Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

7 SKYRIUS

Liudijimo būdai. Stengiamės pasiekti kuo daugiau žmonių

Liudijimo būdai. Stengiamės pasiekti kuo daugiau žmonių

TRUMPAI

Kad pasiektų kuo daugiau žmonių, Dievo tarnai naudojasi įvairiais masinio liudijimo būdais.

1, 2. a) Ką Jėzus darė, kad didelė žmonių minia gerai jį girdėtų? b) Kaip ir kodėl Jėzaus mokiniai seka jo pavyzdžiu?

 PASIKLAUSYTI Jėzaus prie ežero susirenka didelė minia žmonių. Bet štai jis įlipa į valtį ir atsistumia nuo kranto. Kodėl jis taip daro? Dievo Sūnus žino, kad garsas labai gerai sklinda vandens paviršiumi, todėl jį, kalbantį iš valties, žmonės geriau girdės. (Perskaityk Morkaus 4:1, 2.)

2 Vėliau, laikotarpiu prieš Dievo Karalystės užgimimą ir po jo, Jėzaus mokiniai elgėsi panašiai kaip kadaise jų Mokytojas — gerąją naujieną apie Karalystę skleidė įvairiais novatoriškais būdais. Vadovaujami Karaliaus Jėzaus, Dievo tarnai stengiasi prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir naudotis naujausiomis technologijomis, kad, iki ateis galas, ši žinia pasiektų kuo daugiau žmonių (Mt 24:14). Aptarkime, kokių priemonių imtasi, kad tiesa pasklistų visoje žemėje. Taip pat pamąstyk, kaip tu galėtum sekti XX amžiaus pradžioje besidarbavusių uolių skelbėjų pavyzdžiu.

Liudijimas plačiajai visuomenei

3. Dėl ko tiesos priešininkams teko nusivilti?

3 Laikraščiai. Kad Karalystė būtų išgarsinta, brolis Raselas su bendražygiais jau nuo 1879-ųjų leido žurnalą Sargybos bokštas. Bet iki 1914-ųjų likus geram dešimtmečiui Jėzus, atrodo, įvykius pakreipė taip, kad geroji naujiena pasiektų daug daugiau žmonių, nei broliai iš pradžių tikėjosi. Viskas prasidėjo 1903-iaisiais. Tais metais teologijos mokslų daktaras Efraimas Levelinas Itonas, vienos Pensilvanijoje veikiančios protestantų grupės atstovas, pasiūlė Čarlzui Teizui Raselui drauge surengti debatus apie Biblijos mokymus. Itonas laiške Raselui rašė: „Aš manau, kad vieši debatai tais klausimais, kuriais jūs ir aš nesutariame [...], visuomenei būtų labai įdomūs.“ Raselas ir jo bendraminčiai sutiko, kad visuomenei tai būtų įdomu, todėl Itono pasiūlymą priėmė. Taip pat buvo sutarta, kad ši diskusija bus spausdinama plačiai skaitomame laikraštyje The Pittsburgh Gazette (Pitsbergo laikraštis). Skaitytojai straipsnius labai pamėgo, daug kam patiko, kaip įtikinamai Raselas aiškina Biblijos mokymus. Todėl laikraščio redakcija pasisiūlė kas savaitę spausdinti Raselo pamokslus. Galime tik įsivaizduoti, koks akibrokštas tai buvo tiesos priešininkams!

1914-aisiais Raselo pamokslus spausdino jau daugiau kaip 2000 laikraščių.

4, 5. Kokia savybe pasižymėjo Raselas ir ko iš jo gali pasimokyti vadovaujamo darbo turintys broliai?

4 Raselo pamokslus publikuoti netrukus panoro ir daugiau laikraščių. 1908-aisiais Sargybos bokšte buvo rašoma, kad pamokslai „reguliariai publikuojami vienuolikoje laikraščių“. Tada broliai, išmanantys laikraščių darbą, Raselui patarė draugijos biurą iš Pitsbergo perkelti į kurį nors žinomesnį miestą, nes tada jo straipsnius apie Bibliją mielai priimtų dar daugiau laikraščių. Gerai viską pasvėręs Raselas 1909-aisiais biurą perkėlė į Niujorko rajoną Brukliną. Įdomu, kad vos po kelių mėnesių pamokslus spausdino maždaug 400 laikraščių. Ir tas skaičius vis didėjo. Kai 1914-aisiais užgimė Dievo Karalystė, Raselo pamokslus ir straipsnius spausdino jau daugiau kaip 2000 laikraščių keturiomis kalbomis!

5 Kuo mums naudinga permąstyti šiuos įvykius? Tie, kas Jehovos organizacijoje turi vadovaujamo darbo, iš Raselo gali pasimokyti nuolankumo. Spręsdamas svarbius reikalus šis Dievo tarnas mielai priimdavo kitų patarimus. (Perskaityk Patarlių 15:22.)

6. Kaip laikraščiuose atskleista tiesa apie Karalystę paveikė Orą Hecel?

6 Laikraščių straipsniuose atskleista tiesa apie Karalystę pakeitė ne vieno žmogaus gyvenimą (Hbr 4:12). Pavyzdžiui, iš laikraščių tiesą sužinojo Ora Hecel. Ji pasikrikštijo 1917-aisiais. Ora pasakoja: „Kartą, kai jau buvau ištekėjusi, nuvažiavau pas mamą į Ročesterį Minesotos valstijoje. Atvažiavusi radau ją iš laikraščių karpančią Raselo pamokslus. Mama papasakojo, ką iš jų sužinojo.“ Ora suprato, kad tai tiesa, todėl pati stojo į evangelizuotojų gretas. Žinią apie Dievo Karalystę ji ištikimai skelbė maždaug šešis dešimtmečius — iki pat mirties.

7. Kodėl organizacijos vadovybė nutarė atsisakyti laikraščių paslaugų?

7 1916-aisiais organizacijos vadovybė nutarė atsisakyti laikraščių paslaugų. Tam buvo dvi priežastys. Viena — tuo metu siautėjo Didysis karas, todėl spaustuvėms buvo sunku gauti reikiamų medžiagų. Apie tai buvo rašoma mūsų organizacijos padalinio Didžiojoje Britanijoje laikraščių skyriaus 1916 metų ataskaitoje: „Šiuo metu pamokslus spausdina tik trisdešimt keli laikraščiai. Atrodo, tas skaičius greitai dar labiau sumažės, nes popierius ir toliau brangsta.“ Antra priežastis — spalio 31-ąją mirė brolis Raselas. Taigi 1916 metų gruodžio 15 dienos Sargybos bokšto numeryje buvo pranešta: „Dabar, kai brolis Raselas jau anoje pusėje, pamokslų [laikraščiuose] nebespausdinsime.“ Nors laikraščių paslaugų atsisakyta, ir toliau buvo sėkmingai liudijama kitais būdais.

8. Kaip buvo ruošiama „Kūrimo fotodrama“?

8 „Kūrimo fotodrama“. 1914-aisiais įvyko „Kūrimo fotodramos“ premjera. Šiam novatoriškam kūriniui paruošti Raselas su bendražygiais užtruko maždaug trejus metus (Pat 21:5). „Kūrimo fotodrama“ — tai filmuotos medžiagos, stiklo skaidrių ir garso įrašų junginys. Kai kurios biblinės istorijos buvo nufilmuotos, jose suvaidino ne vienas šimtas žmonių, taip pat prireikė nemažai gyvūnų. Organizacijos veiklos 1913 metų ataskaitoje rašoma, kad filmuojant dalį apie Nojų dalyvavo „dauguma vieno didelio zoologijos sodo gyventojų“. O šimtus „Kūrimo fotodramos“ stiklo skaidrių ranka spalvino dailininkai Londone, Niujorke, Paryžiuje ir Filadelfijoje.

9. Kodėl „Kūrimo fotodramai“ paruošti nebuvo pagailėta laiko ir lėšų?

9 Kodėl buvo nutarta paruošti tiek laiko ir lėšų kainuojančią „Kūrimo fotodramą“? 1913-aisiais kongresuose priimtoje rezoliucijoje buvo sakoma: „Kadangi Amerikos laikraščiams itin sekasi formuoti visuomenės nuomonę per piešinius ir karikatūras [...], be to, kadangi judantys paveikslėliai pasirodė esantys labai populiarūs ir lengvai pritaikomi, tikime, kad yra pagrįstas mūsų, pažangių skelbėjų ir susirinkimų mokytojų, pritarimas panaudoti judančius paveikslėlius ir skaidres su stebuklinguoju žibintu kaip veiksmingą ir pageidaujamą evangelizavimo ir mokymo būdą.“

Viršuje: „Kūrimo fotodramos“ projektoriaus būdelėje; apačioje: kelios „Kūrimo fotodramos“ skaidrės

10. Kiek plačiai „Kūrimo fotodrama“ buvo rodoma?

10 1914-aisiais „Kūrimo fotodrama“ buvo kasdien rodoma aštuoniasdešimtyje miestų. Per metus ją pamatė beveik aštuoni milijonai Jungtinių Valstijų ir Kanados gyventojų. Tais pačiais metais šis kūrinys nuvežtas ir į Australiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Naująją Zelandiją, Norvegiją, Suomiją, Švediją, Šveicariją bei Vokietiją. Mažesniems miestams paruoštas supaprastintas „Kūrimo fotodramos“ variantas „Eureka drama“. Jame nebuvo filmuotos medžiagos. Pagaminti šį variantą buvo ne taip brangu, be to, jo rinkinys mažiau svėrė. Iki 1916-ųjų visa „Kūrimo fotodrama“ arba trumpesnis jos variantas buvo išverstas į devynias kalbas: armėnų, danų-norvegų, graikų, ispanų, italų, lenkų, prancūzų, švedų ir vokiečių.

Per 1914 metus „Kūrimo fotodrama“ sutraukė daugybę žiūrovų; salės būdavo sausakimšos.

11, 12. Kokį įspūdį „Kūrimo fotodrama“ padarė vienam jaunuoliui ir kaip galime juo sekti?

11 „Kūrimo fotodrama“ prancūzų kalba padarė didžiulį įspūdį aštuoniolikmečiam Šarliui Ronerui. „Ją rodė mano mieste — Kolmare, kuris yra Prancūzijoje, Elzaso regione, — pasakoja Šarlis. — Man nuo pat pradžios darė įspūdį aiškus Biblijos mokymų dėstymas.“

12 Šarlis pasikrikštijo ir 1922-aisiais ėmėsi visalaikės tarnybos. Jis buvo paskirtas padėti „Kūrimo fotodramos“ seansuose Prancūzijoje. Apie savo pareigas Šarlis aiškina: „Gavau kelis darbus: groti smuiku, vesti apskaitą ir būti literatūros tarnu. Taip pat manęs paprašė prieš programą nuraminti auditoriją. Per pertrauką siūlydavome literatūrą. Kiekvienam broliui ir seseriai paskyrėme salės dalį. Rankose nešdami literatūrą eidavome prie kiekvieno toje dalyje sėdinčio žmogaus. Be to, prie įėjimo į salę stovėjo literatūros stalai.“ 1925-aisiais Šarlį pakvietė į Niujorką, į Bruklino Betelį, tarnauti naujos radijo stoties WBBR orkestro dirigentu. Prisimindami šį ištikimą brolį kiekvienas pamąstykime: ar su entuziazmu prisidedu prie darbo, skirto Dievo Karalystei garsinti? ar šiame darbe mielai priimu bet kokią užduotį? (Perskaityk Izaijo 6:8.)

13, 14. Kaip Karalystės evangelijai skleisti buvo panaudotas radijas? (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „ Radijo stoties WBBR laidos“ ir „ Įsimintinas kongresas“.)

13 Radijas. Trečiajame dešimtmetyje „Kūrimo fotodrama“ buvo rodoma vis rečiau. Bet atrastas kitas geras būdas Karalystės evangelijai skleisti — radijas. Įsimintina radijo transliacija įvyko 1922 metų balandžio 16-ąją. Tą dieną Filadelfijos (Pensilvanijos valstija, JAV) Metropoliteno operos teatre brolis Rezerfordas pasakė kalbą „Milijonai dabar gyvenančiųjų nebemirs“. Manoma, kad tądien jos klausėsi maždaug 50 000 žmonių. 1923-iaisiais pirmą kartą per radiją buvo transliuojama kalba iš kongreso. Iš pradžių žinia apie Karalystę skambėjo vien per komercines radijo stotis. Bet paskui organizacijai vadovaujantys broliai nutarė, kad vertėtų pasistatyti savo stotį. Stotis buvo pastatyta Niujorke, Staten Ailande, ir užregistruota pavadinimu WBBR. Ji pradėjo veikti 1924 metų vasario 24 dieną.

1922 metais kalbos „Milijonai dabar gyvenančiųjų nebemirs“ per radiją klausėsi maždaug 50 000 žmonių.

14 Apie šios radijo stoties paskirtį 1924 metų gruodžio 1 dienos Sargybos bokšto numeryje buvo rašoma: „Mes tikime, kad radijas yra pats taupiausias ir efektyviausias iš visų panaudotų būdų tiesai pranešti.“ Toliau priduriama: „Jei Viešpačiui pasirodys tinkama pastatyti kitų radijo stočių tiesai pranešti, savo keliu jis parūpins tam pinigų“ (Ps 127:1). 1926-aisiais Jehovos tarnai jau turėjo šešias radijo stotis: dvi Jungtinėse Valstijose (WBBR Niujorke ir WORD netoli Čikagos) ir keturias Kanadoje (po vieną Albertos, Britų Kolumbijos, Ontarijo ir Saskačevano provincijose).

15, 16. a) Kaip į mūsų radijo stoties programas reagavo krikščionijos dvasininkai Kanadoje? b) Kaip liudijimas po namus padėjo populiarinti radijo laidas ir kaip radijo laidos padėjo liudyti po namus?

15 Kaip ir reikėjo tikėtis, toks naujas būdas Biblijos mokymams skleisti užkliuvo krikščionijos dvasininkams. Albertas Hofmanas, gerai žinojęs, kaip vyksta darbas radijo stotyje Saskačevano provincijoje, pasakojo: „Apie Biblijos tyrinėtojus išgirsdavo vis daugiau žmonių. Buvo gerai paliudyta. Bet 1928-aisiais dvasininkai ėmė spausti valdžią, ir visos Biblijos tyrinėtojų stotys Kanadoje neteko licencijų.“

16 Nors mūsų nuosavos radijo stotys Kanadoje buvo uždarytos, laidas apie Bibliją toliau transliavo komercinės stotys (Mt 10:23). Žurnaluose Sargybos bokštas ir The Golden Age (Aukso amžius) būdavo spausdinami tokių komercinių stočių sąrašai, taigi skelbėjai, liudijantys po namus, žinodavo, kokią stotį tam tikros vietovės gyventojams pareklamuoti. Ar žmonės paskaitų apie Bibliją klausydavosi? Leidinio Bulletin (Biuletenis) 1931 metų sausio numeryje rašoma: „Radijo laidos yra didelė pagalba mūsų draugams, einantiems nuo durų prie durų. Mūsų biuras gauna daug pranešimų, kad žmonės, pasiklausę brolio Rezerfordo paskaitų, labai noriai ima knygas, kurios jiems pasiūlytos.“ Kitame šio leidinio numeryje liudijimas per radiją ir liudijimas po namus buvo pavadinti esminėmis evangelizacijos „šakomis“.

17, 18. Nors aplinkybės keitėsi, kaip radijas buvo ir toliau naudojamas?

17 Ketvirtajame dešimtmetyje radosi vis daugiau mūsų radijo laidų priešininkų. Dėl tokių aplinkybių Jehovos organizacija 1937-ųjų pabaigoje nutarė nebetransliuoti reguliarių laidų per komercines radijo stotis ir sutelkti jėgas į liudijimą po namus. a Vis dėlto kai kuriuose nuošaliuose ar politiškai izoliuotuose kraštuose žiniai apie Karalystę skleisti radijas tebebuvo naudojamas. Pavyzdžiui, 1951—1991 metais per vieną radijo stotį Vakarų Berlyne buvo transliuojamos Biblijos paskaitos. Jos pasiekdavo ir Rytų Vokietijos gyventojus. Nuo 1961-ųjų daugiau kaip tris dešimtmečius kas savaitę 15 minučių eterio laiko Biblijai skyrė nacionalinis radijas Suriname (Pietų Amerika). Nuo 1969 iki 1977 metų organizacija įrašė daugiau kaip 350 radijo laidų seriją „Visas Raštas yra naudingas“. Šias laidas transliavo 291 radijo stotis 48 Amerikos valstijose. 1996-aisiais per vieną radijo stotį, įsikūrusią Samoa sostinėje Apijoje (pietų Okeanija), kas savaitę broliai vesdavo laidą „Atsakymai į jūsų klausimus Biblijos temomis“.

18 XX amžiui artėjant prie pabaigos, evangelizacijai radijas buvo naudojamas vis mažiau. Bet tada atsirado dar vienas būdas, kaip pasiekti daugybę žmonių. Savo veiksmingumu jis pranoko visus ankstesniuosius.

19, 20. Kodėl Jehovos organizacija sukūrė svetainę jw.org ir kiek ji veiksminga? (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „ JW.ORG“.)

19 Internetas. 2013 metų duomenimis, prieigą prie interneto turi 2,7 milijardo žmonių, tai yra beveik 40 procentų visų žemės gyventojų. Paskaičiuota, kad maždaug 2 milijardai prie interneto prisijungia naudodamiesi nešiojamaisiais įrenginiais — išmaniaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais. Tas skaičius visame pasaulyje nuolatos auga, o ypač sparčiai jis didėja Afrikoje. Ten šiuo metu yra daugiau kaip 90 milijonų mobiliojo interneto vartotojų. Taigi mūsų laikais daugelį žmonių informacija pasiekia visai kitais būdais nei anksčiau.

20 Jehovos organizacija internetą Biblijos mokymams skleisti pradėjo naudoti 1997-aisiais. 2013 metais interneto svetainė jw.org „prabilo“ maždaug 300 kalbų, o krikščioniškų leidinių iš jos galima parsisiųsti daugiau kaip 520 kalbų. Kasdien į šią svetainę užsuka maždaug 750 000 unikalių lankytojų. Čia jie randa įdomių skaitinių, taip pat vaizdo siužetų, filmų. Kas mėnesį svetainės lankytojai atsisiunčia daugiau kaip 3 milijonus knygų, 4 milijonus žurnalų ir 22 milijonus garso įrašų.

21. Ko pamoko atvejis apie vyrą, vardu Sina?

21 Svetainė jw.org tapo labai galingu įrankiu garsinti Dievo Karalystę net ir tose šalyse, kur mūsų veikla vienaip ar kitaip ribojama. Pavyzdžiui, 2013-ųjų pradžioje šią svetainę atradęs vyras, vardu Sina, paskambino į mūsų centrinę būstinę Jungtinėse Valstijose ir paprašė daugiau informacijos apie Bibliją. Bet šis atvejis nebuvo eilinis. Sina užaugo musulmonų šeimoje. Jis gyvena atokiame kaime šalyje, kur Jehovos liudytojų veikla stipriai suvaržyta. Vyras sutiko dukart per savaitę studijuoti Bibliją su liudytoju iš Jungtinių Valstijų. Studijuodami jie naudojasi internetiniu vaizdo ryšiu.

Didžiausias dėmesys — individualiam mokymui

22, 23. a) Ar įvairūs masinio liudijimo būdai atstoja tarnybą po namus? b) Kodėl esame tikri, kad Karalius Jėzus vadovauja evangelizacijos darbui?

22 Nei pamokslai laikraščiuose, nei „Kūrimo fotodrama“, nei radijas, nei interneto svetainė niekada neatstojo ir neatstos mūsų pagrindinio būdo, kaip pasiekiame žmones. Visais laikais mums svarbiausia yra tarnyba nuo durų prie durų. Taip Jehovos tauta seka Jėzaus pavyzdžiu. Nors Dievo Sūnus neretai liudijo ištisoms minioms, daugiausia dėmesio jis skyrė pavieniams asmenims (Lk 19:1-5). Tą daryti Jėzus mokė ir apaštalus. (Perskaityk Luko 10:1, 8-11.) Kaip minėjome 6-ame skyriuje, vadovaujantys broliai Jehovos tarnus nuolat skatino kalbėtis su žmonėmis individualiai (Apd 5:42; 20:20).

23 Praėjus šimtui metų nuo Dievo Karalystės užgimimo, Dievo pažadus žmonėms pasakoja beveik 8 milijonai skelbėjų. Aptarta istorija akivaizdžiai rodo, kad šiam darbui vadovauja pats Karalius Jėzus Kristus. Tolesniame skyriuje pakalbėsime, kokiais įrankiais jis mus aprūpino, kad geroji naujiena pasiektų žmones iš visų tautų, genčių ir kalbų (Apr 14:6).

a Uždaryti WBBR, vienintelę dar veikusią mūsų radijo stotį, broliai nusprendė 1957-aisiais.