1, 2. a) Kokiam darbui Jehovos tarnai nuo seno nestokoja entuziazmo? b) Ką Jehova brangina labiausiai?

 IŠTIKIMI Jehovos tarnai nuo seno stato įvairius pastatus, teikiančius šlovę Dievo vardui. Pavyzdžiui, senovės izraelitai su entuziazmu aukojo medžiagas padangtei statyti ir paskui su džiaugsmu ją statė (Iš 35:30-35; 36:1, 4-7).

² Vis dėlto, Jehovos akimis, didžiausią šlovę jam teikia ne statybinės medžiagos ir ne pastatai (Mt 23:16, 17). Labiausiai jis brangina ištikimą savo garbintojų tarnystę, jų noringumą ir uolumą (Iš 35:21; Mk 12:41-44; 1 Tim 6:17-19). Svarbu tai turėti omenyje. Juk pastatai neamžini. Pavyzdžiui, mūsų laikais nebėra nei izraelitų padangtės, nei šventyklos. Bet ko Jehova niekada nepamiršta, — tai savo ištikimų tarnų dosnumo ir į statybą įdėto triūso. (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:58; Hebrajams 6:10.)

3. Ką šiame skyriuje aptarsime?

³ Jehovos tarnai ir šiais laikais uoliai stato pastatus savo susirinkimams rengti. Vadovaujami Karaliaus Jėzaus Kristaus nuveikėme tikrai daug. Akivaizdu: Jehova mūsų triūsą laimina (Ps 127:1). Šiame skyriuje apžvelgsime kai kuriuos atliktus darbus ir pakalbėsime, kaip tų darbų vaisiai teikia Jehovai šlovę. Taip pat bus įdomu skaityti pasisakymus žmonių, kurie prie statybos darbų prisidėjo savo rankomis.

4. a) Kodėl mums reikia vis daugiau susirinkimų salių? b) Kodėl kai kurie filialai buvo sujungti? (Prašom žiūrėti papildomą informaciją „ Filialų statyba atsižvelgiant į poreikius“.)

⁴ Kaip jau aptarėme 16-ame skyriuje, Jehova savo tarnams yra prisakęs reguliariai susirinkti (Hbr 10:25). Sueigose mes ugdome savo tikėjimą, taip pat stipriname troškimą kuo uoliau dalyvauti evangelizacijos darbe. Paskutinėms dienoms artėjant prie pabaigos Jehova šį darbą nuolat spartina. Dėl to šimtai tūkstančių žmonių kasmet tampa jo organizacijos nariais (Iz 60:22). O kuo daugiau Karalystės pavaldinių, tuo daugiau reikia krikščioniškos literatūros spaustuvių ir susirinkimų salių.

5. Kaip atsirado pavadinimas „Karalystės salė“? (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „ Naujosios šviesos bažnyčia“.)

 ⁵ Beveik pačioje šiuolaikinės mūsų organizacijos istorijos pradžioje Biblijos tyrinėtojai padarė išvadą, kad sueigoms derėtų turėti nuosavas patalpas. Atrodo, vienas pirmųjų tam skirtų pastatų buvo pastatytas 1890 metais Vakarų Virdžinijos valstijoje (JAV). XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Jehovos tarnai jau turėjo nemažai naujų pastatų, be to, ne vieną salę buvo rekonstravę. Visos šios sueigų vietos iš pradžių neturėjo jokio išskirtinio pavadinimo. Bet štai 1935-aisiais brolis Rezerfordas lankėsi Havajuose. Ten prie naujo filialo buvo statoma ir salė sueigoms. Paklaustas, kaip šį pastatą vadinti, brolis Rezerfordas atsakė: „Gal jį reikėtų pavadinti „Karalystės salė“? Juk svarbiausias mūsų darbas — skelbti gerąją naujieną apie Karalystę“ (Mt 24:14). Netrukus toks pavadinimas atsirado ne tik ant to pastato, bet ir ant didumos Jehovos liudytojų susirinkimų salių visame pasaulyje.

6, 7. Kokių rezultatų davė grei̇̃tosios salių statybos?

 ⁶ Aštuntajame dešimtmetyje tokių salių poreikis labai išaugo. Todėl broliai Jungtinėse Valstijose sugalvojo metodą, kaip pastatyti patrauklią, praktišką salę vos per kelias dienas. 1983-iaisiais Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje jau stovėjo maždaug 200 greituoju būdu pastatytų salių. Kad darbas eitųsi sklandžiau, broliai ėmė formuoti neoficialius regiono statybos komitetus. Tai pasirodė labai veiksminga, todėl 1986-aisiais Vadovaujančioji taryba tokius komitetus pradėjo steigti oficialiai. 1987-aisiais Jungtinėse Valstijose jau veikė 60 regiono statybos komitetų (RSK). a 1992-aisiais tokie komitetai darbavosi ir Argentinoje, Australijoje, Ispanijoje, Japonijoje, Meksikoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei kitose šalyse. Broliai, statantys susirinkimų ir suvažiavimų sales, dėl savo darbštumo tikrai verti visų mūsų pagyrimo ir paramos. Beje, darbas teokratinėse statybose — tai viena iš dievatarnystės rūšių.

⁷ Grei̇̃tosios salių statybos daro didelį įspūdį apylinkėje gyvenantiems žmonėms. Pavyzdžiui, viename Ispanijos laikraštyje išėjo straipsnis pavadinimu „Tikėjimas kalnus kilnoja“. Straipsnyje buvo stebimasi Martoso mieste vykusia Jehovos liudytojų bendruomenės namų statyba: „Kaip gali būti, kad šiame savanaudiškumo valdomame pasaulyje savanoriai iš visų [Ispanijos] regionų grynai  altruizmo vedami susirenka į Martosą tam, kad dalyvautų statyboje, ir dar sumuša visus greičio, kokybės ir organizuotumo rekordus?“ Į šį klausimą laikraštyje pateikiamas paprastas vieno liudytojo statybininko atsakymas: „Taip yra todėl, kad esame mokomi Jehovos.“

8. Kokią programą ir kodėl Vadovaujančioji taryba patvirtino 1999-aisiais?

⁸ XX amžiaus pabaigoje Jehovos organizacijos narių ypač pagausėjo tose šalyse, kuriose dauguma žmonių verčiasi sunkiai. Bendruomenės kiek galėdamos stengėsi pačios pasistatyti namus sueigoms rengti. Bet kai kur tokios pačių susiręstos salės, lyginant su kitų religijų pastatais, atrodė gana primityviai. Buvo netgi atvejų, kad aplinkiniai dėl to iš mūsų brolių šaipėsi, žiūrėjo į juos nepalankiai. 1999-aisiais Vadovaujančioji taryba patvirtino programą, skirtą paspartinti salių statybą besivystančiose šalyse. Statybai buvo skirta lėšų, surinktų turtingesnėse šalyse, kad vienų „perteklius“ išlygintų kitų „nepriteklių“. (Perskaityk 2 Korintiečiams 8:13-15.) Be to, nemažai brolių ir seserų iš užsienio pasisiūlė atvykti padėti tenykščiams broliams.

9. Kokia užduotis atrodė sunkiai įveikiama, bet kas buvo nuveikta?

⁹ Iš pradžių atrodė, kad užduotis sunkiai įveikiama. Vienoje 2001 metų ataskaitoje rašoma, kad 88 besivystančiose šalyse dar reikia 18 300 suvirš salių. Vis dėlto  nieko nėra neįmanomo, kai darbą remia Dievo dvasia ir prižiūri mūsų Karalius Jėzus Kristus (Mt 19:26). Nuo 1999-ųjų iki 2013-ųjų, tai yra maždaug per 15 metų, Dievo tarnai, vykdydami minėtą paramos programą, pastatė 26 849 sales. b Evangelizacijos tarnybą Jehova ir toliau laimina, todėl, 2013 metų duomenimis, šalyse, turinčiose ribotus išteklius, mums vis dar trūksta maždaug 6500 salių, be to, kasmet prireikia ne vieno šimto papildomai.

10—12. Kokie atsitikimai rodo, kad salių statyba teikia šlovę Jehovos vardui?

¹⁰ O kaip naujų salių statyba teikia šlovę Jehovos vardui? Štai kas sakoma vienoje Zimbabvės filialo ataskaitoje: „Per mėnesį nuo naujos Karalystės salės pastatymo sueigų lankytojų skaičius paprastai padvigubėja.“ Yra nemažai šalių, kuriose žmonės nerodo didelio noro su mumis bendrauti, kol neturime deramų bendruomenės namų. O salę pastačius sueigų lankytojų tiek pagausėja, kad netrukus prireikia dar vienos. Vis dėlto galime būti tikri, kad žmones prie Jehovos traukia ne vien statiniai. Gerą aplinkinių požiūrį į mūsų organizaciją formuoja ir nuoširdi statybos darbuotojų meilė. Štai keletas pavyzdžių.

¹¹ Indonezija. Kai vienas žmogus, stebėjęs salės statybą, sužinojo, kad visi statybininkai dirba savanoriškai, neišturėjęs pasakė: „Jūs — ypatingi žmonės! Mačiau, kaip nuoširdžiai ir džiaugsmingai visi dirbate, nors negaunate jokio užmokesčio. Man atrodo, kitos tokios religinės organizacijos nėra!“

¹² Ukraina. Viena moteris, kuri pro statomą salę praeidavo kasdien, pati padarė išvadą, kad statybos darbuotojai turėtų būti Jehovos liudytojai. Ji pasakoja: „Apie Jehovos liudytojus buvau girdėjusi iš savo sesers. Ji pati yra liudytoja. Stebėdama jūsų statybą nusprendžiau, kad ir aš noriu priklausyti šitai dvasinei šeimai. Matau didelę jūsų meilę.“ Moteris sutiko studijuoti Bibliją ir 2010-aisiais pasikrikštijo.

13, 14. a) Ko pamoko pasakojimas apie sutuoktinių porą, stebėjusią salės statybą? b) Ką tu gali daryti, kad tavo bendruomenės namai teiktų šlovę Jehovos vardui?

¹³ Argentina. Prie salės statybos prižiūrėtojo priėjo viena sutuoktinių pora. Vyras pasakė: „Labai atidžiai sekame jūsų statybą ir [...] nusprendėme, kad ir mes norėsime šioje vietoje mokytis apie Dievą.“ Tada jis paklausė: „O ką reikia daryti, kad galėtume čia lankyti susirinkimus?“ Jiems buvo pasiūlyta studijuoti Bibliją. Pora sutiko, bet tik su sąlyga, kad studijose galės dalyvauti visa jų šeima. Broliai šiai sąlygai, aišku, neprieštaravo.

 ¹⁴ Net jeigu pats ir nedalyvavai salės, kurioje lankaisi, statyboje, vis tiek gali nemažai nuveikti, kad tavo bendruomenės namai teiktų Jehovos vardui šlovę. Pavyzdžiui, į juose vykstančias sueigas kviesk tuos, kuriems vedi Biblijos studijas, taip pat kitus pakartotinai lankomus žmones ir bet ką, kam tik mūsų sueigos galėtų būti įdomios. Be to, salę reikia prižiūrėti, valyti, kartais gal ir paremontuoti. Ar darai tai noriai? Taip pat vertėtų nuspręsti, kiek pinigų galėtum paaukoti savo salei išlaikyti arba tokiems pastatams įvairiose pasaulio šalyse statyti. (Perskaityk 1 Korintiečiams 16:2.) Visais šiais būdais ir tu prisidėsi prie Jehovos vardo šlovinimo.

15—17. a) Kas statybose paprastai atlieka didžiąją dalį darbų? b) Kaip apie tarptautines statybas atsiliepia jose besidarbuojantys savanoriai?

¹⁵ Susirinkimų ir suvažiavimų salių, taip pat filialų statybose didžiąją dalį darbų paprastai atlieka vietiniai liudytojai. Bet dažniausiai jie vieni neapsieina — padėti atvyksta užsieniečiai broliai ir seserys, turintys reikiamos patirties. Kai kurie savanoriai susiplanuoja tarptautinėje statyboje darbuotis keletą savaičių. Kitiems pavyksta tokią tarnybą įvairiuose objektuose tęsti ne vienus metus.

¹⁶ Nors savanorių statybininkų darbas užsienyje kupinas iššūkių, jis teikia ir labai daug džiaugsmo. Štai Timas ir Lina statė susirinkimų ir suvažiavimų sales, taip pat filialus įvairiose Azijos, Europos ir Pietų Amerikos šalyse. Timas pasakoja: „Per pastaruosius tris dešimtmečius kas porą metų tekdavo važiuoti vis į naują vietą.“ Lina, ištekėjusi už Timo prieš 25 metus, sako: „Su Timu esu tarnavusi  dešimtyje šalių. Persikėlus kaskart reikia nemažai jėgų ir laiko, kad prisitaikytum prie kitokio maisto, kitokio klimato, naujos kalbos, naujos teritorijos, kad vėl rastum draugų.“ c Ar verta tiek aukotis? „Visi sunkumai, — tęsia Lina, — anksčiau ar vėliau pavirsta dideliu džiaugsmu. Turime daug progų patirti krikščionišką meilę, svetingumą, taip pat pamatyti, kaip mumis rūpinasi Jehova. Įsitikinome, kad Jėzaus pažadas, užrašytas Morkaus 10:29, 30, nėra tuščias. Tikrai gavome visko šimteriopai — ir brolių, ir seserų, ir motinų.“ Timas priduria: „Jaučiame didelį pasitenkinimą, kad savo gabumus galime panaudoti pačiam kilniausiam tikslui — mūsų Karaliaus turtui gausinti.“

¹⁷ Darenas ir Sara, dalyvavę įvairiose teokratinėse statybose Afrikoje, Azijoje, Europoje, Lotynų Amerikoje ir Okeanijoje, sako, kad dirbdami gavo daug daugiau, negu davė. Nors tenka patirti įvairių nepatogumų, Darenas džiaugiasi: „Kaip gera darbuotis su broliais iš įvairių šalių! Pastebėjau, kad nesvarbu, kuriame žemės kampe gyvename, visi esame susirišę vienu stipriu saitu — meile Jehovai.“ Sara priduria: „Iš kiekvienos kultūros radau daug ko pasimokyti. O kai matau, kaip mūsų broliai ir sesės dėl Jehovos aukojasi, ir man norisi tarnybai atsidėti visomis jėgomis.“

18. Kaip pildosi žodžiai, užrašyti Psalmyno 110:3?

¹⁸ Karalius Dovydas pranašavo, kad net ir patirdami įvairių sunkumų Dievo Karalystės pavaldiniai aukosis labai noriai. (Perskaityk Psalmyno 110:3, Vl.) d Kiekvienas, kas tik dalyvauja Karalystės veikloje, prisideda prie šių pranašiškų žodžių išsipildymo (1 Kor 3:9). Daugybė filialų, šimtai suvažiavimų salių, dešimtys tūkstančių susirinkimų salių — visi šie statiniai yra akivaizdus įrodymas, kad Dievo Karalystė realiai veikia. Kokia garbė tarnauti Karaliui Jėzui Kristui ir taip teikti Jehovai šlovę — šlovę, kurios jis tikrai vertas!