idėjų, ir organizacija susiskaldė.

33. Kokį dar vieną išbandymą patyrė Dievo garbintojai?

33 Dar vienu išbandymu Dievo garbintojams tapo neišsipildę lūkesčiai. Sargybos bokšte buvo teisingai rašoma, kad 1914-aisiais baigsis tautų laikai, tačiau broliai dar nesuvokė, kas tais metais turi įvykti (Lk 21:24). Jie manė, kad 1914-aisiais Kristus pasiims pateptuosius, savo „nuotakos“ narius, į dangų. Ši viltis neišsipildė. 1917-ųjų pabaigoje Sargybos bokšte pranešta, kad 40-ies metų pjūtis baigsis 1918-ųjų pavasarį. Bet tam laikui praėjus evangelizacijos darbas nenutrūko — jis ir toliau klestėjo. Tuomet žurnale pasakyta, kad pjūtis iš tikrųjų baigėsi, bet dar reikia surinkti derliaus liekanas. Vis dėlto nemažai kas iš nusivylimo paliovė tarnauti Jehovai.

34. Koks išmėginimas užgriuvo Biblijos tyrinėtojus 1918 metais ir kodėl krikščionijos vadovai manė, kad jie „mirę“?

34 1918-aisiais užgriuvo dar didesnis išmėginimas. Biblijos tyrinėtojų veiklai po Raselo vadovavęs Džozefas Rezerfordas buvo suimtas. Kartu su juo sulaikyti dar septyni broliai. Juos neteisingai nuteisė ilgus metus kalėti, bausmę atliekant Atlantos federaliniame kalėjime (Džordžijos valstija, JAV). Kurį laiką galėjo atrodyti, kad Dievo tautos veikla visiškai paralyžiuota. Daugelis krikščionijos dvasininkų džiūgavo: „vadovai“ įkalinti, centrinė būstinė Brukline uždaryta, evangelizacijos darbas Amerikoje ir Europoje užgniaužtas, kitaip tariant, tie įgrisę Biblijos tyrinėtojai yra „mirę“ — nebekelia jokios grėsmės (Apr 11:3, 7-10). Kaip smarkiai priešininkai klydo!

Atgijimas

35. Kodėl Jėzus leido savo sekėjams patirti sunkumus ir kokią pagalbą jiems suteikė?

35 Tiesos priešai nežinojo vieno svarbaus dalyko: nuo sunkumų Dievo tarnų Jėzus neapsaugojo tik todėl, kad netrukdytų Jehovai darbuotis „kaip sidabro lydytojui bei valytojui“ (Mal 3:3). Jehova ir Jėzus neabejojo, kad atlaikę skaudžius lyg ugnis išmėginimus tikrieji krikščionys bus apvalyti ir išgryninti, gebės tarnauti Karaliui dar geriau negu pirma. Jau 1919-ųjų pradžioje Dievas savo dvasia padarė tai, ką jo tautos priešai laikė neįmanomu dalyku. Ištikimi Kristaus sekėjai atgijo! (Apr 11:11) Tada Kristus išpildė labai svarbią pranašystę apie paskutines dienas — paskyrė „ištikimą ir nuovokų vergą“. Šios nedidelės pateptųjų grupės užduotis buvo duoti Dievo garbintojams „maistą reikiamu metu“ (Mt 24:45-47).

36. Iš ko buvo akivaizdu, kad Kristaus sekėjai „atgijo“?

36 1919-ųjų kovo 26-ąją brolis Rezerfordas ir jo bendraminčiai buvo paleisti iš kalėjimo. Broliai tuojau nutarė tų metų rugsėjį surengti kongresą. Taip pat nusprendė pradėti leisti dar vieną žurnalą — The Golden Age (Aukso amžius). Jis turėjo būti platinamas visuomenei kartu su Sargybos bokštu. f Tais pačiais metais išėjo pirmasis leidinio Bulletin (Biuletenis) numeris; dabar šį leidinį vadiname Mūsų tarnyba ir gyvenimas. Sueigų programa. Jo paskirtis — raginti Dievo tautą aktyviai dalyvauti evangelizacijoje. Nuo 1919-ųjų ištikimasis vergas vis labiau pabrėžė, kaip svarbu kiekvienam eiti liudyti apie Karalystę nuo durų prie durų.

37. Kaip po 1919-ųjų kai kurie pasirodė esą Karalystei neištikimi?

37 Evangelizacijos darbas tapo viena iš priemonių Kristaus sekėjams gryninti. Išdidūs, pasipūtę asmenys šį darbą laikė per prastu, todėl prisidėti prie jo nenorėjo. Tie, kas savo nuostatos taip ir nepakeitė, nuo ištikimų Dievo tarnų atsiskyrė. Kai kurie jų Jehovos tarnams jautė didelę neapykantą, todėl ėmė juos šmeižti, net prisidėjo prie persekiotojų.

38. Ką mums aiškiai liudija Kristaus sekėjų pergalės?

38 Nors buvo priešininkų puolami, Kristaus sekėjai toliau dvasiškai augo ir klestėjo. Kiekviena jų pergalė, kiekvienas žingsnis pirmyn mums yra akivaizdus Dievo Karalystės galios įrodymas. Tik turėdama Dievo palankumą ir remiama Karaliaus Jėzaus ši maža netobulų žmonių grupelė galėjo pasiekti tiek daug pergalių prieš Šėtoną ir šią sugedusią santvarką. (Perskaityk Izaijo 54:17.)

Vos prieš kelis mėnesius atgavęs laisvę brolis Rezerfordas kongrese entuziastingai sako kalbą

39, 40. a) Kas bus aptariama šioje knygoje? b) Kuo tau bus naudinga studijuoti šį leidinį?

39 Kituose šios knygos skyriuose aptarsime, ką Karalius Jėzus nuveikė per šimtmetį nuo tada, kai Dievo Karalystė užgimė danguje. Atskirose knygos dalyse kalbėsime vis apie kitą Karalystės veiklos žemėje sritį. Skyriaus pabaigoje iškelti klausimai padės kiekvienam iš mūsų pasvarstyti, ar tvirtai tikime, kad Dievo Karalystė veikia. Paskutiniuose skyriuose pakalbėsime apie tai, kokių įvykių reikia tikėtis netolimoje ateityje, kai Karalystė „ateis“ sunaikinti nedorėlių ir įkurti žemėje rojaus. Kuo tau bus naudinga studijuoti šį leidinį?

40 Šėtonas siekia sugriauti tavo tikėjimą Dievo Karalyste. Bet Jehova tavo tikėjimą nori sustiprinti, kad visada išliktum tvirtas (Ef 6:16). Taigi raginame šią knygą studijuoti labai stropiai. Vis pagalvok: ar aiškiai suvokiu, kad Dievo Karalystė — tikras dalykas? Jeigu nuolat stiprinsi savo tikėjimą, galėsi pamatyti laikus, kai Dievo Karalystės valdžiai paklus visi žemės gyventojai.

a Daugiau apie Gru, Stetsoną ir Storzą pasakojama filmo Jehovos liudytojai ir tikėjimo galia 1-oje dalyje, taip pat knygoje Jehovah’s Witnesses—Proclaimers of God’s Kingdom (Jehovos liudytojai — Dievo Karalystės skelbėjai), p. 45—46 (yra anglų, rusų ir kitomis kalbomis).

b Žurnalo pavadinimas keletą kartų keitėsi. Paprastumo dėlei toliau šioje knygoje vartosime sutrumpintą variantą Sargybos bokštas.

c Biblijos tyrinėtojai suprato, kad svarbu išeiti iš religinių organizacijų, kurios palaiko draugystę su pasauliu. Vis dėlto tuos, kurie nebuvo Biblijos tyrinėtojai, bet tikėjo išpirka ir tvirtino esą pasiaukoję Dievui, dar kurį laiką jie vadino tikėjimo broliais.

d Tų perspėjimų griežtą toną švelnino faktas, kad daugiausia jie buvo adresuojami Kristaus mažajai kaimenei — 144 000 jo bendravaldžių. Kaip matysime 5-ame skyriuje, iki 1935-ųjų buvo manoma, kad Apreiškimo 7:9, 10 minima „milžiniška minia“ — tai daugybė krikščioniškų bažnyčių narių ir kad jie bus antraeilė dangiškoji klasė, apdovanota už tai, kad prieš pat pabaigą stojo Kristaus pusėn.

e 1920 metų rugsėjį išėjo specialus žurnalo The Golden Age (dabar Atsibuskite!) numeris, detaliai pasakojantis, kaip karo metu broliai buvo persekiojami Anglijoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Vokietijoje. Kai kurie brolių patirti išpuoliai buvo itin žiaurūs. Įdomu, kad iki Pirmojo pasaulinio karo tokie išpuoliai buvo retenybė.

f Daugelį metų pagrindinė Sargybos bokšto paskirtis buvo ugdyti mažosios kaimenės narius.