1, 2. Kas buvo pasikeitę 1895 metų sausio mėnesio Sargybos bokšto numeryje ir kaip į tai reagavo kai kurie broliai?

 BIBLIJOS TYRINĖTOJAS Džonas Bonetas, gavęs 1895 metų sausio mėnesio Sargybos bokšto numerį, negalėjo patikėti savo akimis. Žurnalo viršelis visiškai pasikeitęs! Paveikslėlyje pavaizduotas švyturys, stovintis vidury pasišiaušusios jūros, o niūrią padangę skrodžia švyturio šviesa. Pranešimas apie pakeistą žurnalo dizainą vadinosi „Nauji mūsų apdarai“.

² Tokiu pasikeitimu susižavėjęs brolis Bonetas išsiuntė broliui Raselui laišką. „Malonu matyti, kad BOKŠTAS pasipuošęs naujais apdarais, — rašė jis. — Labai gražu.“ Apie naujus žurnalo apdarus laiške rašė ir kitas Biblijos tyrinėtojas Džonas Braunas: „Jie įspūdingi. Koks tvirtas to bokšto pamatas, o bangos ir audros jį taip plaka.“ Bet tais metais pasikeitė ne vien Sargybos bokšto viršelis. Lapkričio mėnesį broliai sužinojo apie dar vieną, daug didesnį pakeitimą, — beje, taip pat susijusį su stichijų šėlsmu, tik perkeltine prasme.

3, 4. Kokia problema buvo paliesta 1895 metų lapkričio 15 dienos Sargybos bokšto numeryje ir apie kokį didelį tvarkos pasikeitimą paskelbta?

³ 1895 metų lapkričio 15 dienos Sargybos bokšto numeryje prabilta apie opią problemą: Biblijos tyrinėtojų draugijoje, vaizdžiai tariant, kilo nemaža audra. Broliai niekaip nesutarė, kas ir kaip bendruomenėse turėtų vadovauti. Minėtame žurnale išdėstyta, ką reikėtų pakeisti, kad broliai liautųsi tarpusavyje grūmęsi ir bendruomenės vėl gyventų santarvėje. Straipsnyje organizacija lyginama su laivu, be to, jame pripažįstama, kad šis laivas audroms kol kas neparuoštas. Ko reikėjo imtis?

⁴ Žurnale buvo rašoma, kad geras kapitonas patikrina, ar laive yra visos reikalingos gelbėjimosi priemonės, taip pat ar įgula pasiruošusi artinantis audrai sandariai užtaisyti visus liukus. Panašiai ir organizacijai vadovaujantys broliai norėjo, kad bendruomenės žinotų, kaip elgtis kilus audrai. Tuo tikslu buvo paskelbta apie didelį tvarkos  pasikeitimą. Broliams nurodyta, kad „visuose susirinkimuose būtų išrinkti vyresnieji“ kaimenei prižiūrėti (Apd 20:28).

5. a) Kodėl galima teigti, kad tvarka dėl vyresniųjų išrinkimo įvesta pačiu laiku? b) Kokius klausimus aptarsime?

⁵ Vyresniųjų išrinkimas buvo didelis žingsnis į priekį kuriant tvarką, kaip bendruomenėms turėtų būti vadovaujama. Netrukus visą pasaulį apėmė nuožmus štormas — Pirmasis pasaulinis karas. Vyresnieji padėjo bendruomenėms šią audrą atlaikyti. Kad tikrieji krikščionys būtų dar geriau pasiruošę ištikimai tarnauti Jehovai, organizacinė tvarka buvo tobulinama ir vėlesniais dešimtmečiais. Ar apie tokį tobulėjimą pranašauta Biblijoje? Kokius pasikeitimus matei savo akimis? Kuo jie naudingi tau?

6, 7. a) Kaip suprasti Izaijo 60:17 užrašytus žodžius? b) Ką rodo pranašystės žodžiai „prižiūrėtojas“ ir „valdytojas“?

⁶ Kaip jau kalbėjome 9-ame knygos skyriuje, Izaijo pranašystėje Jehova žadėjo savo tautą gerokai pagausinti (Iz 60:22). Bet pažadėjo ir dar kai ką. Toje pačioje pranašystėje Dievas sakė: „Vietoj žalvario teiksiu auksą, vietoj geležies — sidabrą, vietoj medžių — žalvarį, o vietoj akmenų — geležį. Taiką paskirsiu tavo prižiūrėtoju, o teisumą — tavo valdytoju“ (Iz 60:17). Kaip šiuos žodžius suprasti? Kaip Izaijo pranašystė pildosi mūsų dienomis?

⁷ Pasak šios pranašystės, vienos medžiagos bus pakeičiamos kitomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kalbama ne apie blogo pakeitimą geru, o apie gero pakeitimą dar geresniu. Vietoj žalvario žadėdamas geresnę medžiagą — auksą, vietoj geležies — sidabrą ir panašiai, Jehova vaizdingai kalba apie nuolatinį, laipsnišką organizacijos tobulėjimą. Iš aptariamos eilutės galime suprasti ir kokiose srityse organizacija tobulės. Žodžiai „prižiūrėtojas“ ir „valdytojas“ rodo, kad ypač gerės Dievo tarnų priežiūra ir organizacinė tvarka.

8. a) Kas, remiantis Izaijo pranašyste, turėjo tobulinti organizacinę tvarką? b) Kuo mums naudingi tvarkos pasikeitimai? (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „ Jis nuolankiai leidosi pataisomas“.)

⁸ Ar organizacijos tobulėjimas bus savaiminis? Jehova sakėsi pats teiksiąs auksą, sidabrą, pats paskirsiąs taiką prižiūrėtoju. Taip ir buvo. Bendruomenės tvarką tobulino ne žmonės, o pats Jehova. Kai Jėzus gavo Dievo Karalystės sostą, jam teko ir pareiga tobulinti Jehovos organizaciją. Tvarkos pasikeitimų tikrai būta ne vieno. Jų vaisiai, kaip ir pranašauta, — taika ir teisumas. Jei noriai paklūstame Dievo vadovavimui, parodome, kad branginame teisumą. Be to, mielai priimdami tvarkos pakeitimus, gyvename taikoje ir ramybėje. Ne be reikalo apaštalas Paulius vadino Jehovą ramybės, arba taikos, Dievu (Fil 4:9).

9. Kas yra bendruomenės tvarkos ir vienybės pamatas? Paaiškink.

 ⁹ Apie Jehovą Paulius dar rašė: „Dievas nėra netvarkos Dievas, bet ramybės“ (1 Kor 14:33). Įdomu, kad netvarką Paulius priešpriešina ne tvarkai, o ramybei. Kodėl? Pagalvokime. Jeigu kur nors vyrauja tvarka, tai nebūtinai reiškia, kad ten yra ir ramybė, taika. Pavyzdžiui, kareivių būrys į frontą galbūt žygiuoja labai tvarkingai išsidėstęs, bet ar ši tvarka sukurs taiką? Mes, krikščionys, privalome įsidėmėti: bet kokia tvarka, kurios pamatas nėra taika ir ramybė, anksčiau ar vėliau žlugs. Kita vertus, dėl Dievo teikiamos ramybės įmanoma tokia tvarka, kuriai žlugimas negresia. Kaip gerai, kad mūsų organizacijai vadovauja ir ją grynina „ramybės [arba „taikos“] Dievas“ Jehova! (Rom 15:33, išn.) Branginkime jo teikiamą taiką, kuri yra tvarkos ir vienybės mūsų pasaulinėje organizacijoje pamatas (Ps 29:11).

10. a) Kokie tvarkos pasikeitimai įvyko mūsų organizacijoje XIX amžiaus pabaigoje—XX amžiaus pirmoje pusėje? (Prašom žiūrėti papildomą informaciją „ Kaip tobulėjo bendruomenių priežiūra“.) b) Ką aptarsime toliau?

¹⁰ Straipsnelyje „ Kaip tobulėjo bendruomenių priežiūra“ pateiktas sąrašas organizacinių pasikeitimų, įvykusių XIX amžiaus pabaigoje—XX amžiaus pirmoje pusėje. O kaip Jehovos įpareigotas Jėzus vietoj žalvario teikė auksą vėliau? Kaip organizacinės tvarkos tobulėjimas prisidėjo prie viso pasaulio bendruomenių santarvės ir vienybės? Kaip tos naujovės padeda kiekvienam iš mūsų tarnauti taikos Dievui?

11. a) Ką išsamus Biblijos tyrinėjimas padėjo aiškiau suvokti? b) Ką vadovaujantys broliai mielai padarė?

¹¹ Organizacijai vadovaujanti taryba 1964 metais grupei asmenų pavedė kruopščiai išnagrinėti įvairias su Biblija susijusias temas. Šis darbas tęsėsi iki 1971-ųjų. a Tai buvo proga patyrinėti ir eilutes, rodančias, kaip veikė pirmo amžiaus krikščionių bendruomenė. Pastebėta, kad pirmųjų krikščionių bendruomenėse vadovavo ne vienas vyresnysis, arba prižiūrėtojas, o keli — vyresniųjų taryba. (Perskaityk Filipiečiams 1:1; 1 Timotiejui 4:14.) Tai apsvarstę, vadovaujantys broliai suprato: Karalius Jėzus nori patobulinti organizacinę tvarką. Karaliui jie mielai pakluso ir tuojau įvedė naujovių, kad vyresniųjų paskyrimas ir panašios procedūros organizacijoje kuo labiau atitiktų Biblijoje randamą pavyzdį. Tad kokių naujovių įvesta aštuntojo dešimtmečio pradžioje?

12. a) Kaip buvo pertvarkyta organizacijai vadovaujanti taryba? b) Apibūdink, kaip dabar veikia Vadovaujančioji taryba. (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „ Kaip Vadovaujančioji taryba rūpinasi Karalystės reikalais“, p. 130.)

¹² Pirmiausia buvo pertvarkyta pati organizacijai vadovaujanti taryba. Iki tol ši taryba susidėjo iš tų pačių septynių pateptųjų brolių, kurie sudarė ir juridinio asmens Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania  (Pensilvanijos „Sargybos bokšto“ Biblijos ir traktatų draugija) valdybą. 1971-aisiais tarybos narių skaičius padidintas iki vienuolikos, ir nuo tų metų taryba buvo atsieta nuo draugijos valdybos. Visi naujos Vadovaujančiosios tarybos nariai buvo laikomi lygiais, o pirmininkauti kasmet pavedama vis kitam broliui abėcėline tvarka pagal pavardę.

13. a) Kokia vadovavimo tvarka galiojo bendruomenėse 40 metų? b) Ką Vadovaujančioji taryba padarė 1972 metais?

¹³ Antras pakeitimas palietė visas bendruomenes. 1932—1972 metais kiekvienoje bendruomenėje iš esmės vadovaudavo vienas brolis. Iki 1936-ųjų tokie organizacijos paskirti broliai buvo vadinami tarnystės direktoriais, tada pervadinti susirinkimo tarnais, vėliau — susirinkimo prižiūrėtojais. Šie broliai kaimene uoliai rūpindavosi. Susirinkimo prižiūrėtojai įvairiais klausimais priimdavo sprendimus bendruomenės vardu, paprastai nepasikonsultavę su kitais bendruomenėje tarnaujančiais vyresniaisiais. Bet 1972-aisiais Vadovaujančioji taryba paruošė bendruomenes istoriniam pokyčiui.

14. a) Kokia tvarka galioja nuo 1972 metų spalio 1 dienos? b) Kaip vyresniųjų tarybos koordinatorius pritaiko patarimą iš Filipiečiams 2:3?

¹⁴ Nuo tų metų bendruomenės priežiūra nebėra vieno brolio atsakomybė — veiklą prižiūrėti pavesta vyresniųjų  tarybai. Į šią tarybą įeina visi bendruomenėje vyresniaisiais paskirti broliai. Tokia tvarka galioja nuo 1972 metų spalio 1 dienos. Vyresniųjų tarybos koordinatorius (kaip dabar vadiname) nemano taryboje esąs svarbiausias. Priešingai, jis stengiasi tarp kitų būti „kaip mažesnis“ (Lk 9:48). Tokie nuolankūs broliai bendruomenėms tikra dovana (Fil 2:3).

15. a) Kuo naudinga tvarka, kai bendruomenei vadovauja vyresniųjų taryba? b) Kas byloja apie mūsų Karaliaus įžvalgumą?

¹⁵ Tvarka, kai bendruomenei vadovauja vyresniųjų taryba, yra geresnė bent dėl trijų priežasčių. Pirmas ir bene svarbiausias dalykas, — vyresniesiems, ypač tiems, kas turi daug atsakomybės, tokia tvarka padeda nuolat turėti omenyje, kad bendruomenės galva yra Jėzus (Ef 5:23). Antra, kaip sakoma Patarlių 11:14, „saugumą laiduoja patarėjų gausumas“. Kai vyresnieji dėl bendruomenės reikalų tariasi, apsvarsto vienas kito pasiūlymus, jiems lengviau rasti sprendimą, kuris derinasi su Biblijos principais (Pat 27:17). Jehova tokius sprendimus laimina. Trečia, dėl to, kad daugiau brolių tarnauja vyresniaisiais, įmanoma pasirūpinti sparčiai augančiomis bendruomenėmis (Iz 60:3-5). Pagalvok: 1971-aisiais  bendruomenių visame pasaulyje buvo kiek per 27 000, o štai 2013-aisiais — daugiau kaip 113 000! Numatydamas, kad tokį gausų būrį reikės prižiūrėti ir globoti, mūsų Karalius ganytojų davė pačiu laiku (Mch 5:4 [5:5]).

16. a) Kokia yra vyresniųjų pareiga? b) Kaip Biblijos tyrinėtojai žiūrėjo į Jėzaus paraginimą „ganyk mano aveles“?

¹⁶ Nuo pat pradžių Biblijos tyrinėtojų bendruomenėse tarnaujantys vyresnieji žinojo, kad jų pareiga yra padėti broliams ir seserims likti Dievo tarnais. (Perskaityk Galatams 6:10.) 1908 metais Sargybos bokšte buvo nagrinėjamas Jėzaus paraginimas: „Ganyk mano aveles“ (Jn 21:15-17). Vyresniesiems straipsnyje buvo rašoma: „Reikia, kad Šeimininko priesakas dėl kaimenės turėtų svarbią vietą mūsų širdyse, kad labai vertintume savo pareigą maitinti ir globoti Viešpaties pasekėjus.“ 1925-aisiais Sargybos bokšte vyresniesiems vėl priminta, kaip svarbu būti gerais ganytojais: „Dievo bažnyčia yra jo nuosavybė [...], ir jis iš visų pareikalaus atsiskaityti, kaip atlieka pareigą tarnauti savo broliams.“

17. Kaip Jehovos organizacija padeda vyresniesiems tapti geresniais ganytojais?

¹⁷ O kaip Jehovos organizacija padėjo vyresniesiems tobulinti savo sugebėjimus ir taip „geležį“ pakeisti „sidabru“? Vyresnieji lavinami įvairiuose kursuose. Štai 1959 metais bendruomenių prižiūrėtojams pirmą kartą surengti Karalystės tarnybos kursai. Vienoje iš paskaitų buvo aptariama tema „Kaip rodyti asmeninį dėmesį“. Broliai paraginti susidaryti tvarkaraštį, kada aplankys skelbėjus jų namuose. Taip pat duota įvairių pasiūlymų, kaip ganytojai galėtų per tokius apsilankymus bendruomenės  narius ugdyti. Nuo 1966-ųjų Karalystės tarnybos kursuose buvo šis tas pakoreguota. Viena paskaita vadinosi „Ganytojiško darbo svarba“. Kokia buvo pagrindinė paskaitos mintis? Vadovaujantys broliai „turi su meile globoti Dievo kaimenę, taip pat nepamiršti savo namiškių ir neapleisti evangelizacijos tarnybos“. Neseniai organizacija vyresniesiems vėl surengė kursų. Kokių rezultatų duoda nuolatinis brolių lavinimas? Dabar krikščionių bendruomenėse ganytojais tarnauja tūkstančiai dvasingų brolių.

18. a) Koks darbas vyresniesiems patikėtas? b) Kodėl Jehova ir Jėzus tarp mūsų triūsiančius vyresniuosius labai brangina?

¹⁸ Veikdamas Jehovos vardu Jėzus paskyrė vyresniuosius dirbti svarbų darbą — vadovauti Dievo avims sunkiausiais laikais žmonijos istorijoje (Ef 4:11, 12; 2 Tim 3:1). Jehova ir Jėzus tarp mūsų triūsiančius vyresniuosius labai brangina. Šie broliai paklūsta Biblijos raginimui: „Ganykite jums patikėtą Dievo kaimenę [...] noriai, [...] su atsidavimu, [...] būdami pavyzdžiu kaimenei“ (1 Pt 5:2, 3). Pažiūrėkime, kokiose dviejose srityse vyresnieji tampa pavyzdžiu kaimenei ir kaip jie padeda bendruomenėje palaikyti taiką ir džiugią atmosferą.

19. Kodėl tau patinka eiti į tarnybą su vyresniuoju?

¹⁹ Pirma, vyresnieji su bendruomenės nariais išeina į evangelizacijos tarnybą. Biblijoje Lukas apie Jėzų pasakoja: „Netrukus jis leidosi keliauti iš miesto į miestą ir iš kaimo į kaimą skelbdamas ir garsindamas gerąją naujieną apie Dievo karalystę. Su juo buvo Dvylika“ (Lk 8:1). Kaip Jėzus gerąją naujieną skelbė kartu su apaštalais,  taip ir pavyzdingi vyresnieji tarnyboje darbuojasi su visais skelbėjais. Jie supranta, kad taip prisideda prie bendruomenės ugdymo. O ką apie tokią vyresniųjų paramą mano patys bendruomenės nariai? Žanin, kuriai jau beveik 90 metų, džiaugiasi: „Kai einu į tarnybą su vyresniuoju, turiu progą su juo pasišnekėti ir geriau susipažinti.“ Stėvenas, maždaug 35 metų brolis, sako: „Kai su vyresniuoju išeinu į tarnybą nuo durų prie durų, jaučiu, kad jis nori man padėti. Tokia pagalba teikia daug džiaugsmo.“

20, 21. Kaip vyresnieji seka piemens iš Jėzaus palyginimo pavyzdžiu? Pateik pavyzdį. (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „ Kassavaitiniai aplankymai duoda gerų rezultatų“.)

²⁰ Antra, Jehovos organizacija moko vyresniuosius rūpintis tais, kas nuo bendruomenės atitolo (Hbr 12:12). Kodėl vyresnieji turi padėti dvasiškai pasilpusiems ir kaip tai daryti? Į šį klausimą geriausiai atsako Jėzaus palyginimas apie piemenį ir pražuvusią avį. (Perskaityk Luko 15:4-7.) Piemuo, pastebėjęs, kad kaimenėje vienos avies trūksta, eina jos ieškoti, tartum toji pražuvėlė būtų jo vienintelė. Šiandien bendruomenių vyresnieji daro lygiai taip pat. Kaip piemuo brangina pražuvusią avį, taip ir krikščionių ganytojams kiekvienas, kuris nuo Dievo kaimenės atitolo, tebėra brangus. Nors prarado avį, vyresnieji nepraranda vilties — tiki, kad pasilpęs krikščionis atsigaus. Be to, kaip piemuo eina „ieškoti pražuvusios, kolei suras“, taip ir vyresnieji patys eina pas silpnuosius ir visaip mėgina jiems padėti.

²¹ O ką Jėzaus palyginime piemuo daro, kai avį suranda? Jis ją švelniai „užsikelia ant pečių“ ir parneša į kaimenę. Taip ir vyresnysis, parodydamas pasilpusiajam, kaip nuoširdžiai juo rūpinasi, gali padėti jam atsitiesti ir grįžti į bendruomenę. Panašiai buvo Viktorui — mūsų broliui iš Afrikos. Vienu metu jis buvo nuo bendruomenės atitrūkęs. Viktoras pasakoja: „Visus aštuonerius metus, kai buvau neveiklus, vyresnieji įvairiais būdais mėgino man padėti.“ Kas Viktorą ypač paveikė? Jis prisimena: „Vieną dieną mane aplankė Džonas, vyresnysis, su kuriuo buvome pionierių tarnybos kursuose. Jis atsinešė keletą nuotraukų, padarytų per tuos kursus. Jos sužadino tiek daug gražių prisiminimų, kad ėmiau ilgėtis to džiaugsmo, kurį turėjau tarnaudamas Jehovai.“ Neilgai trukus Viktoras grįžo į bendruomenę. Šiandien jis ir vėl pionierius. Akivaizdu: dėmesingi vyresnieji labai prisideda prie visų mūsų džiaugsmo (2 Kor 1:24). b

22. Kodėl galima sakyti, kad teisumas ir taika stiprina krikščionių bendruomenės vienybę? (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „ Buvome nustebinti“.)

²² Jau kalbėjome, kaip Jehova išpranašavo, kad tarp Dievo tarnų klestės teisumas ir taika (Iz 60:17). Abi šios dorybės stiprina bendruomenių vienybę. Kaip? Biblijoje sakoma, kad mūsų Dievas yra vienas — Jehova (Įst 6:4). Jo nuostatai, kas teisu ir kas neteisu, skirtingose bendruomenėse ar skirtingose šalyse nesiskiria. Jehovos normos yra vienos „visose šventųjų bendruomenėse“ (1 Kor 14:33). Taigi bendruomenė klestės tik tada, jeigu joje bus laikomasi Dievo nustatytų teisumo normų. O kalbant apie taiką, mūsų Karalius nori, kad ne tik mėgautumės bendruomenės taika, bet kad ir patys būtume taikdariai (Mt 5:9). Todėl visada laikomės „to, kas kuria santarvę“. Kartais tarp bendruomenės narių dėl skirtybių gali atsirasti šiokia tokia trintis. Bet mes visada jaučiame pareigą imtis iniciatyvos tokią trintį pašalinti (Rom 14:19). Taip pasirodome esą tikri taikdariai ir bendruomenės vienybės puoselėtojai (Iz 60:18).

23. Kuo galime džiaugtis su visais Jehovos tarnais?

²³ Kai 1895-ųjų lapkritį Sargybos bokšte paskelbta, jog bendruomenėms reikia išsirinkti vyresniuosius, organizacijai vadovaujantys broliai išreiškė viltį, kad ši nauja tvarka padės Dievo tarnams „sparčiai sueiti į tikėjimo vienovę“. Žvelgdami į praėjusį šimtmetį galime drąsiai teigti, kad laipsniškas organizacinės tvarkos tobulėjimas mūsų vienybę tikrai sustiprino. Už tai esame dėkingi Jehovai ir Jėzui (Ps 99:4). Kaip gera su visais Jehovos tarnais veikti „ta pačia dvasia“, vaikščioti „tomis pačiomis pėdomis“ ir sutartinai tarnauti taikos Dievui! (2 Kor 12:18; perskaityk Sofonijo 3:9)