Po Paschos Jėzus su mokiniais palieka Jeruzalę, tačiau namo į Galilėją kol kas negrįžta. Jie keliauja po Judėjos kraštą ir krikštija žmones. Jonas Krikštytojas irgi jau apie metus krikštija žmones. Jis, regis, laikosi kažkur Jordano slėnyje ir su juo vis dar yra kai kurie jo mokiniai.

Tiek pas Joną, tiek pas Jėzų krikštytis ateina žydai, atgailaujantys dėl nusižengimų Dievo Įstatymui (Apaštalų darbų 19:4). Tiesa, pats Jėzus žmonių nekrikštija – jo nurodymu tai daro mokiniai.

Matydami, kad daugelis eina pas Jėzų, Jono mokiniai ima pavydėti. „Tas, kuris buvo su tavimi [...], krikštija. Visi eina pas jį“, – sako jie savo mokytojui (Jono 3:26). Tačiau Jonas nė kiek nepavydi. Jis džiaugiasi dėl Jėzaus ir nori, kad jo mokiniai taip pat džiaugtųsi. Jonas primena: „Jūs patys esate liudininkai, kad sakiau: ‘Aš nesu Kristus, bet esu siųstas pirma jo.’“ Čia pat jis pateikia paprastą, aiškų pavyzdį: „Kas turi nuotaką, tas yra jaunikis. O jaunikio draugas šalia stovėdamas ir girdėdamas jaunikio balsą džiaugte džiaugiasi. Taigi esu to džiaugsmo kupinas“ (Jono 3:28, 29).

Jonas, tarsi tas jaunikio draugas, džiaugiasi, kad prieš keletą mėnesių galėjo supažindinti savo mokinius su Jėzumi. Kai kurie iš jų jau nusekė paskui Jėzų ir po kurio laiko jie bus patepti šventąja dvasia. Jonas norėtų, kad ir dabartiniai jo mokiniai eitų su Jėzumi. Juk Jono tarnystės tikslas – paruošti kelią Kristaus tarnystei. Jis tiesiai pasako: „Anas turi didėti, o aš – mažėti“ (Jono 3:30).

Evangelistas Jonas, kuris šį pasakojimą užrašė, priduria: „Tas, kuris ateina iš aukštybių, yra už visus viršesnis. [...] Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į jo rankas. Kas tiki Sūnų, gaus amžiną gyvenimą, o kas Sūnui nepaklūsta, gyvenimo nematys – ant jo pasilieka Dievo rūstybė“ (Jono 3:31, 35, 36). Jėzaus vaidmuo nepaprastai reikšmingas – tik per jį žmonija gali būti išgelbėta. Labai svarbu, kad žmonės šią tiesą gerai suvoktų.

Taigi Jonas Krikštytojas davė savo mokiniams suprasti, kad jo tarnystė eina į pabaigą. Netrukus karalius Erodas įmeta jį į kalėjimą. Už ką? Erodas į žmonas yra paėmęs Erodiadą, savo brolio Pilypo žmoną. Jonas tokį nedorą poelgį viešai pasmerkia, užtat Erodas jį ir suima. Išgirdęs, kad Jonas kalėjime, Jėzus su savo mokiniais palieka Judėją ir iškeliauja į Galilėją (Mato 4:12; Morkaus 1:14).